Kokie kenkėjai tyko gyvūnų kieme?

Kiekviena iš šių kenkėjų grupių kelia pavojų kailiniuotiems šeimos nariams, bet žinant keletą vertingų patarimų, šeimininkai gali užtikrinti savo gyvūnėlių saugumą.
© Shutterstock nuotr.

Erkės

Vaikščiojant miško takeliais ar tiesiog mėgaujantis iškyla lauke, žmonės ir gyvūnai dažnai susiduria su šiais kraują siurbiančiais parazitais. Erkės perneša pavojingas ligas – Laimo ligą, Erkinį encefalitą. Kai kurie simptomai pasireiškia iškart įkandus erkei, bet kiti gali būti uždelsti ir dėl to labai sunku po ilgesnio laiko nustatyti kas nutiko gyvūnui ir išvis suprasti ar kažkas su juo negerai.

Šalia įprastų priemonių – erkes atbaidančių antkaklių, purškiamų priemonių ir reguliarių vizitų pas veterinarą, UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ biologas pataria:

1.Kiekvieną kartą grįžus po pasivaikščiojimo lauke, atidžiai apžiūrėti gyvūnų kailį, ypač aplink galvą ir kaklą, nes čia oda yra minkštesnė ir erkės patekusios ant kūno dažniausiai stengiasi judėti galvos link. Taip pat pačiam gyvūnui iš tokios vietos pašalinti erkę labai sunku, todėl čia ideali vieta netrukdomai siurbti kraują.

2.Jei vis dėlto randama erkė, ji turėtų būti pašalinama švelniu, bet užtikrintu sukamuoju judesiu, kad nebūtų nulaužiama ir paliekama odoje erkės galva ar burnos dalys. Jei naudojamas pincetas, geriausia erkę sugriebti prie pat galvos ar net suspausti burnos organus. Jei išimama su rankomis reikia taip pat stengtis suimti erkę kuo arčiau galvos.

3.Kieme žolė turėtų būti pjaunama kuo įmanoma trumpiau, kad sąlygos veistis ir ieškoti aukoms erkėms būtų netinkamos. Stengtis pašalinti visus sunkiai prienamus žolėmis apaugusius kampus, nes juose erkės gali laukti netrukdomos.

4.Užkirsti patekimo į kiemą kelius nepageidaujamiems laukiniams gyvūnams, nes dažniausiai šie perneša erkes, kurios pačios nėra geros ropotojos ir „pėsčiomis“ nekeliauja.

5.Pasitarkite su veterinarijos gydytojų dėl gero erkes atbaidančio antkaklio ir stenkitės be jo šuns į lauką šiltuoju metų laiku neleisti.

Blusos

Šunys ir katės dažniausiai užsikrečia blusomis per kontaktą su kitais gyvūnais pasivaikščiojimų lauke metu. Dauguma gyvūnų jaučia nuolatinį kandžiojimą ir tai galima pastebėti iš padažnėjusio kasymosi ir inkštimo. Kai kuriems gyvūnams pasekmės būna rimtesnės ir jiems tenka kentėti tokias reakcijas kaip plaukų kuokštų netekimas, uždegimai ir odos infekcijos. Blusų seilės taip pat gali sukelti anemiją, dermatitą. Turėdamos nepaprastai gerą šuoliavimo galimybę, blusos lengvai išplinta po namus ir baldus kai augintinis parsineša jų ant kailio.

Kadangi blusos gali greitai tapti didele problema, prevencija yra veiksmingiausia priemonė naminių gyvūnų savininkams:

1.Reguliariai maudyti ir šukuoti gyvūną. Šukuojant lengviausia nustatyti ar gyvūnas turi kenkėjų kailyje.

2.Reguliariai plauti ir valyti vietas, kuriose miega ar dažnai guli gyvūnas. Taip pat mėgstamus žaislus, antkaklį, pavadėlį.

3.Pasitarti su veterinaru apie priemones, kurios padėtų išvengti užkrėstumo.

4.Reguliariai siurbti minkštas baldų dalis, kilimus ir t.t.

Uodai

Viena žinomiausių ir labiausiai erzinančių šiltojo metų laiko kenkėjų rūšių. Uodai dauginasi stovinčiame vandenyje ir turi labai greitą gyvenimo ciklą, o tai leidžia didelei populiacijai nuolat atsinaujinti ir augti. Uodų lervos išsivysto per keletą dienų ir pilnai išsivysto per 10-14 dienų.

Kaip ir žmonėms, gyvūnams uodų įkandimai yra erzinantys ir varginantys, bei kartais sukelia įvairias alergijas. Norėdami apsaugoti gyvūnus nuo šių kenkėjų:

1.Stenkitės sunaikinti visas uodams veistis tinkamas vietas – stovinčio vandens vietas, senas bačkas, kibirus su vandeniu, ilgai stovinčias balas (pvz. smėlio dėžėse lietingu sezono metu), valtis ir t.t. Iš esmės kiekviename aplink name esančiame daikte, kuriame gali rinktis vanduo, uodai gali veistis ir vėliau trukdyti namų ramybę.

2.Langai ir durys turėtų būti uždaryti arba jei laikomi atdari, juos reikėtų apdengti apsauginiais tinkleliais.

3.Išvalyti vandens nuotekų ir susitelkimo vietas, kanalizaciją, kad nebūtų nešvarių ir drėgnų vietų sankaupas.

4.Jei uodų kiekis aplink namus labai didelis, verta pasikonsultuoti su kenkėjų kontrolės įmone dėl uodų lervų naikinimo teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?