Ar namuose „įkalinta“ katė gali būti iš tiesų laiminga?

 (9)
Leisti katę į lauką, ar ne? Ko gero šis klausimas bus amžinai aktualus, o ir kačių augintojai neturi vieningos nuomonės ar vien uždaroje patalpoje laikoma katė gali jaustis laiminga.
© Fotolia nuotr.

Statistiniai duomenys rodo, kad į lauką neišeinančios katės gyvena gerokai ilgiau, nes vien dėl to, kad jos tūno namuose, nepatenka po automobiliu, nekovoja su kitais rajono katinais, savo kelyje nesutinka nedraugiško šuns ar piktai nusiteikusio žmogaus, nedingsta be žinios.

99,99% kačių galima pripratinti prie gyvenimo namuose, net jeigu anksčiau jos gyveno lauke ar kaime.

Kita vertus išeinančios į lauką katės rečiau kenčia dėl elgesio problemų (šlapinimosi ne vietoje, agresijos priepuolių). Vienose šalyse nėra tradicijų „kalinti“ kates namuose, kitose madinga katėms įrengti stiklines terasas ir voljerus.

Prieš apsisprendžiant – leisti katei išeiti į lauką, ar ne, verta sužinoti visus „už“ ir „prieš“.

Išeinanti į lauką katė:

* turi mažiau elgesio problemų
* rečiau serga nerviniu pagrindu atsiradusiu šlapimo nelaikymu
* rečiau kenčia dėl nutukimo
* statistiškai gyvena trumpiau
* susiduria su daugiau pavojų: automobiliai, šunys, žmonės, graužikų nuodai
* dažniau „pasigauna“ erkes, blusas, utėles
* dažniau susižeidžia

Į lauką neišeinanti katė:

* statistiškai ilgiau gyvena
* namuose yra saugi
* dažniau turi elgesio problemų
* dažniau nuobodžiauja, reikalauja žaisliukų, karstyklės, nagų draskyklės
rečiau „pasigauna“ blusų
* dažniau nutunka

Jeigu nuspręsite leisti katei išeiti į lauką, maksimaliai pasirūpinkite jos saugumu. Kadangi katei net aukščiausia tvora nėra kliūtis – neįmanoma šimtu proc. jos apsaugoti, bet šį tą padaryti galima.

Kaip užtikrinti maksimalų saugumą į lauką išeinančiai katei?

1. Sterilizacija/kastracija
Sterilizuotos katės ir kastruoti katinai turi mažesnį polinkį bastytis po apylinkes, veltis į kovas dėl teritorijos. Šios katės rečiau namo sugrįžta apkandžiotos ar sužeistos. Svarbu ir tai, kad sterilizuota katė neves kačiukų kelis kartus per metus.

2. Vaistai nuo kirminų, skiepai
Į lauką išeinančios katės kas tris mėnesius turėtų gauti vaistų nuo kirmėlių. Skiepyti jas reikia kartą per metus.

3. Čipavimas
Jeigu pasiklys čipuota katė, bus daugiau galimybių ją surasti.

4. Erkės ir blusos
Rekomenduotina pasirūpinti priemonėmis nuo erkių ir blusų, nes išeinančios į lauką katės dažnai turi šių parazitų. Labai svarbu pirkti priemones skirtas tik katėms, nes skirtos šunims kenkia kačių sveikatai.

5. Antkaklis
Į lauką išeinanti katė turi turėti antkaklį – geriausiai tokį, kuris savaime atsisegtų, jeigu užkibtų už medžio šakos. Jeigu katė bus su antkakliu, visi žinos, kad ji turi šeimininką. Prie antkaklio galima prisegti pakabuką su savo tel. numeriu ir katės vardu. Patartina, kad antkaklis būtų su varpeliu, mat jis atbaido paukščius. Na, bet jeigu varpelis erzina katę, jį galima nusegti.

6. Augalai
Atsisakykite nuodingų augalų savo kieme – katei kenkia įvairios svogūninės gėlės, bei lelijos. Jas pakeiskite saugiomis gėlėmis – žolėmis, ramunėmis, astrais, prieskoniniais augalais.

7. Nenuodykite žiurkių ir pelių
Nuodų prisiėdusi pelė ilgai dvesia, o per tą laiką ją gali pasigauti katė ir suėsti. Jei taip nutiks, katės išgelbėti nepavyks. Graužikus atbaido po kiemą vaikštinėjanti katė – nesvarbu, kastruota, ar ne. Gebėjimas gaudyti peles yra įgimtas ir nedingsta iškastravus katę.

8. Įsitikinkite, kad katė vakare sugrįžo namo
Taip pat patikrinkite, ar ji nesukandžiota, ar nėra pūlingų žaizdų ir pan. Jeigu katė elgiasi kitaip nei įprasta, neturi apetito, yra vangi, vemia, iškart vykite pas veterinarijos gydytoją.

Kada neleisti į lauką be priežiūros?

Jeigu gyvenate šalia judrios gatvės arba pačiame miesto centre – neleiskite katei laisvai išeiti į lauką, nes labai didelė tikimybė, kad ji paklius po automobilio ratais. Jeigu katė reikalauja išeiti į lauką – išveskite ją su pavadėliu.

Be jokios abejonės, katė gali būti laiminga ir visą gyvenimą nugyvenusi bute ar name, niekada nemačiusi lauko. Aišku, tai priklauso ir nuo kiekvienos katės individualių savybių ir nuo mūsų. Katė mėgsta miegoti, gali drybsoti ištisas valandas, tad jai daug pramogų nereikia – pakanka išleisti į įstiklintą ar tinklu apsaugotą balkoną, įrengi laipynes ir ji tikrai nesiskųs gyvenimu.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?