Reklamos blokavimas kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose tampa masiniu reiškiniu. Jei dar prieš penkerius metus leidėjai ir reklamos agentūros galėjo visiškai ignoruoti didėjantį „AdBlock“ ir panašių naršyklių priedų populiarėjimą, tai šiandien reklamos blokavimui tarptautinė skaitmeninės reklamos asociacija IAB skiria pirmąjį savo svetainės puslapį, o technologijų naujienose mirga pranešimai apie Prancūzijos dienraščių svetainių pradėtą karą prieš skaitytojus, blokuojančius komercinius pasiūlymus interneto žiniasklaidoje.

Bene ryškiausi pokyčiai įvyko per pastaruosius metus: iš pradžių „Apple“ įdiegė galimybę blokuoti reklamą operacinės sistemos lygmenyje savo naujojoje iOS („iPhone“ telefonams ir planšetėms), o šių metų kovo pabaigoje apie panašų ketinimą paskelbė „Microsoft“: nauja „Edge“ naršyklės versija bus pritaikyta reklamos blokavimui visose platformose, kuriose ji veiks.

Įrangos gamintojai ir operacinių sistemų kūrėjai reklamos blokavimą diegia daug nesvarstę: pirma, jo pageidauja vartotojai; antra, taip, pasak kūrėjų, galima padidinti sistemų saugumą (ypač daug priekaištų „Apple“ turi „Flash“ animacijai reklamos skydeliuose).

Vartotojus gi galima skirstyti į dvi dideles grupes: tuos, kurie reklamą blokuojančių priedų ar programų nesisiunčia ir nenaudoja (šiandien tokių pasaulyje dar yra dauguma – apie 75%), ir tuos, kurie aktyviai naudoja reklamos blokavimą. Turėtų būti ir trečioji grupė: tie, kas žino apie blokavimą, tačiau sąmoningai jo nenaudoja. Deja, ši vartotojų grupė yra tokia nedidelė, kad statistika jos nė neišskiria iš galimos matematinės tyrimų paklaidos. Paradoksalu tai, kad į šią grupę taikosi tiek aršieji, tiek ir nuosaikieji turinio internete kūrėjai ir leidėjai.

Lietuva, pasak „Mezzobit“ tyrimų priklauso grupei šalių, kuriose reklama blokuojama bene aktyviausiai – Europoje mus pagal šį rodiklį lenkia tik Norvegija, Lenkija ir Rumunija. Įvairiais duomenimis turime nuo 30 iki 40% vengiančių mirgėjimo virš ir šalia naujienų pranešimų. Tačiau kol Andrius Mamontovas televizijos ekranuose neploja interneto naršytojams, panašu, kad būsime pasirinkę...

1 kelią – nieko nedaryti

Taip darome jau 10 metų, ir vis dar turime iš reklamos išlaikomas interneto žiniasklaidos priemones. Neskubėti patogu, santykinai nebrangu (artimiausioje perspektyvoje) ir saugu. Labiausiai nejauku nieko neveikti turėtų būti leidėjams, mat kasmet reklamos blokavimas internete auga apie 45%. Ramybės periodas baigėsi – negautų pajamų skaitiklis, jei tokį turėtume, suktųsi vis sparčiau ir sparčiau.

Reklamos tinklams situacija gali neatrodyti tokia grėsminga. Galima juk plėsti inventorių, ieškoti naujų nišų ir eksperimentuoti su formatais, kaip tai darėme iki šiol. Tiek CPM, tiek ir CPC rodiklius galima išlaikyti patenkinamus dar keletą metų. Skaidantis šaltiniams sudėtingėja reklamos vadyba, bet vis tobulesni algoritmai padeda ten, kur nebespėja žmogus.

Veikiausiai, kaip ir skaitmeninės muzikos, filmų bei knygų rinkoje, pirmiausiai sukrus informacijos kūrėjai ir leidėjai. Įdomu tik, ar jie ir Lietuvoje pasirinks...

2 kelią – skelbti vartotojams karą

Metodas, šį pavasarį sulaukęs populiarumo Švedijoje ir Prancūzijoje. Tradiciškai socialistinėms idėjoms prijaučiančiose bendruomenėse eksperimentuojama su „bausme“ už reklamos blokavimą: pasak „Business Insider“ vartotojams siūloma susimokėti už turinį, išjungti reklamos blokavimą arba tęsti naršymą, tačiau nematyti viso straipsnių teksto ar geresnės kokybės vaizdo klipų.

Sudėtinga kalbėti apie tokio sumanymo vertę praėjus vos dviem savaitėms nuo jo pradžios. Jo rėmėjai teigia įtikinsią bent trečdalį vartotojų išjungti reklamos blokavimą, nors tyrimai rodo, kad vos 3% sutinka išjungti reklamos blokavimą visoms svetainėms. Žiūrint iš laisvos rinkos perspektyvos toks metodas neatrodo būsiąs daug efektyvesnis už raginimą parduotuvės personalui apspjauti tuos pirkėjus, kurie iš parduotuvės išeina su tuščiu pirkinių krepšeliu.

Kur kas mažiau žiniasklaidos dėmesio sulaukia...

3 kelias – sėsti prie derybų stalo

Primityviausia „derybų“ forma pastebima daugelyje svetainių, kurios gauna pajamų iš reklamos ir jau spėjo nukentėti nuo jos blokavimo (per metus visame pasaulyje taip prarandama apie 20 mlrd. dolerių pajamų). Jose, vietoje reklamos matyti prašymai išjungti reklamos blokavimą bent jau naršomoje svetainėje. Kartais jie pikti, kartais graudūs, retkarčiais – racionalūs.

Pastarųjų tendencijas bene pirmoji užčiuopė „Google“, tiesa – ne dėl reklamos, o dėl naršymo prisijungus prie „Google“ paskyros. Naršymas prisijungus leidžia paieškos bendrovei surinkti daugiau duomenų ir geriau pritaikyti paslaugas (bei reklamą), tačiau užuot išjungusi prieigą prie paieškos ar graudinusi tuos, kurie nuolat atsijungia nuo paskyros, „Google“ stengiasi pateikti naršymo prisijungus privalumą: galimybę personalizuoti paslaugas, kaupti paieškos istoriją, lengviau dalintis turiniu ir bendrauti su draugais.

Interneto marketingo specialistai profesiniuose leidiniuose labiausiai linksta prie tokio scenarijaus. Atidžiai stebima „Google“, reklamos sistemos „Ad Choices“ raida ir spėjama, kad ateitis veikiausiai priklauso individualizuotoms deryboms dėl komercinės informacijos tiesiogiai su vartotoju. Galimas dalykas, kad ir iš vieną, ir kitą pusę atstovaus algoritmai – tuomet pats svarbiausias vaidmuo teks tarpininkams (o gal tai yra tikroji paskata „Apple“ ir „Microsoft“ diegti sklendes reklamai?), kurie turės suderinti interesus.

Be reklamos neliksime, kaip ir be žiniasklaidos. Karas su vartotojais čia tikrai nereikalingas.



Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją