Kokiomis ligomis galima apsikrėsti nuo šuns arba katės

 (9)
Neretai savo augintinius mes sužmoginame – ne tik juos bučiuojame, bet ir leidžiame jiems valgyti iš savo lėkštės. Tuo tarpu vaikai nepraleidžia progos pamyluoti šalia daugiabučių augančių kačiukų. Pasirodo, tai baigtis gali gana liūdnai.
Augintiniai
© Fotolia nuotr.

Kuo gali baigtis pernelyg didelis gyvūno sužmoginimas

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai šunys ir katės parazitus platina per išmatas.

Pavyzdžiui, toksoplazmozę, kurios ligos simptomai panašūs į gripo, sukelia pirmuonys, kurie iš sergančių gyvūnų pasišalina su išmatomis. Žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams, jam tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode. Mat infekcijos šaltinis yra katės, kurios platina ligą. Nuo jų išmatomis užterštos aplinkos jau gali užsikrėsti visi – ir žmonės, ir gyvūnai. Taip pat susergama valgant nepakankamai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą (ypač kiaulieną, avieną, elnieną), vandenį, vaisius ir daržoves, taip pat maistą, kurio ruošimui naudoti virtuvės įrankiai, aplinkos paviršiai turėjo sąlytį su užkrėsta žalia mėsa, vaisiais, daržovėmis.

Dar viena nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys, vadinama toksokaroze. Šių maždaug 10 cm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų – daržovių, vaisių, dulkių, kurios patenka ant maisto iškylaujant, atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Dažnas simptomas – nedidelė, maždaug 37,2 laipsnio temperatūra, kuri pakankamai alina organizmą, sausas kosulys, ypač naktį, gan stiprios alerginės reakcijos. Kartais ši liga netgi imituoja astmą.

„Jei šuo užsikrėtęs toksokaromis, tai niekaip nepasireikškia. Mažas šuniukas gali prasčiau valgyti, jo kailiukas gal labiau apšiuręs, bet suaugusių šunų praktiškai neatskirsi, kuris sveikas, kuris infekuotas. Be to, toksokaras kalės gali perduoti ir savo negimusiems šuniukams. Kai kurių šalių duomenimis, net iki 100 proc. šuniukų būna užsikrėtę toksokaromis, kitais duomenimis – 80 proc. Vis dėlto tiesiogiai nuo gyvūno tiek toksokaroze, tiek toksoplazmoze užsikrėsti negalima – parazitų kiaušinėliai turi subręsti dirvožemyje“, - teigė specialistė.

Tuo tarpu kai iš gyvūno žarnyno šalinasi echinokokas (kaspinuočio rūšis), jo kiaušinėliai jau būna subrendę. Taigi jeigu šie kiaušinėliai liks ant šuns ar katės kailio, užsikrėsti galima tiesiogiai. „Be to, echinokokai šalinasi ne tik su išmatomis. Paskutiniai šio kaspinuočio nareliai, atsikabinę nuo kūno, aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą patys. O šuo juk visai vartosi, laižosi ir šie nareliai pasklinda po kailį. Jei tokį augintinį mes bučiuosime, apsikrėsti tikimybė yra“, - įspėjo pašnekovė.

Nors daugelio kirmėlių kiaušinėliai tampa pavojingi tik aplinkoje, o ne gyvūno pilve, specialistė priminė, kad mūsų augintiniai juk neskraido oru. Jie vaikšto, voliojasi, trinasi į žolę, uosto kitų gyvūnų išmatas ir šių kiaušinėlių ant savo kailio prisirankioja. Aplipti šiais kiaušinėliais jiems tikrai paprasčiau nei žmonėms.

„Iš tiesų nėra didelė tragedija paglostyti gyvūną, jei po to nusiplausite rankas. Tačiau bučiuoti gyvūnų, glaustytis prie jų veidu, leisti valgyti iš savo lėkščių nereikėtų. Kita vertus, mūsų organizmas irgi yra stiprus. Jei imunitetas normalus, pakliuvęs vienas kitas kiaušinėlis bėdos nepridarys. Mūsų organizmas su daug kuo sugeba kovoti. Bet jeigu mes gyvename labai užterštoje aplinkoje ir gauname labai dideles užkrato dozes, ligos neišvengiamos.

Kita vertus, esu skaičiusi prieštaringų žinių. Rašoma, kad šeimos, turinčios augintinius, labiau rizikuoja užsikrėsti parazitais. Tačiau kaip tik visai neseniai skaičiau paneigimą – esą pagal tyrimus nėra padidėjusios rizikos. Ko gera, viskas priklauso nuo žmogaus higienos ir įpročių. Svarbu reguliariai profilaktiškai duoti savo augintiniams vaistų nuo kirmėlių. Beje, ir katėms, kurios niekada neišeina į lauką, vaistų duoti reikia. Juk mes su batais namo taip pat visko atnešame, o gyvūnai voliojasi prie batų, juo uosto, laižo“, - patarė A. Bartulienė.

Gali padovanoti ne tik kirmėlių, bet ir odos grybelį

Jakovo veterinarijos klinikos vadovas Jakovas Šengautas pridėjo, kad ypač nuo laukinių kačių ir šunų galima užsikrėsti ne tik kirmėlėmis, bet ir odos ligomis.

