Praėjusią savaitę ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą svarbų tiek vartotojams, tiek ir bendrovėms, kurios užsiima elektronine prekyba ne vienoje valstybėje. Teismo sprendimą priėmimą lėmė ginčas, kilęs Austrijoje tarp vartotojo ir žymios elektroninės prekybos bendrovės „Amazon EU“. Austrijos teismams kilo abejonės, ar ši bendrovė sutartyse gali nurodyti, kad visais atvejais perkant iš jų prekes taikoma Liuksemburgo teisė, nes būtent šioje valstybėje yra registruota bendrovė „Amazon EU“.
2016 m. liepos 26 d. sprendime (bylos Nr. C-191/15) ES Teisingumo Teismas dar kartą pabrėžė vartotojų teisių apsaugos reikšmingumą Europos Sąjungoje ir išaiškino, kad standartinės elektroninės prekybos sutarčių sąlygos, kuriose nurodoma, kad sutarčiai yra taikoma tik pardavėjo buveinės vietos ar tik kurios nors kitos valstybės teisė, negalioja.
Anot Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentės dr. Vigitos Vėbraitės, taikytina teisė turi būti nustatoma pagal vadinamojo „Roma I“ reglamento 6 straipsnio 1 dalį, kuri pasako, kad sutarčiai, sudarytai tarp vartotojo ir kito asmens, atliekančio savo darbą arba vykdančio profesinę veiklą (profesionalo), taikoma vartotojo gyvenamosios vietos valstybės teisė. Taigi, jei Austrijoje gyvenantis asmuo perka prekes elektroninėse parduotuvėse taikoma jo atžvilgiu Austrijos teisė, jei Lietuvoje gyvenantis asmuo – Lietuvos.
„Tad įmonės, kurios užsiima elektronine prekyba visoje Europos Sąjungoje, turi kreipti dėmesį į kiekvienos valstybės narės, kuriose vartotojai gyvena, teisę ir tampa visiškai beprasmiška nurodyti sutartyse, kokios valstybės teisė yra taikoma, nors ir minėtas teismo sprendimas nereiškia, kad e-pardavėjai privalo keisti savo sutartis. Tuo tarpu vartotojai gali reikalauti taikyti Lietuvos teisę, nepaisant to, jog perka prekes elektroniniu būdu iš parduotuvių veikiančių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje. Svarbu, jog teismo sprendime pabrėžiama, jog tokios taisyklės taikomos, nepaisant to, ar pareiškiamas individualus ieškinys vieno vartotojo ar grupės ieškinys ir vartotojų teisės ginamos kolektyviai“, – tęsė Vilniaus universiteto (VU) docentė.
Be to, ES Teisingumo Teismas dar kartą išaiškino minėtame teismo sprendime, kad vartotojo gyvenamosios vietos valstybės asmens duomenų tvarkymo taisyklės taikomos tik tais atvejais, kai pardavėjas toje valstybėje turi savo padalinį, o ne vien tik siunčia prekes vartotojams toje valstybėje. Taigi, jei, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantis vartotojas perka vaikiškus žaislus iš Švedijoje registruotos ir veikiančios elektroninės parduotuvės, tai sutarčiai ir galintiems kilti ginčams bus taikoma Lietuvos teisė, tačiau pirkėjo asmens duomenys gali būti ir toliau tvarkomi vadovaujantis Švedijos teise.