Rinkodara, viena vertus, pati yra kaitos veiksnys, iš kitos pusės ‒ ji pati yra veikiama pasaulyje vykstančių pokyčių ir privalo prie jų taikytis. Šį dvilypumą konferencijoje „Rinkodaros avangardas“, kurią organizavo žiniasklaidos planavimo agentūra „Inspired UM“, pastebėjo joje pranešimą skaitęs „IPG Mediabrands“ strategijos planuotojas Paw Baek Hansen. Jis išskiria 8 vartotojų tendencijas, kurios, jo nuomone, bus svarbios 2017 m.

P. B. Hansen pabrėžia, kad kalbant apie tendencijas nereikėtų koncentruotis į technologijas. Taip, jos svarbios, bet jos yra tik įrankis vartotojo poreikiams patenkinti. Tačiau kur kas svarbiau ‒ stebėti vartotojų motyvų ir vertybių pokyčių dinamiką, į kurią reikėtų ir fokusuoti savo veiksmus.

1. Nuo nuosavybės iki prieinamumo. Jei prieš dešimt metų būdavo normalu turėti didelę lentyną, prikimštą kompaktinių diskų su muzika ar filmais, dabar to beveik niekam nebereikia. Daugelį žmonių kur kas labiau vilioja galimybė prieiti prie neišsenkančių muzikos šaltinių, kaip, pavyzdžiui, „Spotify“, kuris 2016 m. rugsėjo duomenimis turėjo 40 mln. prenumeratorių ir šis skaičius toliau auga. Tokios pat tendencijos būsto nuomos, automobilių ir daugybėje kitų rinkų, kai atsiranda tokie žaidėjai kaip „Uber“ ar „Airbnb“. Mes norime būti laisvi rinktis, ko norime šiandien ir ko norėsime rytoj, ir pagal tai keičiasi mūsų mąstymas.

2. Nuo demografijos iki elgesio rodiklių. 2017 m. ketvirtadalis žmonijos bus vyresni nei 50 metų. Tai, žinoma, svarbu, ir reikia į tai atsižvelgti, bet rinkodaroje negalima kliautis tik demografiniais duomenimis kaip amžius, lytis, pajamos ir kt. Reikia atsižvelgti ir į tai, kaip žmonės elgiasi. Galbūt anksčiau buvo įprasta, kad tam tikro amžiaus sulaukę žmonės kuria šeimas ir kraustosi gyventi į priemiesčius, bet tai nereiškia, kad ir dabar viskas vyks taip pat. Amstersdame veikiantis vienišiems žmonėms skirtas restoranas sulaukė tokios sėkmės, kad jau planuojamas analogiško restorano atidarymas Londone – reikia atsižvelgti į gyvenimo realybę, kad įvyksta daug skyrybų, daugėja vienišų žmonių. Pavyzdžiui, Švedijos kompanija „Doro mobile“, atsižvelgdama į tai, kad daugėja senų žmonių, kurie nemato telefono ekrane mažų raidžių, sukūrė specialiai jiems skirtus telefonų modelius. Tačiau rinkodaros užduotis buvo sugalvoti, kaip tai jiems pateikti, nes žmonės dažniausiai nenori būti matomi kaip senukai.

3. Nuo domėjimosi prekės ženklu iki domėjimosi savimi. Ši tendencija nėra nauja, bet ji stiprėja. Mes esame labai narciziški ir per prekės ženklus norime išreikšti save. Iš to seka, kad vartotojai nenori ignoruoti visų prekės ženklų, bet nori matyti informaciją tik iš tų, su kuriais sieja savo tapatybę. Padaryta apklausa parodė, kad 91 proc. žmonių mano reklamas šiuo metu labiau besibraunančias į jų gyvenimus nei prieš 2-3 metus, tačiau nepaisant to 77 proc. vartotojų labiau norėtų reklamos filtravimo, o ne visiško jos blokavimo.