„Kalbant apie gatvėje gyvenančias kates ir šunis, svarbiausias pavojus – įvairios zoonozės. Tai susirgimai, kurie būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms. Viena iš mums žinomų zoonozių – kirmėlės. Jų nuo gyvūnų galime prisirankioti visokių – askaridžių, toksokarų, kaspinuočių. Aišku, dažniau užsikrečiama nuo išmatų, tačiau jei gyvūnas pasituštino, po to palaižė savo ar pagaliau svetimo šuns užpakalį, po to palaižė mūsų ranką, o mes, jos nenusiplovę, liečiame maistą ar burną, tokia grandine kiaušinėliai gali pakliūti į mūsų organizmą.

Vienos studijos metu nustatyta, kad apie 80 proc. vos gimusių šuniukų vadų turėjo kirmėlių. Vadinasi, kirmėlių turėjo kalės. Taigi jei šeimoje gyvena gyvūnas, kuris lankosi lauke, ir jam periodiškai neduodama vaistų nuo kirmėlių, tikimybė užsikrėsti jomis žmogui yra labai aukšta. Juk šuo uosto svetimas išmatas, išmestą maistą bei kitas atliekas. O šeimininkai, ypač vaikai, su jais voliojasi, bučiuoja, leidžia laižyti veidą. Todėl ir gyvūnams, ir šeimininkams reikia patiems periodiškai pavartoti vaistų nuo kirminų. Lauke būnantys gyvūnai vaistų turi gauti keturis kartus per metus. Tačiau ir tuomet nebus šimtaprocentinės garantijos, jų poveikis tris mėnesius juk neišlieka“, - įspėjo pašnekovas.

Dar vienas pavojingas susirgimas, kuriuo dažniausiai galima užsikrėsti nuo laukinių kačių, - trichofitija, arba kerpamoji dedervinė. Tai odos grybelis, kai ant odos atsiranda aiškų kontūrą turinčios blyškiai geltonos dėmės su besilupančiu centru. Ligos gydymas gali būti labai ilgas. Tuo tarpu šunų ir kačių blusos (bent viena gera žinia) ant žmogaus negyvena.

Katės, net niekur neišeinančios, kaip jau minėta, gali sirgti toksaplazmoze, kuri labai pavojinga nėščioms moterims, nes gali sukelti persileidimą bei kitas nėštumo patologijas. „Aš pats kažkada ja persirgau, bet esu vyras. Katė toje fazėje, kai gali užkrėsti žmogų, būna tris savaites. Mes savo klinikoje ištyrėme šimtą kačių ir 17 proc. turėjo antikūnų nuo toksiplazmozės. Vadinasi, tam tikru laikotarpiu šios katės buvo pavojingos savo šeimininkams, nors visos jos buvo naminės, prižiūrėtos, visomis buvo rūpinamasi. Todėl tvarkant kačių išmatas labai svarbu laikytis higienos: išmatas išmesti su samteliu, iškart nusiplauti rankas. Iš esmės pakanka, kad nėščia moteris netvarkytų namuose katės išmatų, ir ji neužsikrės“, - aiškino veterinaras.

J. Šengautas įspėjo nepamiršti ir pavojingiausios ligos, kuria gali užkrėsti gyvūnas, - pasiutligės. Nuo jos miršta visi – ir gyvūnai, ir žmonės. Naminiai gyvūnai nuo jos skiepijami, tačiau su gatvėje sutiktais reikėtų elgtis atsargiai, jokiu būdų jų nebučiuoti, kadangi užkratas perduodamas ne tik per kraują, bet ir per gleivinę. Labai pavojinga, jei laukinis gyvūnas užklysta į kiemą ir eina prie žmonių. Labai didelė tikimybė, kad jis serga pasiutlige, nes normaliai gyvūnai taip nesielgia.

Veterinaras nepataria niurkyti ir ką tik gimusių daugiabučių namuose gyvenančių ir „gerųjų“ bobučių maitinamų laukinių kačiukų. Pirmiausiai jie gali padovanoti odos susirgimus, pavyzdžiui, jau minėtą grybelį. Taip pat 99 proc., kad jie turi kirminų, laižo savo užpakalius, vienas kitą ir taip platina kiaušinėlius. Taigi jei vaikas paglosto tokį kačiuką, būtina jam iškart plauti rankas.

„Kita vertus, nuo visko pasaulyje neapsisaugosi. Manau, bendravimas su savo augintiniu turi būti adekvatus ir kokybiškas. Taigi nieko tokio, jei jis kartais net ir veidą palaižo. Svarbiausia, plauti rankas ir užsiimti kirmėlių profilaktika. Jei žmonės duoda vaistų nuo kirminų, kai tiriame išmatas, mes jų ir nerandame. Tačiau tikrai neskatiname paranojiškai tirti augintinių išmatų. Užtenka profilaktiškai duoti vaistų nuo kirmėlių ir nebesukti dėl to galvos. Tiesiog nereikia perlenkti lazdos“, - svarstė pašnekovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?