- Jūsų kurtos apatinių rūbų prekių ženklo „About“ pakuotės pateko į tarptautinį geriausių naujausių mados pakuočių pavyzdžių katalogą „Fashion Packaging Now“. Kaip pavyko tai pasiekti? Ar Jums teko pačiam siūlyti savo darbus katalogo leidėjams, ar jie patys juos kažkur pastebėjo?
- Po mano sukurto apatinių rūbų „About” prekės ženklo įvedimo į rinkas, šių pakuočių nuotraukos įvairiais kanalais pasklido internete. Manau, šios knygos kuratoriai rado jas kokiam nors dizaino bloge ar apie pakuotes rašančiame portale. Gavau kvietimą patalpinti darbus į šį tarptautinį leidinį – ir štai, knyga išleista Australijoje.
- Kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti darbai šiam katalogui?
- Patį leidinį aš jau mačiau, ten yra ir labai žinomų globalių prekinių ženklų naujausios pakuotės ir naujų, nišinių ar specializuotų prekinių ženklų pakuočių pavyzdžiai. Manau, kriterijai buvo naujumas, globalumas ir aktualus dizainas.
- Gal galite plačiau papasakoti apie šias „About” pakuotes: kuo jos išskirtinės, kokia jų esminė idėja, padėjusi išsiskirti iš konteksto?
- Kurdamas pačią prekės ženklo koncepciją ir pakuotes norėjau pabrėžti higienos ir komforto privalumus gaminiuose – todėl pakuotėse dominuoja balta spalva, minimalistinis šiaurietiškas dizainas, kas atspindi paties prekės ženklo vertybes. Pakuotės turbūt patraukė akį savo švaria estetika, organiškai susiliejančia skirtingų apatinių rūbų linijų pakuočių visuma.
- Jūs pats dažniau dirbate su tarptautine rinka, ar su užsakovais iš Lietuvos? Ko reikia, kad būtum pastebėtas užsienyje ir kaip tai padaryti?
- Man labai dažnai užduoda šį klausimą – brandingo specialybė yra visiškai be sienų, ir kiekvienas projektas, ar jis vykdomas Lietuvos ar užsienio užsakovui yra laikomas globaliu. Kadangi ši veikla yra visiškai paremta asmeninės specialisto reputacijos žinomumu, tam kad būtum pastebėtas, reikia kurti globaliai aktualias brandų koncepcijas, jas profesionaliai įgyvendinti ir nepatingėti pačiam jas paviešinti. Dar geriau, kai sukurtus darbus nori viešinti ir profesionali spauda – kaip įvyko šios knygos atveju.
- Kaip vertinate ženklodaros situaciją Lietuvoje? Ar verslininkai jau supranta, kam to reikia?
- Pagal investicijas į ženklodarą ir tarptautinėms rinkoms adaptuotų lietuviškų prekinių ženklų kūrimo tempus galime spresti apie šalies ekonomikos būklę. Galiu drąsiai sakyti, kad situacija Lietuvoje kiekvienais metais vis gerėja, atsiranda vis daugiau konkurencingų prekinių ženklų iš Lietuvos. Verslas irgi jau supranta investicijų į brandingą naudą, nes mato ir jau esančių tarptautinėse rinkose sėkmingų prekinių ženklų pavyzdžių.
- Ar turime daug stiprių šios srities profesionalų?
- Manau, kad yra tikrai puikių profesionalų, kurie gali darbuotis su mažais ar vidutinio dydžio prekiniais ženklais. Stambiajame versle reikia daugiau patirties – šioje srityje gerų specialistų galbūt yra mažiau būtent dėl patirties stokos. Bet didžiausia spraga yra jaučiama ne ženklodaroje, o tolesniame projektų vystyme. Lietuvoje šiuo metu puikiausiai įmanoma sukurti aktualią, tarptautinėms rinkoms adaptuotą brando koncepciją, pagaminti kokybiškus produktus ar įdiegti paslaugas, tačiau rinkoje akivaizdžiai egzistuoja tarptautinio lygio prekės ženklo vadybininkų trūkumas. Bet tai yra objektyvus veiksnys, kuris išnyks 5-10 metų eigoje, kai šalies prekinių ženklų vadyba irgi įgis daugiau patirties.
