Populiariausiame Lietuvoje socialiniame tinkle „Facebook“ efektyviausia odos priežiūros priemonių reklama, tačiau yra visa grupė gaminių, kurių reklaminiai skelbimai socialinių tinklų vartotojų neįtikina.

Nielsen“ Baltijos šalyse atlikto naujausio Kategorijų pirkimo tyrimo duomenimis, internetas ir socialiniai tinklai yra efektyviausia kosmetikos ir higienos priemonių reklamos sklaidos priemonė Lietuvoje. Tačiau dėl socialinių tinklų vartotojų dėmesio nesėkmingai kovoja įprasti kasdieniniai maisto produktai: kefyras, sūris, duona, šokoladas, o mažiausiai pastebimas yra jogurtas.

Lietuvos pirkėjai pripažįsta, kad odos priežiūros gaminių reklama internete, o ypač socialiniuose tinkluose, turėjo didžiausios įtakos renkantis konkretų pirkinį prieš apsilankant parduotuvėje. Kosmetikos ir higienos priemonių reklamos įtaigumui „Facebook“ neprilygsta jokia kita tirta greito apyvartumo prekė.

„Nielsen“ vartotojų tyrimo duomenimis, vos kelias prekių grupes, tarp kurių yra odos priežiūros priemonės, Lietuvoje žmonės išsirenka iš anksto: pamatę reklamą internete, gavę bukletą, paklausę pažįstamų rekomendacijų. Tuo tarpu pirkimo sprendimus dėl daugumos kasdieninio vartojimo prekių priima dažniausiai jau stovėdami prie parduotuvių lentynų.

Odos priežiūros priemonės labiausiai išsiskiria interneto reklamos įtaigumu, nes pirkėjai nenori gaišti daug savo laiko, jie ieško greitai pasiekiamos, kokybiškos vizualinės informacijos.
Ši prekių grupė priskiriama ne prie pirmojo būtinumo bet savęs lepinimo, prabangos prekių, kurios pasižymi inovacijomis, madingomis sezono spalvų gamomis ar naujomis patraukliomis pakuotėmis. Todėl akį traukianti reklama, informacija internete yra puikus sprendimas ieškant kuo artimesnio kontakto su vartotoju ir suteikiant taip trokštamą patogumą greičiausiu įmanomu būdu susipažinti su dažnai atnaujinamu asortimentu, palyginti prekes bei pasirinkti.

Ne kiekvienas gamintojas ar prekybininkas gali tikėtis, kad jo prekė bus vienodai pastebėta socialiniuose tinkluose. Nors pirkėjų krepšeliuose duona ir pieno produktai yra vieni svarbiausių pirkinių, tačiau reklamos įtaka socialiniuose tinkluose šiems produktams yra labai žema. Tradiciškai pirkėjai sprendimą ką pasirinkti priima pačioje parduotuvėje. Kiek geriau socialiniuose tinkluose pastebimi tik varškės desertai.

„Facebook“ reklama įtakos nedaro degtinės, labai mažą brendžio ir konjako vartotojų pasirinkimams. Perkant šias prekes, pirkėjai linkę labiau pasitikėti tiesioginėmis draugų ar artimųjų rekomendacijomis. Bendrai apsipirkdami, daugiau eksperimentuoti ir ieškoti naujovių linkę vyno mėgėjai, kuriuos vis tik užkabina reklama socialiniuose tinkluose.

Europos Komisijos duomenimis, pernai internetą naršyti socialiniuose tinkluose naudojo 46 proc. žmonių, kurių amžius buvo 16-74 metai. Analizuojant prekių reklamų matomumą ir įtaką apsisprendžiant, ką konkrečiai pirkti, išskirčiau pirmiausiai atraktyvumo poreikį. Socialinių tinklų vartotojai ieško inovacijų, naujovių, nori būti nustebinti ir sužavėti. Ir anaiptol tai nėra siejama su pirmo būtinumo prekių savybėmis: be kosmetikos, „Facebook“ vartotojai Lietuvoje dar gerai pastebi sulčių ir nektarų, mėsos gaminių, šviežių kulinarijos ir konditerijos prekių, gazuotų gaiviųjų gėrimų reklamą.

„Nielsen“ Kategorijų pirkimo tyrimo metu apklausė 3000 pirkėjų internetu visoje Lietuvoje ir ištyrė 26 prekių grupių pirkimo įpročius.

M360
Nielsen


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją