Mitai ir tiesa apie šunų sterilizaciją

 (9)
Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje utilizuotos 45 tonos šunų, kačių ir kitų naminių augintinių. Dalis jų gimė atsitiktinai susikergus šunims ir, neatsiradus norinčių juos auginti, buvo utilizuoti.
Šuo
© Fotolia nuotr.

Ši situacija keistųsi kartu su kintančiu šunų augintojų požiūriu į šunų sterilizaciją ir kastraciją, kurios kol kas yra apipintos daugybe mitų. Labiausiai visuomenėje paplitusius įsitikinimus NoriuŠuns.lt paprašė pakomentuoti Užupio veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojos Ievos Kirchovaitės.

Įsitikinimas. Sterilizacija ir kastracija – labai sudėtinga ir skausminga operacija.
Tiesa. Tai nėra labai sudėtinga ar skausminga operacija. Šiais laikais atliekant tokias procedūras naudojami ilgo veikimo vaistai nuo skausmo.

Įsitikinimas. Seno šuns kastruoti negalima.
Tiesa. Senyvo amžiaus šunims dažnai atsiranda su prostata susijusios patologijos, o kastracija yra vienas iš šios patologijos gydymo būdų.

Įsitikinimas. Mano augintinis po kastracijos nutuks, pasikeis jo charakteris.
Tiesa. Po sterilizacijos ir kastracijos gyvūnai tampa ramesni, prieraišesni, labiau klauso savo šeimininkų. Tačiau pats charakteris nepasikeičia. Ar gyvūnas nutuks, priklauso nuo jo šeimininko. Kadangi po sterilizacijos ir kastracijos sulėtėja medžiagų apykaita, gyvūnai turi polinkį į tukimą, tačiau laikantis veterinarijos gydytojo mitybos rekomendacijų gyvūno svoris nekis. Be to, sterilizuotam ar kastruotam gyvūnui, kaip ir šuniui, kuriam tokia procedūra nebuvo atlikta, yra būtina mankšta ir jo organizmui tinkantis fizinis krūvis.

Įsitikinimas. Kalytei sveika bent vieną kartą gyvenime atsivesti šuniukų.
Tiesa. Pirmoji vada kalytėms sukelia didelį stresą. Dažnai tenka atlikti cezario pjūvį – kalytės nevisada pačios pagimdo. Nutinka ir taip, kad šuniukai neišgyvena, nes šeimininkai per vėlai atveža gimdančią kalytę. Be to, šunys gali susilaukti palikuonių būdami apie pusantrų metų amžiaus, tačiau iki to laiko kalytei tenka pergyventi pirmąją rują, per kurią ji stresuoja, patiria įtampą. Po rujos dažnai pasireiškia netikri nėštumai – kalytė ima ruošti guolį gimdymui, nešasi į jį žaislus, jai atsiranda pieno. Nėštumas, gimdymas ir ruja yra stresas gyvūno organizmui.

Įsitikinimas. Reikia palaukti, kol kalytei bus pirma ruja – tik po jos galima ją sterilizuoti.
Tiesa. Moksliškai įrodyta, kad kalytės sterilizacija, atlikta iki pirmosios rujos, sumažina pieno liaukų vėžinių susirgimų riziką. Jeigu sterilizacija atliekama vyresniame amžiuje arba po jauniklių atsivedimo, rizika sirgti ginekologinėmis arba pieno liaukų ligomis išlieka labai didelė.

Įsitikinimas. Po kastracijos šuo pradeda sirgti.
Tiesa. Kastruoti ir sterilizuoti gyvūnai mažiau linkę sirgti užkrečiamosiomis ligomis. Be to, jie yra labiau apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, nes yra mažiau linkę bėgti iš namų ar nuo šeimininkų, kur gali įsivelti į peštynes ar pakliūti į autoįvykį.

Įsitikinimas. Kastracija – labai brangi procedūra.
Tiesa. Visose veterinarijos gydyklose kainos yra skirtingos. Jos priklauso ir nuo operacijos metu naudojamų vaistų bei medžiagų. Patinų kastracija – pigesnė, kadangi tai – paprastesnė operacija, nei patelių sterilizacija.

Įsitikinimas. Mano augintinis didžiają laiko dalį leidžia namuose, todėl jam nereikia šios operacijos.
Tiesa. Sterilizuodami ar kastruodami savo augintinį apsaugote jį nuo pieno liaukų uždegimų bei navikų, gimdos, kiaušidžių, prostatos bei sėklidžių uždegimų ir navikų, o tai svarbu ir tiems augintiniams, kurie visą savo gyvenimą praleidžia namuose.

Įsitikinimas. Šuns laukia labai ilgas atsigavimo po tokios operacijos laikotarpis.
Tiesa. Šiuolaikinėje medicinoje atliekant tokias procedūras naudojami specialūs medikamentai, kurie slopina narkozės poveikį. Gyvūnai žymiai greičiau atsigauna ir puikiai jaučiasi.

Įsitikinimas. Po operacijos šuo nebesaugos namų bei šeimos.
Tiesa. Šuo po operacijos namus saugos tiek pat, kiek saugojo iki operacijos. Sargumo šunys tikrai nepraranda, sumažėja tik jų agresija, kylanti dėl lytinio aktyvumo.

Įsitikinimas. Sterilizuodami gyvūnus, einame prieš jų instinktus.
Tiesa. Šunys yra domestikuoti jau tūkstančius metų. Visuomenėje, kurioje svarbi ir gyvūno gerovė, ir visuomenės saugumas, šunų šeimininkai yra atsakingi už užtikrinimą, kad jų gyvūnai neprisidės prie benamių šunų skaičiaus didinimo atsivesdami nepageidaujamas vadas ir bus sveiki, o šiuolaikinė medicina leidžia sterilizacijos ir kastracijos pagalba išvengti tam tikrų gyvūno ligų.

Tačiau galutinį sprendimą dėl šuns kastracijos ar sterilizacijos kiekvienas šeimininkas turėtų priimti asmeniškai, pasitaręs su savo veterinarijos gydytoju ir atsižvelgęs į konkretaus gyvūno veislę, amžių ir sveikatos būklę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?