- Ko reikia gerai pakuotei? Ar reikalavimai joms išlieka tie patys, kaip, pavyzdžiui, prieš dešimt metų, ar galbūt pastebite besikeičiančias tendencijas?
- Manau, pakuotė pasidarė žymiai draugiškesnė vartotojui ir aplinkai. Gyvenant globalizacijos sąlygomis pakuotė turi nešti ir daugiau bei aiškiau pateiktos informacijos apie produktą, jo privalumus, kilmės šalį. Manau, gera pakuotė išsiskiria geru smūginiu prekės ženklo atpažįstamumu – tai labai aktualu greito vartojimo prekių (FMCG – fast moving consumer goods) kategorijoje. Na, o aukštesnės klasės ir prabangos (luxury) kategorijoje dabar galima mėgautis geresne spaudos kokybe, hipsterių kultūros dėka atgimusiomis senomis rankų darbo technologijomis. Pakuotė – tai smagus margas žaidimas ir patiems dizaineriams, kurie dabar turi daugiau galimybių.
- Žiūrint iš vartotojų pusės, kiek jiems svarbi pakuotė? Galbūt jie apie jos estetinę pusę galvoja tik tada, kai, pavyzdžiui, renka dovaną, o pirkdami daiktą sau mieliau pirktų pigesnį, kad ir ne taip gražiai supakuotą? Galbūt taip pat pastebite pokyčius šiuo klausimu?
- Taip, visiškai teisingai: aš irgi išskirčiau funkcionalią pakuotę (kai reikia tiesiog supakuoti prekę iki jos vartojimo pradžios) ir dovanų pakuotę, kuri neša daugiau emocinį, o ne utilitarų krūvį. Aš asmeniškai – kaip, manau, ir daugelis dabar – atkreipiu dėmesį, kad pakuotė būtų lengvai utilizuojama, perdirbama, surūšiuojama. Manau, yra smarkiai pakitę vartotojų įpročiai ir sąmoningumas renkantis aplinkai draugiškesnę pakuotę.
- Vienas iš įprasčiausių įmonės atpažinimo ženklų – logotipas. Juos pristatydami autoriai, o vėliau įmonės paprastai išaiškina, ką reiškia kiekviena spalva, forma ir pan. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip tai veikia? Ar jei niekur nebūsime girdėję, pavyzdžiui, kad kvadratas simbolizuoja stabilumą, pasąmoningai mes tai suprasime?
- Daugelis abstrakčių formų, visiems atpažįstamų simbolių, spalvinių kodų, raidžių ir garsų asociacijų yra užkoduota kolektyvinėje pasąmonėje. Ženklodara šia prasme yra labai pasistūmėjusi sritis ir, patikėkite, geri specialistai tikrai žino kaip viena ar kita, forma, simbolis ar garsas paveiks vartotoją. Tai yra labai subtilus materialios kultūros pajautimas – kas ir yra labai didelė dalis profesionalumo, norint sėkmingai dirbti šioje srityje. Logotipas yra koncentruota prekės ženklo ar įmonės grafinė išraiška – gerai padarytas ženklas turėtų vizualiai perteikti visas norėtas paviešinti brando ar įmonės vertybes.
- Kaip Jūs įvertinate, ar sukurtas prekės ženklas geras? Kurie iš lietuviškų prekės ženklų Jums atrodo geriausi pavyzdžiai?
- Viskas labai paprasta: jei vartotojas greitai ir teisingai nuskaito prekės ženklo koncepciją, pirkdamas produktą ar naudodamasis paslauga – taip kaip ji buvo sukurta – reiškia, prekės ženklas yra vykusiai padarytas. Ženklodaros esmė yra reputacijos kūrimas.
Geriausi pavyzdžiai Lietuvoje: šokoladas „Naïve”, portalas „Vinted”, prekybos centrų tinklas „Maxima” – čia tie, kas šauna į galvą iškart. Šiuo metu yra tikrai daug įdomių ir sėkmingų verslo pradžių, atsiranda nemažai nauju prekinių ženklų. Brando reputacija paprastai pradeda skleistis po 3-5 metų nuo prekės ženklo sukūrimo, manau, kad ateityje galėsiu išvardinti ir daugiau (šypsosi). Kuo geriau seksis Lietuvos prekiniams ženklams, tuo daugiau patirties ir naujų iššūkių bus brandingo specialistams.