Erkės – bene patys bjauriausi ir agresyviausi kraują siurbiantys parazitai bei sunkių ligų platintojai. Jos ypač aktyvios pavasarį, netgi jau vasario pabaigoje.
Šie parazitai neturi akių, bet puikiai jaučia savo auką, mat turi taip vadinamą Haller organą, kuris reaguoja į gyvūno ar žmogaus išskiriamą anglies dvideginį ore bei į judėjimo metu išskiriamą šilumą.
Lietuvoje ypač paplitusi Europinė miško erkė, jų randama visuose rajonuose. Erkės tiek žmogų, tiek gyvūną gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis ligomis. Žmonės Lietuvoje dažniausiai serga Laimo liga bei erkiniu encefalitu. Blogiausia, kad erkes gali pernešti gyvūnai arba galima susirgti net nuo užkrėsto pieno. Pati mačiau, kaip Utenos ligoninėje, rodos 2011 metais nuo erkinio encefalito buvo gydoma visa šeima, kuri gėrė nevirintą ožkos pieną.
Radus erkę tiek pas save, tiek pas gyvūną, reikia kuo greičiau ją ištraukti, nes kitaip per žaizdelę gali paplisti jos atneštas virusas.
NEGALIMA ERKĖS TEPTI RIEBALAIS. Reikia erkę sučiupti pincetu ar pirštų galiukais kuo arčiau galvos ir pašalinti ją, trūktelint atgal. Erkės straubliuke yra mažų kabliukų, todėl traukiant jos negalima sukioti.
Pastaraisiais metais vis daugiau šunų bei kačių serga erkių platinamomis ligomis. Viena iš jų yra babeziozė. Ši liga atkeliavo į Lietuvą iš šiltesnių kraštų. Dažniau ja suserga šunys. Pirmieji susirgimai pasitaiko kovo pradžioje, nors jų gali būti net ir žiemos metu. Šią ligą sukelia parazitinis pirmuonis Babesia. Jis ardo raudonąsias kraujo ląsteles – eritrocitus. Šių pirmuonių yra daugybė rūšių, tačiau šunims susirgimą sukelia Babesia canis, o katės suserga nuo Babesia felis. Šią ligą platina tik erkės.
Parazitas ląstelėje dauginasi dalijimosi būdu. Kai ta pažeista ląstelė plyšta, jis išsilaisvina ir keliauja ardyti kitos, nepažeistos ląstelės. Erkė prisisiurbia užsikrėtusio šuns kraujo, užsikrečia pati ir tada, vėl įsisiurbusi kol kas sveikam, tačiau linkusiam pasiduoti šiai ligai šuniui, užkrečia ir jį.
Erkei įsisiurbus laikas nuo užsikrėtimo ir ligos pirmųjų požymių yra apie 10- 12 dienų. Kaip pasakoja vet. gydytojas A.Trimonis, gyvūnas tampa vangus, neėda, pablykšta jo dantenos o šlapimas tampa tamsus, alaus spalvos. Gyvūnas tankiai kvėpuoja. Gali viduriuoti. Dažnai išsivysto gelta. Kartais gali pasireikšti ir visai netipiški ligos požymiai, todėl, jei pastebėjote, kad jūsų augintinis neįprastai elgiasi, būtinai kreipkitės į vet. gydytoją.
Ši liga gali komplikuotis inkstų, kepenų, neurologiniais susirgimais. Gyvūnai, persirgę šia liga, visą gyvenimą lieka viruso nešiotojais.
Kita erkių sukeliama liga, kuria dažnai serga ir gyvūnai, ir žmonės, yra boreliozė (Laimo liga). Ja serga net paukščiai. Boreliozės sukėlėjas patenka į šeimininko organizmą, erkei baigiant maitintis (48-72 valandą). Šią ligą sunku diagnozuoti, nes gyvūnams dažnai nepasireiškia jokių požymių (žmogui erkės įkandimo vietoje atsiranda besiplečianti rausva dėmė.) Dažniau serga jauni šunys. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 1-2 mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Gyvūnui gali pakilti temperatūra, jis gali susirgti sąnarių uždegimu, gali būti pakenkta inkstams. Šuns, sergančio Laimo liga, sąnariai yra skausmingi ir patinę. Šuo gali būti apatiškas, atrodyti nelaimingas ir netekti apetito.
Kraujasiurbės erkės taip pat platina riksetijas – tarpinius mikroorganizmus tarp bakterijų ir virusų. Riksetijos, patekusios į gyvūno kraują, gali sukelti anaplazmozę ir erlichiozę. Susirgęs anaplazmoze, gyvūnas gali vemti, viduriuoti, jam gali pakilti temperatūra iki 41°C. Primenu, kad normali šuns kūno temperatūra yra nuo 38,3 iki 38,8°C. Šuns temperatūra matuojama per išeinamąją angą. Normali kačių kūno temperatūra yra nuo 38°C iki 39°C.
Anaplazmozė pasireiškia gana greitai, inkubacinis periodas trunka tik kelias dienas. Gyvūnui gali skaudėti sąnarius, kaklą, dėl neurologinių pažeidimų gali prasidėti traukuliai. Kai kuriems gyvūnams pasireiškia virškinimo ir kvėpavimo sutrikimai. Gyvūnas gali tapti mieguistas. Tačiau visi šie požymiai nėra labai ryškūs.
Kita liga – erlichiozė dažniausiai pasireiškia kartu su babezioze. Ja dažniausiai serga vyresni, 6-8 metų, šunys ir katės. Inkubacinis periodas trunka nuo 8 iki 20 dienų. Ypač jautrūs erlichiozei vokiečių aviganių veislės šunys. Pažeidžiami limfmazgiai, blužnis, kepenys, nes į juos kartu su leukocitais nukeliauja šios ligos sukėlėjas – riketsijos (Erlichia ewingii). Gyvūnas gali tapti vangus, nenorėti ėsti, tačiau labai norėti gerti. Jis gali imti šlubuoti, gali prasidėti traukuliai, gali pradėti vemti. Galima pastebėti akių ir nosies pažeidimų. Tai yra taip vadinama ūmi stadija. Ūmi stadija gali praeiti savaime be gydymo per keletą savaičių, tačiau po jos vystosi poūminė stadija. Ligos požymių nesimato ir ši stadija gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Tie gyvūnai, kurių imuninė sistema stipri, gali nugalėti ligą, tačiau silpnesnieji tampa depresyvūs, jiems krinta svoris, jie karščiuoja, gleivinės tampa blyškios, gali skaudėti pilvo sritis.
Erkės taip pat gali pernešti ligas ir katėms, tačiau šios ligos pasitaiko daug rečiau nei šunims. Katėms jos nesukelia tokių rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, Laimo ligos atveju, katė gali šiek tiek šlubuoti, o tai yra išgydoma. Sunkiau katės serga babezioze. Sergančioms katėms dingsta apetitas, joms išsivysto anemija. Kartais jos gali vemti, pasireikšti gelta ar sutrikti kvėpavimas. Europos regione erlichioze ir anaplazmoze katės beveik neserga. Bet kuri liga atneša gyvūnui daug kančių ir gyvūnų sveikata yra šeimininkų rankose. Todėl verčiau gyvūną apsaugoti iš anksto.
LETENA.LT REKOMENDUOJA
1. Neskubėkite kergti kalės, nes jai tai - daugiau kančia, nei džiaugsmas