7 priežastys įsigyti šinšilą

Šio graužiko tėvynė - Pietų Amerika. Jis žinomas jau nuo inkų imperijos laikų. Šinšilų kailis visada buvo brangiai vertinamas, rašo mail.ru. Inkai mokėjo ne tik nudirti kailiukus, bet ir iš jų vilnos pagaminti šilkinį kailio audinį, iš kurio siūdavo drabužius kilmingiesiems ir aristokratams.
Šinšila
© Reuters/Scanpix

Tačiau indėnai šinšilų medžioklę griežtai reglamentavo. Katastrofa įvyko atkeliavus konkistadorams. Ispanų godumas ir žiaurumas buvo beribis. Tad kai pirmosios mantijos iš šinšilų kailių atsirado Ispanijos karalių dvare, šių žvėrelių ėmė smarkiai mažėti. Iki pat praėjusio amžiaus vidurio šinšilos buvo ties išnykimo riba. Šiandien jos yra saugomos.

7 priežastys, kodėl verta įsigyti šinšilą

1. Prisilietę prie jos kailio, niekada nesugebėsite pamiršti šio pojūčio. Plauko ilgis siekia apie 2-2,5 centimetro, o jos odos paviršiaus kvadratiniame centimetre yra apie 20-25 tūkstančius plaukelių. Dėl tokio kailio tankumo žvėrelis atrodo tarsi aksominis ir atlaiko atšiaurias klimato sąlygas ten, kur natūraliai veisiasi, - Čilės ir Peru kalnuose, 2000-4000 metrų aukštyje virš jūros lygio, olų plyšiuose, kur pučia stiprūs vėjai.
2. Šinšilos neturi kvapo, nes neturi prakaito ir riebalinių liaukų. Todėl jų narvelį galima valyti tik kartą per savaitę.
3. Šinšilos nesišeria. Tik kai jaudinasi arba nutikus stresinei situacijai, jos gali netekti plaukelių ar net kailio kuokštelių.
4. Šinšilų kailiukas visada švarus ir spindintis. Šie gyvūnai neturi blusų ir erkių - vabzdžiai paprasčiausiai negali gyventi tokioje tankioje pavilnėje.
5. Žvėriukas turi labai aštrius kandžius, tačiau jis niekada nekanda „neįspėjęs". Jei jam kažkas nepatinka arba jis jaučia pavojų, tai pirmiausia tik šiek tiek krepštels, tarsi perspėdamas.
6. Šinšilos nesibraižo, nes savo nagučius nusigraužia pačios, todėl jų letenėlės yra minkštos ir švelnios. Tik užpakalinių nagai šiek tiek aštresni.
7. Maitinti šinšilą namų sąlygomis reikia tik kartą per dieną. Ji per parą suėda 1-2 šaukštus specialaus sauso maisto ir geria taip pat mažai (paprastą virintą šaltą vandenį, kurį reikia pilti į specialią girdyklą).

Laikymas ir maitinimas

Erdvus ir šiltas narvelis, paprastas pašaras, pasivaikščiojimai po butą arba po žolytę pavasarį ir vasarą - ir jūsų žvėrelis bus laimingas.

Iki aštuonerių mėnesių šinšilą reikia šerti labai saikingai ir atsargiai. Tiks sudžiovintos erškėtrožės, gudobelės, šermukšnio ir putino uogos. Žvėrelis neatsisakys ir džiovintų vaisių ir netgi džiovinto svogūno galvutės. Iš žalumynų šinšilos noriai ėda kiaulpienes, jaunas dilgėles ir gysločius. Dar jos mėgsta pagriaužti obels, liepos, beržo, drebulės, lazdyno medžių šakeles.

Šitie gyvūnai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų. Ir nepaisant tankaus kailio, šinšilos sunkiai atlaiko šalčius - jos iš esmės nėra prisitaikiusios gyventi mūsų klimatinėje zonoje. Žvėreliai nekaupia atsargų, neapšildo savo lizdelių. Šalčiams atėjus, jos ima mažai judėti, todėl namelis joms turi būti patikimas ir patogus. Ir svarbiausia - jis negali būti ankštas. Jokių būdu negalima padėti narvelio atokioje vietoje arba dažnai praeinamoje vietoje: čia jos negalės visavertiškai pailsėti, o tai neigiamai paveiks jų psichinę sveikatą.

Kaip susidraugauti su šinšila

Norime iš karto perspėti mėgėjus „paniurkyti kačiukus" - šis žvėrelis tokio elgesio nekenčia. Šinšilos iš esmės nėra labai bendraujantys sutvėrimai - trintis į kojas ir garsiai murkti jos neims. Jų prijaukinimas užims ganėtinai daug laiko: jos smalsios, tačiau labai atsargios.

Mažai tikėtina, kad žvėrelis taps visiškai „rankinis" - greičiausiai jums teks pasitenkinti tik tuo, kad jos kartais leis save paglostyti ir kartais paims maistą jums iš rankų. Tikras skanumynas joms - erškėtrožės vaisiai ir džiovinti obuoliai. Su jais žvėrelį prijaukinti bus lengviau.

Pratinkite augintinį prie savo balso - šinšilos gerai atskiria intonacijas. O štai garsūs ir šiurkštūs garsai jas labai gąsdina. Būkite kantrios, ir laikui bėgant žvėrelis ims rodyti jums daugiau dėmesio. Gyvūnų veisėjai sako, kad šinšilos yra gyvūnai telepatai - taip jautriai jos moka reaguoti ne tik į emocijas, bet ir į žmogaus mintis.

Naujienų prenumerata

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?