Kodėl kilmės dokumentai nesuteikia jokių garantijų

 (16)
Visuomet pasisakau už tai, kad norint veislinio šuns, reikia ir rinktis tokį – turintį veislę įrodančius dokumentus. Jau vien dėl to, kad be kilmės dokumentų šuo yra tik panašus į tam tikros veislės atstovą, o kitaip tariant mišrūnas. Tačiau tai viskas, ką garantuoja patys dokumentai. Vis dėlto ketinantys įsigyti veislinį šuniuką iš jo tikisi kone stebuklų. Kokie lūkesčiai nebūtinai atitiks tikrovę?
Šuniukai
© Fotolia nuotr.

Šuo su dokumentais bus sveikas

Išties didesnė tikimybė, kad dokumentinis šuniukas bus sveikas, mat veisėjai yra įpareigoti patikrinti veisiamų šunų sveikatą. Kiekvienai veislei yra būdingos tam tikros genetinės ligos, kurių išvengti įmanoma tik įsitikinus, ar tėvai neserga tomis ligomis arba nėra jų nešiotojai.

Vis dėlto nė vienas save gerbiantis veisėjas negali garantuoti, kad jo šuniukai augs sveiki ir juo labiau, kad sulauks gilios senatvės, mat genetika yra labai „klastinga“. Na, bet kaip minėjau tikimybė, kad toks keturkojis augs sveikas yra didesnė.

Atsakingi veisėjai savo šunims atlieka daugiau sveikatos tyrimų, negu reikalauja veisimo nuostatos (tarkime ne tik displazijos, bet akių, širdies, skydliaukės tyrimus), o štai dauginantys šunis be dokumentų to nedaro. Na, bent jau aš nepažįstu atsakingų daugintojų. Geras, savo veislę mylintis veisėjas susirenka kaip įmanoma daugiau informacijos apie veisiamo šuns tėvus bei protėvius. Tokia informacija taip pat padeda išvengti sunkių ligų.

Kita vertus yra daugybė šunų ligų, kurių neįmanoma išvengti net ir patikrinus šuniuko tėvų sveikatą, kurios „išlenda“ į kažkelintą kartą. Tad sirgti sunkiomis genetinėmis ligomis gali tiek šuo su dokumentais, tiek be jų.

Bus stabilios psichikos

Dokumentinis šuniukas gali būti stabilesnės psichikos už bedokumentį jau vien todėl, kad veisėjas, kuriam rūpi jo puoselėjama veislė neveis nestabilios psichikos kalės arba patino. Agresyvūs, baikštūs šunys yra išbraukiami iš veisimo programos. Bet ir šioje vietoje koją gali pakišti ta pati genetika ir gimti vienas ar keli nepageidaujamo temperamento šuniukai. Lygiai, kaip bedokumenčių šunų vadoje gali gimti visiškai stabilios, puikios psichikos palikuonys.

Dokumentinis bus gražus

Ko gero taip, bet grožis yra subjektyvus ir tai, kas gražu veisle nesidominčiam žmogui gali būti negražu veislę išmanančiam. Pastarajam tikrai ne visi šunys su kilmės dokumentais yra gražūs. Vis dėlto dokumentinis šuo bus tikras savo veislės atstovas, nors ir gali turėti tam tikrų eksterjero trūkumų, kurių nepatyrusi akis nepastebės.

Apskritai idealių šunų, 100 procentų atitinkančių veislės standartą, nėra. Visi turi trūkumų – vienų jie labiau išreikšti, kitų mažiau. Tad nepatyrusiai akiai tiek šuo su dokumentais, tiek be jų gali būti gražus arba tikras veislės atstovas. Kartais šypteliu, kai mano šunis išvydęs žmogus sako: „mano kaimynas irgi tokį turi“ ir nemato akivaizdžių skirtumų tarp tikro veislės atstovo ir bedokumenčio. Na, bet kaip sakiau, grožis – subjektyvus dalykas.

Dokumentiniai šuniukai geriau auginami

Nebūtinai. Labai gražiai auginti vadą gali ir tie, kas turi nedokumentinius šuniukus. Tiek vieni, tiek kiti šuniukai gali būti labai gerai prižiūrimi, laiku gauti vaistus nuo kirminų, laiku paskiepyti, socializuoti, išmyluoti. Ir atvirkščiai – deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai šuniukai su dokumentais yra auginami labai prastomis sąlygomis, tad vien tik kilmės dokumentai negali būti rodiklis, jog įsigysite labai gražiai, sveikai užaugintą ir socializuotą šuniuką.

Laimės parodose

Iš visos vados šuniukų tik vienas kitas būna perspektyvus – t.y. toks, kuris galbūt ateityje parodose skins laurus. Patyręs veisėjas mato, kurie jo vados šuniukai yra geriau sudėti, perspektyvesni, tačiau negali garantuoti, kad užaugę taps žvaigždėmis. Visi kiti šuniukai yra vadinami PET klasės keturkojais (šuniukais namams) – jie gali išaugti puikiais draugais, šeimos nariais, bet ne parodų liūtais. Ne visi dokumentiniai šuniukai ateity tiks veisimui, dažniausiai veisėjas parduodamas savo šuniukus iš anksto planuoja, kurie jų gali būti parodiniai, o kartu ir tinkami veisimui, o kurie tiesiog mieli šeimos nariai.

Kai norisi garantijų

Jeigu pasiryžote įsigyti veislinį šuniuką, pirmiausiai labai atidžiai išsirinkite veisėją, nes jis vienintelis yra tikrasis garantas, kad gausite tokį augintinį, apie kurį svajojote. Įsigiję šuniuką iš gero veisėjo būsite garantuoti, kad jis padės jums visais gyvenimo atvejais – patars kaip maitinti, kaip auklėti, netingės atsakyti į milijonus pačių keisčiausių klausimų. Ir be abejo, atsižvelgdamas į jūsų gyvenimo būdą, išrinks tokį šuniuką iš vados, kuris labiausiai tinka būtent jums.

Labai dažnai veisėjai pasiūlo kompensacijų arba kitą augintinį, jeigu šuniukui augant išryškėja kokia nors įgimta, neišgydoma liga arba jis netinka veisimui, o pirkote jį ketindami veisti. Sutinka prižiūrėti augintinį, jeigu šeimininkai nori išvykti atostogų ir neturi kur palikti šunelio. Ir be abejo savo išveistų šuniukų likimas veisėjui rūpi visą gyvenimą. Tokių garantijų negausite nusipirkę bedokumentį šunį ir nebūtinai dėl to, kad žmonės, kurie jį paleido į pasaulį yra blogi arba nerūpestingi. Garantijų negausite, nes veisle nesidomintis žmogus turi per mažai žinių, kad atsakytų į tuos milijonus pačių keisčiausių klausimų ir dar mažiau žinių apie veisimą ir jo etiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?