Esminiai dalykai, kurios verta žinoti visiems šuniukų šeimininkams

 (1)
Pirmos šuniuko dienos naujuose namuose yra nemenkas iššūkis visai šeimai. Nuo savo gaujos atskirtas keturkojis liūdi, gailiai cypauja minkštindamas visų namiškių širdis.
Šuns auklėjimas
© Fotolia nuotr.

Vis dėlto, kad ir kaip gaila būtų mažojo šunyčio – nerodykite jam per daug savo emocijų ir juo labiau neimkite atostogų, tikėdamiesi, kad gyvūnėlio adaptacija bus lengvesnė. Priešingai, bus tik sunkiau.

Prieš parsivežant šuniuką

Prieš parsiveždami šuniuką, iš anksto paruoškite jam vietą, kurioje miegos. Tai gali būti specialus guolis (pirmasis gali būti nebrangus, nes mažas šuniukas gali jį sugriaužti), kelis kartus perlenkta antklodė, narvas. Vieta, kurioje šuniukas miegos turi būti ramioje vietoje, kad kaskart pro šalį eidami namiškiai netrikdytų gyvūno. Iš anksto suplanavę, kurioje vietoje šuniukas miegos, kur stovės jo maisto ir vandens dubenėliai, išvengsite bereikalingo bruzdesio ir šuniukas jausis ramesnis. Įsigykite ir gyvūnų transportavimo dėžę (boksą), kurioje augintinis galės saugiai vykti į naujuosius savo namus.

Važiuodami šuniuko pasiimkite nedidelį rankšluostėlį, nes dėl streso ir patirties stokos augintinis automobilyje gali atpilti maisto, labai seilėtis. Tai visiškai natūrali gyvūno organizmo reakcija, kuri dings, jeigu šunelį dažnai vežiosite automobiliu. Jeigu seilėjasi per pirmąją kelionę – kas kiek laiko sustokite ir leiskite šuniukui atsipūsti. Veisėjas turėtų įdėti kokį nors daiktą, prisisotinusį šuniuko lizdo kvapu – tai gali būsi skudurėlis, minkštas pliušinis žaisliukas, antklodė ar pan. Iš veislyno paimtą „kvapą“ įdėkite kartu su šuniuku į transportavimo dėžę.

Jeigu įmanoma, pasiimti šuniuko važiuokite dviese. Kol vienas šeimos narys vairuos automobilį, kitas galės kalbinti ir raminti gyvūnėlį.

Kodėl neimti atostogų?

Parsinešę šuniuką namo, padėkite jį ant grindų ir leiskite jam laisvai vaikštinėti po namus, apsiuostyti visus kampus. Jeigu turite vaikų, paprašykite, kad kurį laiką ramiai atsisėstų ant grindų arba sofos ir stebėtų šuniuką, tačiau jo netrikdytų, nerodytų jam didelio dėmesio. Šunytis ir pats prieis prie vaikų, apuostys juos ir nueis toliau tyrinėti namų.

Pirmąją dieną jūs taip pat nerodykite keturkojui daug dėmesio, negailėkite jo, jeigu pradės inkšti. Pirmomis valandomis būkite šalia šuniuko, bet neimkite jo ant rankų, nebučiuokite, nesisodinkite ant kelių.

Daugelis patyrusių šunų augintojų pataria pirmąsias dvi tris dienas šuniuką apskritai ignoruoti – elgtis taip, tarsi jis nebūtų jums labai reikšmingas ar svarbus. Tai išties nelengva užduotis šuniuko šeimininkams, nes pirmomis dienomis kaip tik labai norisi „niurkyti“ ir žaisti su šuniuku. Vis dėlto, jeigu pavyks atsilaikyti mažojo keturkojo kerams – šunytis iškart suvoks savo vietą šeimoje (esu žemiausia grandis) ir supras, kad turi išmokti pabūti ir užmigti vienas, o ne ant šeimininko rankų.

Daugiausia „košės“ prisiverda tie šuniuko šeimininkai, kurie pasiima atostogų ir ištisą savaitę arba dvi nuo ryto iki vakaro namuose būna su savo augintiniu: šunytis jaučiasi globojamas ir saugus, bet po savaitės kitos paliktas namuose vienas ima jausti išsiskyrimo nerimą, kaukti, griaužti viską aplink. Gyvūnas taip prisiriša prie šeimininkų, kad sekioja iš paskos į tualetą, vonią, miegamąjį – tai visai smagu pirmosiomis savaitėmis, tačiau patikėkit, po kelerių metų visas smagumas išgaruoja ir pernelyg prieraišus gyvūnas pradeda erzinti.

Išsiskyrimo nerimą išgydyti labai sunku, kur kas paprasčiau neleisti jam atsirasti, todėl jau pirmą dieną rekomenduojama palikti šuniuką 10 - 20 minučių vieną namuose. Galima nubėgti į parduotuvę, išeiti pasivaikščioti, kad keturkojis po truputį mokytųsi likti vienas. Kitą dieną rekomenduojama išeiti ilgesniam laikui arba visai šeimai iš namų „išnykti“ kelis kartus. Trečią dieną jau reiktų gyventi normaliu šeimos ritmu, visiems išeiti į darželius, mokyklas, darbus, o šuniuką palikti kelioms valandoms. Sugrįžti namo reiktų tuomet, kai ateis maitinimo metas. Priklausomai nuo keturkojo amžiaus gali tekti iš darbo sugrįžti namo kartą arba du, nes dviejų mėn. šuniukas dar turėtų būti šeriamas 4 kartus (jeigu ėda sausą maistą).

Kaip elgtis, kai kaukia?

Jeigu šuniukas kaukia arba inkščia – nereaguokite. Sulaukite momento, kai nutils, tada prieikite prie jo, paglostykite, duokite skanų kąsnelį. Tai svarbu, kad gyvūnas neišsiugdytų reflekso kaukti, kai pasiilgsta jūsų dėmesio arba kai jam liūdna. Jeigu sugrįžę namo girdite už durų cypaujantį šunelį, kantriai stovėkite ir laukite, kol cypimas nurims – tuomet įeikite į namus. Kad šuniukas nuo mažens įgautų tinkamų elgesio įgūdžių, parėję namo neglostykite augintinio, kol jis šokinės, kandžiosis ar kitaip rodys savo emocijas. Tik tuomet, kai šuniukas nurims – paglostykite ir su juo pažaiskite.

Jeigu šuniukas kaukia naktį, į guolį įdėkite pūslę, pripildytą šilto vandens (jos šiluma primins brolius) ir savo drabužį (šunelis jaus, kad esate šalia). Jeigu vis tiek kaukia, būkite kantrūs – po dviejų trijų dienų šunytis tikrai apsipras naujoje vietoje ir netrikdys jūsų miego.

Labai svarbu nuo pat pirmųjų dienų elgtis taip, kaip esate sutarę. Jeigu nusprendėte, kad šunelio neleisite į miegamąjį – neleiskite jo ten niekada, nei vienai nakčiai, nei valandai, nei minutei. Tas pats pasakytina ir apie sofą – jeigu nenorite, kad ant jos miegotų – niekada šuniukui neleiskite to daryti. Kartą nusileidę, visą šuns gyvenimą kovosite su neteisingai išugdytais šuns įpročiais. Beje, jeigu niekada neduosite skanėtų nuo stalo, šuo ramiai miegos, kai valgysite. Pakanka kartą pamaitinti šeimos skanėstais ir bėda garantuota – keturkojis malsis po kojomis, seilėsis, prašinės maisto.

Akių kontaktas

Šeimininko ir šuns akių kontaktas yra be galo svarbus, nes kai šuniukas nepaleidžia šeimininko iš akių – jis girdi visas komandas, reaguoja į jas. Be jokios abejonės tokį šunį kur kas lengviau dresuoti ir su juo gyventi.

Nuo pirmos dienos mokykite šuniuką „gaudyti“ jūsų žvilgsnį. Kaip tai padaryti? Ogi šerkite šuniuką tik tada, kai jis pasižiūrės jums į akis. Įpilkite maisto į dubenėlį ir laikykite rankose tol, kol šokinėjantis, amsintis, apie kojas besimalantis keturkojis staiga stabtelės ir pasižiūrės tiesiai į akis. Dalį šuniuko dienos maisto normos sumaitinkite kaip skaniukus – t. y. Nepilkite į dubenėlį, o turėkite kišenėje, saujoje ir duokite skaniuką kaskart, kai šuniukas pasižiūrės jums į akis. Praktiškai iškart galima sakyti ir komandą „pas mane“. Pagausite akių kontaktą, pasikvieskite šuniuką ir duokite skaniuką.

Mažasis keturkojis jau po kelių dienų puikiai mokės „laikyti“ akių kontaktą ir komandą „pas mane“. Vėliau, kai pasibaigs karantinas po skiepų ir galėsite su mažuoju eiti į dresūros aikštelę, jums bus kur kas lengviau mokyti šuniuką, nes pagrindinė komanda bus įsisavinta.

Pirmieji šuniuko daiktai

* Guolis ir/arba narvas
* Antkaklis ir pavadėlis (tinka paprasti medvilniniai, nes per kelis mėnsius juos išaugs)
* Dubenėliai. Iškart pirkite tinkamo dydžio dubenėlius, kad vėliau nereiktų pirkti naujų. Šuniukas dideliame „bliūde“ tikrai nepaskęs. Geriausi yra metaliniai, paprasti be išraitymų ar dekoratyvių detalių dubenėliai, nes juos lengviau išplauti.
* Sužinokite, kokiu maistu veisėjas šeria šuniukus ir iš anksto tokį pat nupirkite. Net jeigu tas maistas jums nepatinka, geriau nekeiskite jo pirmą savaitę, kol šuniukas apsipras naujuose namuose.
* Įsigykite kelis saugius žaislus. Tokius, kurių neperkąstų ir nenurytų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?