Nepriklausomoje Lietuvoje susiformavo dominuojantis verslininko-vadovo tipažas, kuris apie komunikaciją dažnai sako: „mums nereikia komunikacijos, mūsų darbai giria už mus pačius“.

Ši filosofija, kurią galima pavadinti „žygiais, o ne žodžiais...“, kilo iš klaidingo per daug metų susiformavusio stereotipo, kad komunikacija yra visada manipuliatyvi. Tą labai gerai simbolizuoja ypač politikų mėgstami pasisakymai ginčuose, kuriuos vienija pagrindinė idėja: „oponento pasisakymas nėra tiesa, tai yra viešieji ryšiai (arba reklama)“. Tokiu būdu siekiama sukurti įspūdį, kad oponentas meluoja ar bando manipuliuoti realybe.

„O mes štai nemeluojame. Už mus štai kalba darbai!“. Jeigu to ir nepasakoma, tai reikia suprasti tarp eilučių.

Manote šis „žygiais, o ne žodžiais...“ mąstymas yra teisingas ir apsimoka? Tik iš dalies. Ir labai mažos. Štai Jums kelios priežastys, kodėl tai neveikia, ar net kenkia.

Praleistos galimybės, negautos pajamos. Nereikia savęs apgaudinėti – komunikacija niekada iš esmės nepakeis pačios organizacijos. Čia kaip su kosmetika – geras makiažas gali padidinti patrauklumą, tačiau niekada nepakeis charakterio ir nepadidins intelekto koeficiento. Deja.

Bet geras makiažas iš esmės padidins moters šansus vakarėlyje! Komunikacija atlieka tą patį. Tarkim, turite puikų produktą, bet neinvestuojant į komunikaciją apie jį sužinos tik labai mažas žmonių ratas. Jie pabandys, tada parekomenduos kitiems. Po daugybės mėnesių ar metų galbūt užimsite didelę dalį rinkos.

Su komunikacija tai galite padaryti keliskart greičiau, nes žinia apie gerą produktą sklis nepalyginamai greičiau.

Be to, gera komunikacija sukuria gerą įvaizdį, kuris leidžia padidinti kainą ir pelno maržą. Pagalvokite, kiek Jūs sumokate už įvaizdį pirkdami „Apple“ produktus ar skardinę „Coca-cola“ gėrimo.

Kapanojimasis kasdienybėje. Manote, kad viskas pas Jus idealu? „Nėra namų be dūmų“, - kaip sako liaudies išmintis. Jeigu remsitės tik žygiais ir neinvestuosite į žodį, žmonės sužinos ne tik apie Jūsų idealų produktą ir veiklą, bet girdės ir apie klaidas, ne visada nusisekusius bandymus.

Tik protingi žmonės supranta aksiomą „kas nedirba, tas neklysta“. Nevaldoma komunikacija apie įmonę sukuria jos nei šiokį, nei tokį įvaizdį. Kodėl? Nes žmonės visą išgirstą informaciją apie įmonę susieja ir atmintyje laiko tik apibendrinimą, kuris skambėtų iš esmės taip: „jie gamina gerus produktus, bet teko girdėti, kad su darbuotojais X, o apie savininką dar Y, be to, gi buvo istorija Z“.

„Aš tau nerūpiu“. Ar gerą produktą gaminanti įmonė yra gera? Tikrai ne. Puikus pavyzdys yra Lietuvoje centrinį šildymą tiekiančios bendrovės. Paklauskite visuomenės – dauguma pasakys, kad žiemą pas juos šilta, taigi produktas geras (išimtis – prastos kokybės namų šildymo sistemos).

Bet visiškai kitokį atsakymą gausite, jeigu paklausite, ką žmonės galvoja apie šilumos tiekimo įmones. Kodėl? Taigi žygiai geri. Todėl, kad trūksta to emocinio, socialinio padažo, kurį užtikrina komunikacija. Žmonės yra socialūs, jiems reikia santykių, o ne tik logiško bei šalto, nors ir teisingo požiūrio.

Apibendrinus, vadovas-verslininkas turi suvokti, kad nėra ribos tarp žygių ir žodžių. Jie turi vienas kitą papildyti, o žodžiams dėmesį skirti ne ką mažesnį.
- Nes žodžiai gali garsiau pranešti apie žygius;
- Nes žodžiai gali padėti žygiams, juos paaiškindami, pagrįsdami, sustiprindami.
- Nes žodžiai ir yra žygiai, jeigu Jūs kalbate apie vertybes, apie tai, kas rūpi Jūsų klientams, gindami juos ir jiems pritardami.

Kai šalia žygių atsiras ir žodžiai, kada verslas prabils, tada jis taps stabilus ir klestės.



Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją