Vidutinė šunų gyvenimo trukmė priklauso nuo veislės ir čia galioja taisyklė, kad, kuo didesnis šuo, tuo mažiau jam skirta metų gyventi.
Štai duomenys apie kai kurių šunų veislių gyvenimo trukmę ir jie patvirtina prieš tai pasakytą teiginį:
* Anglų buldogai gyvena 8-10 metų;
* Anglų spanieliai – 10-14 metų;
* Argentinos dogai – 13-15 metų;
* Basetai – 9-11 metų;
* Bokseriai – 10-12 metų;
* Bordo dogai – 7-8 metus;
* Čihuahua – 15-17 metų;
* Dideli pudeliai – 15-17 metų;
* Erdelio terjerai – 10-13 metų;
* Jorkšyro terjerai – 12-15 metų;
* Kambariniai šunys – 18-20 metų;
* Kaukazo aviganiai – 9-11 metų;
* Mopsai – 13-15 metų;
* Rotveileriai – 9-12 metų;
* Stafordšyro terjerai – apie 13 metų;
* Taksai – 12-14 metų;
* Toiterjerai – 12-13 metų;
* Vakarų Sibiro laikos – 10-14 metų;
* Vokiečių aviganiai – 10-14 metų;
* Vokiečių dogai – 7-8 metus.
Liaudiškai priimta skaičiuoti, kad 1 šuns metai lygūs 7 žmogaus metams. Bet tai nėra visiškai teisingas skaičiavimas. Juk 1-erių metų šuo jau gali atvesti palikuonius, ne taip, kaip 7-mečiai vaikai. Tiksliausiai šuns amžiaus atitikimą charakterizuoja štai tokia lentelė, kuri paimta iš amerikiečių specialisto B. Fosterio knygos „Šuns gyvenimas“:
Greičiausiai šunys vystosi pirmuosius 2 savo gyvenimo metus. Jeigu palygintumėme su žmogaus amžiumi, tai šešių mėnesių šuneliai savo fiziniu išsivystymu gali būti palyginami su penkiamečiais vaikas, o pereinamasis amžius šuneliams prasideda tuomet, kai jiems sukanka 1 metai. O dar po metų jų amžius atitiks 24 žmogaus metams. Visas šias subtilybes būtina atminti dresuojant ir auklėjant savo augintinį. Visiškai susiformavęs šuo būna nuo 3-jų iki 5-ių metų amžiaus.
Šį periodą galima pavadinti šuns branda. Tuo metu šuo turi daugiausiai energijos ir būna protingiausias. 9 metų šunį jau galima laikyti senu. Jo aktyvumas sumažėja, vietoj pasivaikščiojimų jis labiau linkęs pagulėti kur nors šiltoje vietelėje, dresuotojo komandas atlieka su daug mažesniu entuziazmu. Kai jūsų augintiniui sukako 15 metų, sveikiname, jis jau tikras ilgaamžis! Ką gi, jeigu jūsų šuo išgyveno tiek daug, tai jūs viską darėte teisingai. Jūs parūpinote reikiamą šuns priežiūrą ir dresūrą. Jūs sugebėjote išmokyti jį teisingos gyvensenos. Visa tai leido jam prailginti gyvenimo trukmę ir ramiai išgyventi senatvę.
Kaip rūpintis senu šunimi?
Didžiulę reikšmę šuns savijautai senyvame amžiuje turi racionalus maitinimas ir fiziniai krūviai jaunystėje. Senatvėje šunims ima atsirasti įvairios problemos: klausos pablogėjimas, gali atsirasti problemos su rega. Senus patinus gali kamuoti prostatos liauka, dėl kurios atsiranda šlapimo sistemos sutrikimai. Solidaus amžiaus šunys netenka dantų, dėl to jų maistas turi būti minkštas, kad tai nesukeltų sunkumų jūsų augintiniui jį praryti. Labai svarbu stebėti šuns svorį, kad jis būtų reikiamas.
Perteklinis svoris tampa papildomu krūviu, kuris veikia visas svarbias šuns organizmo sistemas. Ypatingai širdies kraujagysles, bei gyvūno skeletą. Svorio kontrolė – štai, ką būtina reguliariai atlikinėti, ypač šuns senatvėje. Konsultuokitės su veterinaru viso šuns gyvenimo metu. Susirgimai, nuo kurių kenčia šunys senatvėje, yra gydomi daug lengviau ir nebūna tokie sunkūs, jeigu jie yra pastebimi ankstyvoje stadijoje.
Galiausiai ateina laikas, kai šuns šeimininkams tenka spręsti dilemą: užmigdyti gyvūną, ar pratęsti beviltiškai sergančio mylimo augintinio kančią. Sprendimo priėmimas – tai pilnai Jūsų atsakomybė. Atsisveikinimas su mylimu draugu praeina labai nelengvai. Bet tai – gyvenimas ir kiekvienas turi būti tam pasirengęs.