Nemaža dalis verslininkų įsitikinę, kad įregistravus įmonės pavadinimą, jau atliktas pagrindinis darbas ir galima nurimti dėl jo apsaugos. Deja, praktika rodo, kad prekių ženklo ir įmonės pavadinimo apsauga nėra tapati. Toks nedėmesingumas kainuoja nemažai: bylinėjimasis, finansinės išlaidos, sugaištas laikas.

Lietuvos teismų praktikoje vis dažniau yra sprendžiami ginčai, kuomet prekių ženklas ir įmonės pavadinimas yra klaidinančiai panašūs. Nesunku numanyti, kas slypi už tokio elgesio – tai lemia galutinio vartotojo apsisprendimą naudoti vieną ar kitą prekę ar paslaugą. Kliento apsisprendimas, natūralu, lemia nuostolius verslui.

Iš viso 2015 metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos 52 bylos dėl prekių ir paslaugų ženklų, kai 2014 metais buvo išnagrinėta 50 tokių bylų. Deja, dažnai teisingumas tokiose bylose pasiekiamas ne pirmos, o aukštesnės instancijos teisme.

Susirėmė dėl pavadinimo

Gerai situaciją iliustruoja 2016 metų birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas byloje, kurioje ieškovė UAB „Ekotakas“ prašė pakeisti atsakovės įmonės pavadinimą UAB „Ekotekas“ – ieškovės nuomone, atsakovės pavadinimas buvo klaidinantis. Kaip aiškėja iš teismui pateiktos medžiagos, „Ekotakas“ kaip juridinis asmuo yra įregistruotas 1999 metų balandžio 20 d., o jai priklausantis „Ekotakas” (fig.) prekių ženklas buvo įregistruotas 2010 metų sausio 21 d. Valstybiniame patentų biure.

Atsakovė taip pat yra įregistruota kaip juridinis asmuo, tačiau tik nuo 2010 metų kovo 30 d., o jai priklausantis „Ekotekas“ (fig.) prekių ženklas buvo užregistruotas tik 2016 metų vasario 12 d. – taigi ieškovas kaip juridinis asmuo registruotas prieš beveik 11 m., o ieškovo prekių ženklas – registruotas prieš 6 m.

Pirmosios instancijos teismas netenkino „Ekotako“ prašymo – nebuvo atsižvelgta į esminius aspektus vertinant klaidinančius panašumus tarp pavadinimų. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgė į semantinius, fonetinius bei vizualinius panašumus tarp pavadinimų bei datas, kada buvo registruotos įmonės ir prekių ženklai. Atsižvelgęs į tai, teismas priėmė palankų ieškovei sprendimą.

Stiprėja prekių ženklų apsauga

Kyla klausimas, kodėl tokiose bylose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo gana aiškios, teisingumas yra pasiekiamas tik aukštesniųjų instancijų teismuose, o visas procesas užtrunka žymiai ilgesnį laiką, taip išaugant bylinėjimosi kaštams. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad mūsų teismų praktikoje tokio pobūdžio ginčų yra santykinai nedaug, palyginus su kitomis Europos Bendrijos šalimis.

Vienas iš būdų apsisaugoti ir išvengti bylinėjimosi – pasirūpinti savo prekių ženklo registracija. Taip jis apsaugomas nuo neteisėto trečiųjų šalių panaudojimo ar pasisavinimo. Reikia neužmiršti, kad prekių ženklas yra reikšminga įmonės investicija, nes ir per tai įmonę atpažįsta klientai.

Statistika byloja, kad vis daugiau įmonių renkasi registruoti prekių ženklus – šiuo metu jų yra užregistruota daugiau nei 75 tūkst. Tokia registracija suteikia galimybę apsisaugoti nuo neteisėto prekių ženklų panaudojimo, kuris buvo paminėtas aukščiau minėtoje byloje.

Taip pat verta paminėti, kad Europos Komisijos reglamentuojami teisės aktai, tokie kaip Europos Sąjungos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2015/2024, kuris buvo priimtas 2015 metų gruodžio 16 d., yra pripažįstami kiekvienos narės teisinėje sistemoje ir Lietuvoje tokie aktai yra taikomi ginčuose dėl prekių ženklų klaidinančių panašumų.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją