Ko negalima daryti, jei šuo susirgo

Ne kartą esu girdėjusi šunų šeimininkus pasakojant, kad sveiko šuns nosis turi būti drėgna ir šalta, o sergančio – sausa ir šilta. Tačiau tai tik plačiai paplitęs mitas. Jeigu šuns nosis yra šilta – nebūtinai augintinis susirgo.
Šuo
© Fotolia nuotr.

Po miego – sausa

Jeigu atidžiai stebėtume šuns nosį, matytume, kad per dieną ji daug kartų būna ir šilta, ir šalta. Kai šuo prabunda jo nosis būna šilta, o kol nespėja jos apsilaižyti – dar ir sausa. Šilta nosis būdinga jauniems šuniukams. Namuose gyvenančių senyvo amžiaus šunų nosys taip pat būna dažniau šiltos. Tad nosis nėra šuns sveikatos rodiklis.

Kaip atpažinti, kad šuo karščiuoja?

Normali šuns kūno temperatūra yra nuo 38,3 iki 38,8°C, todėl šeimininkui šuo gali pasirodyti karščiuojantis netgi tada, kai yra visiškai sveikas. Ir išties prie šeimininko kojų susirangęs šuo atrodo toks karštas, jog kyla įtarimas, kad keturkojis negaluoja. Vis dėlto prastą savijautą labiausiai išduoda šuns elgesys.

Jeigu šuo nepasitinka jūsų sugrįžusio iš darbo, yra vangus, nenori ėsti, gerti vandens, judesiai atrodo sulėtinti – galima įtarti, kad jis susirgo. Dažniausiai su karščiavimu pasireiškia dar ir tokie simptomai: padidėjęs mieguistumas, drebulys, vėmimas, kosulys, iš nosies išsiskiriantis sekretas, balsvos dantenų gleivinės, karšti ausų pagrindai.

Kaip pamatuoti temperatūrą?

Vienintelis būdas patikrinti šuns kūno temperatūrą, tai pamatuoti ją išeinamojoje angoje. Jeigu niekada to nedarėte ir bijote, ko gero bus saugiau nuvežti šunį pas veterinarijos gydytoją, kuris pamatuos gyvūnui temperatūrą ir išmokys kaip tai taisyklingai daryti. Na, o jeigu šuo ramaus būdo ir svarbiausia – jums nedreba rankos, galite tai padaryti ir pats.

Veterinarai rekomenduoja naudotis skaitmeniniu termometru, skirtu matuoti temperatūrą išeinamojoje angoje. Prieš naudojimą ištepkite termometrą kremu, vazelinu, galima ir kūdikių aliejumi. Tada švelniai įveskite termometrą į šuns išeinamąją angą. Kadangi termometras suveikia greitai, tad dažniausiai šuo net nesusivokia, kad jam kažkas yra „daroma“. Vidutinė šuns kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmogaus - 38–38,5ºC. Jei temperatūra pakilo virš 39,5ºC, būtina kreiptis į veterinarą.

Kas sukelia karščiavimą:

* Šuo, kaip ir žmogus, gali susirgti įvairiomis virusinėmis, grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Nuo pavojingiausių ligų šuo turėtų būti paskiepytas, tačiau gali peršalęs susirgti pneumonija, kitomis viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligomis.

* Kartais šiek tiek pakyla temperatūra po skiepų ir laikosi vieną arba dvi paras.

* Temperatūrą gali sukelti ir apsinuodijimas.

Kaip padėti karščiuojančiam augintiniui?

Jeigu šuo staiga tapo apatiškas, o jo kūno temperatūra yra aukštesnė nei 39°C, būtinai susisiekite su veterinarijos gydytoju, nes augintinis turėtų būti gydomas nedelsiant. Jeigu šuo susirgo naktį ir skubiai nuvykti pas veterinarą nėra galimybės, galite pabandyti sumažinti šuns kūno temperatūrą taip: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ir atvėsinkite juo pėdas ir ausis. Šaltus kompresus šuniui dėkite, kol šuo pradės lėčiau kvėpuoti (karščiuojantis lekuoja labai greitai). Tuomet ir vėl pamatuokite temperatūrą, kurią numušti reiktų iki 39°C arba žemesnės.

Kuo dažniau šuniui pasiūlykite atsigerti vandens, antraip jo organizmas gali dehidratuoti. Jeigu augintinis atsisako gerti vandenį, pavilgykite savo delną ir duokite jį šuniui palaižyti – šuo turėtų laižyti jūsų rankas ir kartu gaus šiek tiek organizmui būtino vandens. Net ir numušę šuns kūno temperatūrą, ryte nuvykite pas veterinarijos gydytoją.

Tai svarbu!

Griežtai draudžiama šunį girdyti aspirinu, paracetamoliu ar kitais žmonėms skirtais temperatūrą mažinančiais vaistais, nes jais gyvūnas gali apsinuodyti, o jūs norėdami padėti, dar labiau pakenksite jo sveikatai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?