- Esate verslininkas ir futurologas. Ką galite numatyti, kaip mūsų gyvenimas atrodys po penkerių ar dešimties metų?
- Iš tiesų mes žinome tik vienintelį dalyką - mes nežinome, kaip viskas bus. Bet savo, kaip futorologo užduotį, aš matau labiau ne kaip numatymą, kokia bus mūsų ateitis, bet galvojimą apie tai, kaip jai tinkamai pasiruošti. Aš priklausau kolektyvinio intelekto grupei (think tank), veikiančiai Vašingtone, kur daug dėmesio skiriame prognozėms, kokios naujos technologijos bus sukurtos, kaip jos veiks, kaip pakeis mūsų gyvenimus. Tačiau svarbiausia galvojant apie ateitį, ypač apie technologijas, yra tai, kad nei verslas, nei visuomenė tikrai nėra pasiruošusi tam, kas mūsų laukia. Kai kurie pasiruošę labiau, kai kurie – mažiau, bet nė vienas nėra visiškai pasirengęs.
Kartais aš prisimenu savo močiutės pavyzdį, kuri gimė dar 19 amžiuje Švedijoje ir mirė, kai jai buvo 93-eji. Įsivaizduoju, kas įvyko jos gyvenime, kiek visko jai teko patirti. Ji savo akimis matė, kaip atsirado radijas, televizija, telefonai, kaip žmonės pradėjo važinėti automobiliais ir skraidyti lėktuvais po skirtingus žemynus, stebėjo, kaip žmonės pakilo į kosmosą. Nedaug trūko, kad ji būtų pamačiusi ir išmaniųjų telefonų įsigalėjimą. Bet mes savo gyvenime pamatysime dar daugiau pokyčių. Mano vaikai, vienam iš jų – ketveri, kitam – dešimt metų, matys dar daugiau pokyčių už mus. Kai apie tai susimąstai, suvoki, kokios neįtikėtinos perspektyvos laukia mūsų visuomenės.
Kai kurie iš mūsų kartais galbūt jaučiasi, lyg visko darytųsi per daug: visi tie nauji daiktai, naujos technologijos ir inovacijos, tos nesuvokiamos apimtys kasdien vis naujos informacijos... Bet juk iš tiesų taip buvo ir anksčiau, prieš penkiasdešimt, šimtą ar pusantro šimto metų. Žmonės visada skundėsi dėl naujovių, kas tai bebūtų, pavyzdžiui, geležinkeliai, ar elektros atsiradimas. Taip, kartais gali būti sunku suvokti, kad dalis tavo gyvenimo, prie kokio buvai pripratęs, negrįžtamai liko praeityje. Mums, kaip individams, iš kurių susideda visuomenė, sunku prisitaikyti prie pokyčių, ypač, kai jie vyksta taip greitai, bet tiesa ta, kad gyvenimas nestovi vietoje ir kitos išeities neturime.
Kalbant konkrečiai apie technologijas, kurios mūsų lauks ateityje – žinoma, tai bus dar greitesni kompiuteriai, dar išmanesni telefonai, dar daugiau automatizacijos ir skaitmenizacijos, nes visa tai jau vyksta. Be abejo, tai pakeis būdus, kaip mes bendraujame, kaip dirbame, kaip gyvename. Dirbtinis intelektas taps vis svarbesnis – ne tik kompiuteriuose, bet daugybėje kitų įrenginių. Šio proceso užuomazgas taip pat jau matome. Tai, kas dabar daroma pasitelkus dirbtinį intelektą, vos prieš porą metų atrodė neįmanoma.
- Žiūrint iš verslo pusės, turi galvoti ne tik, kaip sukurti naują produktą, bet ir įvesti jį į rinką, padėti vartotojui prie jo prisitaikyti. Kai naujos technologijos atsiranda kone kasdien, kaip spėti tai padaryti ir ar visada verta siūlyti viską, kas naujausia?
- Man asmeniškai labai įdomu nusipirkti atsiradusius naujus technologinius produktus ir juos išbandyti. Mano įmonė gana nedidelė ir mums gana paprasta išmėginti kažką naujo, todėl aš tai nuolat darau. Didelėms korporacijoms išbandyti kažką naujo yra kur kas labiau komplikuota užduotis. Jos turi apsispręsti, kaip labai jos nori būti tomis, kurios pirmosios rinkai pasiūlo naujienas. Kai kurioms kompanijoms labai svarbu būti pirmoms – tai dalis jų esmės, jų įvaizdžio, jos komunikuoja savo vartotojams, kad yra visada pirmos, todėl jos tiek išbando kitų kuriamas technologijas, tiek pačios jas kuria. Tačiau kitos kompanijos gali nuspręsti, kad joms visai nesvarbu būti patiems pirmoms - ir tai puiku, juk visi pirmi būti negali. Svarbu patiems būti kompanijos viduje apsisprendusiems, kur jūs norite būti, kaip norite save pristatyti.
Žiūrint iš visuomenės perspektyvos viskas yra visiškai kitaip – čia pokyčiai negali vykti per greitai. Mūsų teisinė sistema, pavyzdžiui, privalo būti lėta. Mes privalome kruopščiai apgalvoti visas detales, kad nepadarytume jokių klaidų ir niekas nenukentėtų. Pavyzdžiui, šiandienos labai karšta tema, kaip žiūrėti į dronus iš teisinės perspektyvos: kas yra leidžiama, kas turėtų būti uždrausta. Žmonės kasdien diskutuoja, ką daryti, jei jie randa dronus privačioje teritorijoje – šis klausimas vis dar neišspręstas ir tai kartais erzina. Bet, manau, svarbu, kad teisiniai ar politiniai klausimai negali keistis taip greitai kaip tai vyksta verslo kompanijoje. Pasekmės tiesiog gali būti per skaudžios. Mums visiems reikia rasti balansą, tarp to, ko reikia individams, verslui ir visuomenei plačiąja prasme.