4. Nuo globalaus kaimo iki socialinių atsiskyrėlių. Pasaulyje įsigalėjant internetui, iš pradžių turėjome labai romantišką jo įvaizdį, kad internetas leis mums visiems gyventi kaip globaliame kaime, kur visi vieni kitus pažįsta. Tačiau matome kitokią situaciją, iš kurios kyla daug problemų. Trečdalis vartotojų socialinius tinklus laiko pirminiu informacijos šaltiniu, o tai leidžia plisti melagingoms naujienoms. Ši tendencija svarbi ir prekės ženklams, nes ir apie juos gali sklisti neteisinga informacija, o tu gali neturėti progos pasakyti, kokios išties yra tavo vertybės. Mums reikia pasitikėjimo autoritetais. Be to, reikia pripažinti, kad mes ne visada norime sužinoti kažką naujo: kartais tik norime jaustis saugiai savo burbule, kad kažkas patvirtintų mus esant teisius. Kaip pavyzdys gali būti „H&M” kampanija, kurioje kalbama apie drabužių perdirbimą. Žinutė buvo tokia sėkminga, nes atspindėjo pačių vartotojų nuomonę.

5. Nuo privatumo iki patogumo. Manau, patogumas visada laimi prieš privatumą. Daug žmonių sako, kad norėtų daugiau privatumo, bet elgiasi priešingai: jie atiduoda daug asmeninės informacijos, jei tik iš jos gali gauti kažkokios naudos. Tačiau rinkodarininkas negali tuo piktnaudžiauti. Kartais žmogus net pats pamiršta, kad davė leidimą gauti informacijos, ir supyksta, jei po mėnesio išties jos gauna, tad reikia būti atsargiems.

6. Nuo produkto iki tikslo. Yra toks sparnuotas posakis, kad žmonės perka ne tai, ką tu darai, o tai, kodėl tu tai darai. Todėl prekės ženklo atpažįstamumas labai svarbus. Juk jei norėtumėm tiesiog nusipirkti automobilį, galvotumėm, kad jam pakanka turėti keturis ratus ir kitas būtinas veikimui detales. Bet kažkodėl perkame būtent „Mercedes“, „BMW“, ar kažkurį kitą savo mėgstamą prekės ženklą. Ir tai tinka bet kuriems prekės ženklams. Norvegijos prekybos centras REMA pasiūlė vienos porcijos pakuotes, kad būtų išvengta maisto švaistymo. Paprasčiausi sulčių pardavėjai „Joe & The Juice” pristato savo veiklą kaip gyvenimo būdą ir tuo pelno vartotojų simpatijas.

7. Nuo susidomėjimo iki nekantrumo. Gyvenimo realybė tokia, kad padarę blogą sprendimą mes vėliau galime susigrąžinti prarastus pinigus, bet niekada negalėsime pasidaryti sau daugiau laiko. O šiais laikais viskas vyksta labai greitai ir vartotojai yra labai nekantrūs. Tyrimas rodo, kad 64 proc. tūkstantmečio kartos atstovų, didesnė tikimybė, pirks internetu, jei pardavėjas jiems pasiūlys pristatymą per vieną dieną.

8. Nuo pirmenybės technologijoms iki pirmenybės pritaikymui. Taip, šiais laikais turime fokusuotis į technologijas, bet jos turi būti pritaikomos vartotojams. Ir nors technologijos dabar labai demokratizuotos, regis, visi turi prie jų priėjimą, pinigų faktorius vis dar išlieka svarbus. Pavyzdžiui, kaip virtuali ar praplėsta realybė: tai kol kas yra brangios technologijos ir mes nelabai žinome, ką su jomis daryti. Arba dirbtinis intelektas, kuris, ateityje, tikėtina, padės patenkinti įvairius poreikius, pavyzdžiui, apsipirkti, bet kol kas jo galimybės apsiriboja atsakinėjimu į labai primityvius klausimus.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją