Gal pasirodys keista, bet viena iš tokių veislių yra pudelis. Tankų ir garbanotą šios veislės šuniuko kailį reikia pastoviai prižiūrėti. Galime patikinti, kad išmoksite tobulai naudotis šunims skirtomis šukomis ir šepečiu. Tačiau, jei kailis bus gerai šukuojamas, šuniukas beveik nesišers.
Logiška manyti, kad mažiausiai šeriasi tokie šunys, kurie beveik neturi kailio. Toks ir yra kinų kuoduotasis šuo. Kai kuriuos žmones gali stebinti šios veislės išvaizda, nes kailio jie turi nedaug – tik ant galvos ir aplink letenas. Ne visiems gali patikti savitas šios veislės grožis. Tiesa, vertėtų žinoti, kad šie šunys taip pat turi ir savitą charakterį – nemėgsta svetimų, o savo maistą bei teritoriją gina net nuo šeimos narių. Tačiau
Garbanotieji bišonai taip pat beveik nesišeria, nors yra minkšti, pūkuoti ir švelnūs. Juos be galo malonu glostyti, tačiau reikia dažnai šukuoti šepečiu ir kirpti, nes kitaip jų kailiukas susivels. Šie šunys labai meilūs, mėgsta visur būti su šeimininku.
Žavieji Maltos bišonai taip pat nedaug šeriasi. Šuniukai dažniausiai būna baltos spalvos, jų šilko kailiui reikia ypatingos priežiūros – jį reikia šukuoti kasdien specialiais minkštais šepečiais. Kailio ilgis – 15– 20 cm., jo plaukas labai panašus į žmogaus.
Bostono terjeras elgiasi kaip tikras džentelmenas – jis taip pat mažai šeriasi. Kailis – trumpas, lygus, charakteris – linksmas, išdykėliškas.Beveik nesišeria ir neturi pleiskanų Jorkšyro terjeras. Jorkšyriuko kailio plaukas panašus į žmogaus. Šios veislės šunys yra labai draugiški, meilūs, tačiau be galo aktyvūs.
Kur kas stambesnis už Jorkšyrą, tačiau šėrimosi prasme taip pat labai praktiškas šuo - Keribliūterjeras. Nors šis gražuolis beveik nesišeria, jo kailį taip pat reikia pastoviai prižiūrėti. Tai – gana stambus šuo, jo ūgis ties ketera - iki pusės metro, o sverti gali 15-18 kg. Be galo ištikimas. Mėgsta gaudyti žiurkes ir kitus smulkius padarus. Su kitais gyvūnais sugyvena sunkiai, nes šis šuo yra medžiotojas.
Dar vienas galimas variantas - Vakarų Škotijos baltasis terjeras. Viršutinis jo kailio sluoksnis – tvirtas, šiurkštokas, nebijo oro permainų, o apatinis – minkštas, puikiai apsaugo nuo šalčio. Kailiuką reikia pastoviai šukuoti, kad nesusiveltų. Pakanka kelis kartus per mėnesį stropiai iššukuoti šepečiu ir namų pakampėse likusių plaukų praktiškai nebus.
Taip pat labai aktyvūs, gyvybingi ir beveik nesišeriantys yra basendžiai. Ar žinote dar vieną šios veislės atstovų privalumą? Jie neloja! Tiesa, skleidžia specifinį kaukimo garsą, kuris gali patikti tikrai ne visiems.
LETENA.LT REKOMENDUOJA