Sekėjai socialiniuose tinkluose yra tapę tokia siekiamybe, kad gali būti ryžtamasi jų nusipirkti, tačiau iš pirktų sekėjų – menka nauda, sako įmonės „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas. Pašnekovo teigimu, neužtenka dalytis internete rastu turiniu, kad taptum patraukus sekėjams, svarbu – kurti originalų turinį.

„Kiekvienas sekamas žmogus kažkuo yra originalus, išskirtinis. Viena iš pagrindinių sąlygų, kad būtum žinomas ir įdomus – kurti turinį. Yra žmonių, kurie tiesiog dalijasi kažkuo, ką pamato internete, bet tai nėra turinio kūrimas.

Turinio kūrimas – nuomonės turėjimas tam tikrais klausimais, jos išsakymas. Jei panagrinėsime labiausiai Lietuvoje sekamų žmonių „Facebook“ turinį, pamatysime, kad kiekvienas iš jų yra aktyvus turinio kūrėjas, turintis labai aiškią savo liniją“, – tikina A. Žakas.

Socialiniai tinklai kuria „žvaigždes“ ?

Pasaulio mastu sekamiausi socialiniame tinkle „Facebook“ – pasaulinio garso muzikos ir sporto žvaigždės. Futbolininko Christiano Ronaldo paskyra turi beveik 112 mln. sekėjų, kiek mažiau ­– ­­104 mln. sekėjų turi atlikėja Shakira, 98 mln. – aktorius Vinas Dieselis.

Lietuvoje, tinklalapio „sekėjai.lt“ duomenimis, sekamiausia yra šokėja Monika Šalčiūtė, kuri sparčiai išgarsėjo socialiniame tinkle „Facebook“ (207 tūkst. sekėjų). Nors vienai populiariausių socialinio tinklo „žvaigždžių“ išgarsėti padėjo būtent socialiniai tinklai, jų žinovas A. Žakas nesutinka, kad socialiniai tinklai „žvaigždes“ kuria.

„Didžioji dalis sekamiausiųjų yra mėgstami dėl jų veiklos, žinomi iš scenų ir televizijos ekranų. Socialiniai tinklai tiesiog sumažino atstumą tarp jų ir jų gerbėjų“, – sako A. Žakas.

Tarp populiariausių socialinių tinklų veikėjų Lietuvoje – internetinių tinklalapių bei išmaniųjų telefonų programėlių kūrėjas Irmantas Motiejūnas (165 tūkst.), juokingų vaizdo klipų kūrėjas Vaidotas Grincevičius (143 tūkst.), „Humoro klubo“ narys Mantas Katleris (131 tūkst.), stilistė ir kostiumų dailininkė Agnė Jagelavičiūtė (127 tūkst.).

Tačiau viena moteris Lietuvoje yra gerokai populiaresnė už vietinio pramogų pasaulio žvaigždes. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra „sekama“ 335 tūkst. žmonių.

Kiti socialiniai tinklai Lietuvoje „neegzistuoja“

Nors socialinis tinklas „Twitter“ yra antras populiariausias daugelyje kaimyninių šalių ir itin populiarus už Atlanto, Lietuvoje, pasak A. Žako, šis socialinis tinkas „neegzistuoja“.

„Realių vartotojų, kurie nuolat kurtų turinį arba nuolat būtų aktyvūs, yra keliasdešimt tūkstančių. Nemanau, kad „Twitter“ Lietuvoje galima lyginti su „Facebook“, nes pastarasis Lietuvoje yra tarsi socialinių tinklų sinonimas, kuriuo šiuo metu Lietuvoje naudojasi 1,3 mln. žmonių“, – kalba pašnekovas.

Lietuvos populiariausiųjų šiame socialiniame tinkle sąrašas skiriasi. Daugiau nei 1 mln. sekėjų čia turi atlikėja Simona Milinytė, 300 tūkst. – imtynininkė Živilė Raudonienė (318 tūkst.), ukrainietis žurnalistas Anatolijus Šarijus (105), prezidentė D. Grybauskaitė (99,9 tūkst.), krepšininkas Jonas Valančiūnas (98 tūkst.).

Nupirkti sekėjai neatstos savanorių

Prasmė turėti daug sekėjų yra tik tuomet, kai sekėjai yra tie žmonės, kurie iš tiesų domisi turinio kūrėjo veikla. Jei sekėjai yra tik dėl skaičiaus, prasmės A. Žakas tame nemato.

„Teoriškai galima dirbtinai padidinti sekėjų srautą. Klausimas, kiek tai duoda realios naudos. Pirkti gerbėjus yra tas pats, kas nusipirkti telefoną su adresų knygute, kurioje būtų labai daug kontaktų, bet niekada niekam neskambinti, o norėdamas paskambinti, nežinotum, kokį numerį surinkti.

Apskritai taip pabandžius įgyti sekėjų negali būti tikras, kad jie matys tavo kuriamą turinį. Kita vertus, ar žmogus, kuris apgavystės būdu tapo sekėju, duos kažkokios naudos?“ – klausia pašnekovas.

www.lrt.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją