Pasaulinės kūrybinės reklamos agentūros „Wieden+Kennedy Amsterdam” strategijos direktorė Emma Wiseman, pagrindinė penktadienį praūžusio festivalio „Adrenalinas“ pranešėja, įsitikinusi, kad didžiausias pavojus prekės ženklams ir agentūroms kyla, kai jos jaučiasi pernelyg patogiai: iš tokio jausmo gimstanti apatija kenkia kur kas labiau nei nuolatinis neapibrėžtumas, prie kurio visi, dirbantys reklamos ir rinkodaros srityse, turėtų prisitaikyti.

- „Wieden+Kennedy” - viena žinomiausių pasaulinio lygio reklamos agentūrų. Kiek laiko Jūs joje dirbate ir kokia buvo Jūsų veikla iki tol?

- Labai džiaugiuosi tuo, kad jau aštuonerius metus dirbu „Wieden+Kennedy” tinklui. Pradėjau karjerą šios agentūros biure Londone, vėliau persikėliau į kitą Atlanto pusę ir dvejus metus dirbau Niujorke, kol vėl grįžau į Europą, į spalvingąjį Amsterdamą. Kiekvienas biuras, nors ir priklausantis bendram tinklui, yra labai nepriklausomas, kūrybiškas ir įgyvendina beprotiškiausias idėjas savo unikaliu būdu.

- Dirbote su tokiais visame pasaulyje žinomais prekės ženklais kaip „Nike”, „Volkswagen”, „The Guardian”, „Instagram”, „Booking” ir kitais. Ar pastebėjote, kad tokie prekės ženklai tarpusavyje turėtų kažką bendro, kai kalbame apie darbą su agentūromis? Ar jie visi labai konkrečiai žino savo poreikius ir kaip jie turi būti įgyvendinti, ar galbūt atvirkščiai, agentūroms duoda daugiau kūrybinės laisvės?

- Aš tikiu, kad agentūra gali būti gera tik tiek, kiek geri yra jos klientai. Be jokios abejonės, prekės ženklo kultūra yra svarbi, bet už kiekvieno prekės ženklo yra žmonės. Kaip nepriklausomas tinklas turime laisvę rinktis tuos partnerius, su kuriais tikime galintys bendradarbiauti ir turėti bendrą požiūrį, kaip kurti efektyvų, galintį daryti įtaką visai kultūrai darbą. Siekiame dirbti su žmonėmis, kurie mato mūsų santykius kaip sąjungą, partnerystę, ne tik kaip prekybinį sandėrį. Su tais, kurie aiškiai žino, ką nori pasiekti savo komunikacija, bet atvirai žiūri į tai, kaip agentūra sprendžia šiuos iššūkius.

- Koks iššūkis Jūsų darbe buvo didžiausias? Ar esate susidūrusi su atvejais, kai klientas nori kažko realiai neįgyvendinamo ir kaip tai sprendėte?

- Kiekvieno projekto didžiausias iššūkis kyla iš tavo paties vidinių lūkesčių, ne iš to, ko tikisi klientas. Tas vidinis neramumas dažnai reiškia, kad net jei klientas patiki tavo idėja, ja suabejoję mes matys įtikiname jos atsisakyti ir viską pradedame iš naujo. O tai savo ruožtu reiškia labai vėlyvus vakarus ir ankstyvus rytus darbe. Daug rėkimo susirinkimų kambariuose. Daug galvos skausmo. Daug alaus. Liūdna tiesa ta, kad jei darbas tavęs pusiau nesunaikina, jis turbūt nėra labai geras.

- Papasakokite, kaip vyksta procesas, kai pasirašomos sutartys su pasaulinio lygio prekės ženklais? Kiek ilgai paprastai trunka procesas? Kaip yra organizuojamas konkursas, ir kiek laiko ir pinigų agentūrai reikia pasiruošti tokiai atrankai?

- Šiais laikais nebeturime nusistovėjusių proceso taisyklių: kiekvienas konkursas radikaliai skiriasi nuo kito. Bet dažniausiai į jį įeina „chemijos pasitikrinimas“, kai susitinki ir bandai suprasti, ar kultūros prasme atitinkate vienas kitą ir galėsite kartu dirbti. Taip pat dažniausiai yra pristatoma verslo problemą, kurią, tikimasi, tu galėsi išspręsti. Dažnai turima bendra sesija, kurioje dalinamasi savo mintimis ir idėjomis. Galiausiai įvyksta paskutinis atrankos etapas, kuriame vertinamos tiek idėjos, tiek galimybės jas įgyvendinti. Tada, kaip tikimasi, sutarties pasirašymas! Pavyzdžiui, „Booking.com“ atveju visam tam užteko mėnesio, kitiems klientams, būna, prireikia daugiau nei metų.

- Mažose šalyse kaip Lietuva verslininkai dažniausiai pažįsta agentūrų vadovus, dažnai – ir agentūrų komandų narius, kai kuriais atvejais tai gali nulemti ir konkurso laimėtojus. Ar tokios situacijos taip pat būdingos, kai kalbame apie tarptautinio lygio konkurenciją? Ar įmanoma, kad agentūra gaus sutartį su prekės ženklu netgi be atrankos proceso, bet tik dėl savo stiprios reputacijos rinkoje?

- Asmeniniai kontaktai tau gali padėti atsidurti atrankos sąraše, bet protingas mąstymas ir kūrybiškumas leidžia jį laimėti. Klientai, kurie siekia rasti partnerius naudodamiesi tik asmeniniais ryšiais, praleidžia galimybę rasti geriausius talentus, kurie pasiūlytų geriausias idėjas ir taip gautų geriausius rezultatus.

- Kiek žmonių Jūsų agentūroje paprastai dirba su pasaulinio lygio ženklu? Ar projektų vadovai dažniausiai turi vieną prekės ženklą, už kurį yra atsakingi, ar vienu metu dirba su keletų iš jų?

- Komandos dydis priklauso nuo to, ko reikia kiekvienam klientui, kokios yra darbų apimtys ir kokių įgūdžių reikia jų įgyvendinimui. Mūsų biure dirba 130 žmonių ir jie pasiskirsto darbams su skirtingais prekės ženklais ir projektais. Vieną dieną jie gali dirbti su paaugliams skirtu renginiu Europoje, o kitą – kurti provokuojančią komunikacijos kampaniją Vidurio Rytuose. Mūsų darbas yra pritaikyti kūrybišką mąstymą sprendžiant verslo problemas, kurios būna skirtingų formų, dydžių ir nestabilumo. Tačiau būtent tai mūsų kasdienybę daro tokią įkvepiančią: nė viena diena nėra tokia pati kaip prieš tai buvusi.

- Savo pranešime kalbėjote apie tai, kad prekės ženklai ir agentūros turi pratintis prie nuolatinio nepatogumo jausmo. Kodėl?

- Todėl, kad patogumas, per didelis komfortas gimdo apatiją. O apatija savo ruožtu gimdo nuobodžią komunikaciją. Labai svarbu kiekvieną dieną pradėti taip, lyg nieko nežinotum apie šį verslą, pamirštum viską ką žinai ir pradėtum iš naujo. Taip, vadovaujantis tokiu požiūriu kartais tenka patirti ir nesėkmes, bet mano patirtis rodo, kad galiausiai rizika visgi atsiperka.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją