Kaip sukčiauja internetu šuniukus pardavinėjantys daugintojai

 (24)
Viename populiariausių skelbimų portalų šiuo metu parduodami net 1700 šuniukų, kurie nurodomi kaip veisliniai. Jei nusprendėte įsigyti šunį naudodamiesi internete talpinamais skelbimais, būkite atidūs.
Šuniukas
© Fotolia nuotr.

Pateikiame sąrašą dažniausiai sukčiaujančių pardavėjų ir šunų daugintojų naudojamų „kabliukų“. Juos reiktų žinoti, kad įsigytumėte sveiką ir tikrai veislinį augintinį.

Šuo be dokumentų – perpus pigiau

Skelbimuose galima pastebėti pasiūlymų pirkti veislinius šuniukus be dokumentų už ženkliai mažesnę kainą. Tai vienas populiariausių daugintojų naudojamų apgavystės būdų. Jie skelbiasi, kad, pavyzdžiui, šuniukas su dokumentais kainuoja 400 eurų, o be dokumentų – tik 200 eurų. Toks kainų skirtumas yra niekuo nepagrįstas, nes dokumentus gauna arba visa vada, arba nei vienas iš šuniukų. Be to, dokumento kaina yra apie 10-20 eurų, todėl kaina negali skirtis taip ženkliai.

Neaiškios aplinkybės

Jei tariamas veisėjas nenori susitikti vietoje, kurioje veisia šuniukus – tai pirmas signalas, kad kažkas yra ne taip. Dažnai apgavikai siūlo susitikti prekybos centrų aikštelėse ar kitose viešose vietose, argumentuodami tuo, kad svečiai namuose neva gali užnešti jauniems šuniukams pavojingų ligų. Tai daroma todėl, kad vėliau pirkėjai negalėtų identifikuoti apgavikų. Be to, tokie pardavėjai nenori nurodyti ir tikslios savo gyvenamosios vietos, slepia šuniukų tėvus bei nenurodo savo atstovaujamo veislyno pavadinimo. Pasistenkite daugiau sužinoti apie veisėjo praeityje vykdytą veiklą ir kitų klientų atsiliepimus – tai galite padaryti interneto paieškos sistemoje įvedę veisėjo nurodomą telefono numerį.

„Pamiršau atvežti dokumentus“

Jei jau susitikote su tariamu veisėju, nemokėkite jam pinigų tol, kol negausite šuns veislę patvirtinančių dokumentų. Apgavikai gali teisintis, kad pamiršo juos namuose arba kad jų dar neatsiėmė. Jei taip nutiko, būkite atsargūs, nes praktika rodo, kad tokie žmonės vėliau nebekelia ragelio ir dingsta, o jūs liekate su neaiškios kilmės šuniuku. Jei pardavėjas tikina, kad šuniukas veislinis, prieš susitinkant su juo galite paklausti, koks šuniuko vardas bei įvesti jį sistemoje e.kinologija.lt ir taip išsiaiškinti, ar šuo tikrai yra registruotas veislės atstovas.

Šuo neženklintas

Kiekvienas atsakingas veisėjas, norėdamas užtikrinti šuniuko gerovę, savo noru paženklina tiek parduodamų šuniukų tėvus, tiek pačius šuniukus poodinėmis mikroschemomis. Tuo tarpu nesąžiningi daugintojai gali sakyti, jog tai – didelė investicija, kelianti šuniukų kainą. Visgi, ženklinimas nėra prabangos paslauga. Turėdami ženklintą šuniuką galėsite įrodyti, kad augintinį pirkote būtent iš šio pardavėjo, kadangi jo duomenys jau bus įvesti į šunų registracijos duomenų bazę. Ateityje ženklinimas taip pat pasitarnaus – jo pagalba daug lengviau rasite savo augintinį, jei jis pasimestų ar pabėgtų.

Dokumentų daug – bet ar yra įrodantys kilmę?

Tariamas veisėjas gali pasakoti apie daugybę dokumentų, tačiau nepaminėti kilmės įrodymų. Būkite atidūs! Šuns pasas ir skiepų knygelė nėra kilmę įrodantys dokumentai. Sukčiai gali teigti, kad šuns pase įrašyta veislė patvirtina kilmę, nes įrašą padarė veterinaras. Tačiau neužkibkite – kilmės įrodymas yra vienas – kinologijos draugijos išduotas dokumentas, kuriuose nurodyta šuniuko veislė. Turėkite galvoje, kad veislinis šuo yra tik tas, kurio abu tėvai ir pats šuniukas turi kilmę įrodančius dokumentus. Jei jų šuns pardavėjas pateikti negali, būdamas sąžiningas jis turėtų nurodyti parduodantis šunį mišrūną, o ne veislinį augintinį.

Daugybė veislių

Visgi šuns kilmę patvirtinantys dokumentai taip pat negarantuoja, kad veisėjas yra atsakingas. Renkantis gyvūną svarbu ne tik šuniuko kilmė, tačiau ir tai, kokiomis sąlygomis šuniukas buvo augintas. Todėl atsargiai žiūrėkite į veisėjus, kurie veisia ir parduoda daugybės įvairių veislių šuniukus. Neretai tokie daugintojai šunis augina antisanitarinėmis ir žiauriomis sąlygomis. Be to, auginant didelį kiekį šunų, sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam iš jų, o žmogiško kontakto trūkumas gali daryti įtaką šuniukų psichikai – ateityje jie gali būti baikštūs ar agresyvūs.

Veislės brokas

Būna atvejų, kad veislinių šuniukų vadoje pasitaiko brokuotų augintinių (ne tokia spalva ar kailis, blogas sukandimas ir t.t.). Jei pakliuvote į apgaviko rankas, jis gali teigti, kad šunelis neturi dokumentų dėl veislės standartų neatitikimų. Tačiau tai negali būti tiesa, nes tokie mažyliai taip pat gauna kilmės dokumentus, tik juose įrašoma informacija apie veislės broką. Tokie šuniukai negali būti toliau veisiami ar dalyvauti parodose bei gali būti parduodami už mažesnę kainą, tačiau jie vis tiek privalo turėti veislę patvirtinančius dokumentus.

Skubėjimas

Jei veisėjas mažai domisi pirkėjais ir namais, į kuriuos pretenduoja iškeliauti šuniukas, bei kalba tik apie pinigus, tai yra signalas, kad šuniukas gali būti nekilmingas ar turėtų sveikatos problemų. Tokie sukčiai nenoriai kalba apie save ir savo veislyną, gali painioti skaičius. Jie dažnai labai skuba, o parduodamą šuniuką pristato kaip paskutinį, likusį vadoje. Atidžiai klausykite, kiek vadoje buvo šuniukų, kada jie gimė – jei veisėjas meluoja, jis gali pamiršti anksčiau minėtus skaičius.

Būkite atsargūs pirkdami šunį internetu. Gerai nepasidomėję, remiate apgavikus bei galite gauti ne tik neveislinį, bet ir ligotą šuniuką.

Jei veislė jums nėra prioritetas – rinkitės šuniuką iš prieglaudos. Taip ne tik įsigysite puikų draugą, bet ir padarysite gerą darbą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?