- Kita šiuo metu karšta tema yra vadinami „didieji duomenys“ (Big data). Kokius pokyčius jie atneš individams ir verslui?
- Mes visi turime suprasti, kad vienas iš esminių sėkmės faktorių bet kokiai kompanijai, yra tas, kaip ji sugebės surinkti ir panaudoti duomenis apie savo vartotojus, apie jų elgesį. Aš nematau čia problemos, bet laikantis sąlygos, kad pačiam vartotojui bus paliekama teisė nuspręsti, kaip kompanijos gali naudoti su juo susijusius duomenis. Įsivaizduokime tokią situaciją. Jei draudimo kompanija paprašytų manęs naudotis programėle, rodančia, kiek aš sportuoju ir gauti šią informaciją. Jie gali sakyti: jei mes žinosime, kad tu kasdien sportuoji bent po pusvalandį, kol žinosime, kad tu negeri per daug alkoholio savaitgaliais, kol nerūkai, tol mes taikysime tau atitinkamą draudimo politiką. Jei neturime tokios informacijos, tuomet tau draudimas kainuos brangiau. Man tai tinka, nes tai mano paties sprendimas.
- Bet ar tame nėra šiek tiek šantažo?
- Taip, šiek tiek yra, bet sprendimas vis tiek priklauso jums. Šiandien mes turime tokias technologijas, kad galime įmontuoti įrenginius į automobilius ir draudimo kompanijos galėtų matytų, ar jūs vairuojate atsakingai - tik laiko klausimas, kol kažkas jums tai pasiūlys. Bet kartoju, svarbiausia, kad jūs galėtumėte pasakyti, ar sutinkate būti stebimas, ar verčiau sutiksite mokėti brangiau už paslaugas, kurias norite gauti.
Žiūrint iš verslo perspektyvos, kuo daugiau tu žinai apie vartotojus, klientus, tuo tau geriau - tuo geresnius sprendimus gali daryti pažindamas savo auditoriją. Čia svarbiausia būti atviram: kokią informaciją tu gali rinkti, kam ją naudoti, kaip gali sukurti vartotojams geresnę patirtį ją turėdamas. Čia esminis klausimas, kaip užtikrinti skaidrumą.
- Šiandien didžiausia dalis informacijos gaunama per išmaniuosius telefonus. Kokius naujus įrenginius ateityje turėsime?
- Dabar - įrenginių, kuriuos nešiojamės su savimi, era. Kalbame apie išmaniuosius telefonus, „Apple“ laikrodžius, kuriuose pilna sensorių, leidžiančių matyti, kur tu esi ir kaip tu elgiesi. Kitas žingsnis turėtų būti implantai. Aš jau turiu implantą kairėje rankoje. Jis yra labai paprastas, bet aš galiu jį naudoti kaip raktą, kai įsiregistruoju į viešbutį, galiu atrakinti savo kompiuterį, įeiti į savo biurą. Technologijos ateis vis arčiau mūsų kūnų ir įeis į juos. Informacijos, kurią galime surinkti, kiekis tik augs. Mes pamatysime daug naujų informacijos rinkimo ir pritaikymo būdų, apie kuriuos dar nežinome.
Vienas iš pavyzdžių: aš bendradarbiauju su tyrėjų grupe, kurioje renkame informaciją apie pacientus, kad būtų galima nuspėti, kada jie kreipsis medicininės pagalbos. Šiandien šiek tiek sunku suvokti, bet naudojant daugybę algoritmų ligoninei įmanoma žinoti, kada, tikėtina, pacientas atvyks. Žinant, kaip asmuo dabar jaučiasi, galima numatyti, kad gal po keturių dienų jis ateis dėl širdies problemų. Tai fantastiška. Tai tikrai pakeis mūsų sveikatos sistemą.
- Technologijos turėtų padaryti mūsų gyvenimus paprastesnius, bet, atrodo, kad visiems vis tiek nuolat trūksta laiko. Ar tai išspręsime?
- Technologijos tuo pačiu metu yra ir dalis problemos, ir dalis sprendimo. Pastaruosius metus stebėjome informacijos apimties sprogimą. Informacijos, kurią kuria tiek profesionalai, tiek vartotojai – tai labai pakeitė mūsų gyvenimus. Dabar mes matome, kad žmonės nuvarginti informacijos kiekio, kokį kasdien gauna. Taip, viską aprėpti sunku, šia prasme tai yra dalis problemos, bet matau atsirandančius ir galimus sprendimus, pavyzdžiu, programėles, padedančias su tuo susitvarkyti, leidžiančias filtruoti informaciją. Aš jau dabar naudoju filtrus, kad savo telefone gaučiau tik tą informaciją, kuri man įdomiausia, ir tai tik pradžia – matysime dar įdomesnius būdus, kaip technologijos gali suvaldyti informacijos kiekį, kurį tų pačių technologijų dėka ir turime.
Į „LOGIN 2016” konferenciją Nicklas Bergman atveža DNB bankas.
