Kai kurioms katėms šis elgesys su laiku pranyksta, tačiau kitoms gali likti visam gyvenimui ar net progresuoti. Negydant tokie žindymai gali baigtis virškinimo trakto ligomis ar sugadintais drabužiais.

Kodėl kai kurios suaugusios katės žinda?

Tikėtina, kad toks elgesys turi genetinį pagrindą – jis dažniau pastebimas tarp Rytietiškų veislių, tokių kaip Siamo katės.

Mityba – kartais tą „čiulpimą“ gali sukelti maisto medžiagų nepakankamumas ar ląstelienos trūkumas racione.

Streso veikiamai katei (kai namie atsiranda naujas narys ar dingsta senasis, persikraustoma ir t.t.) taip pat gali atsirasti žindymo elgesys. Jį galima pastebėti ir tarp kai kurių nuo išsiskyrimo nerimo kenčiančių kačių. Šis elgesys primena atvejus, kai žmonės graužia nagus.

Gretutinės ligos – galbūt katei ką nors skauda ir ji bando nusiraminti savais būdais.

Veiklos trūkumas – jei katei trūksta užsiėmimų, jos aplinka nuobodi, ji gali pradėti ieškoti, kur išlieti susikaupusią energiją. Vienas iš galimų variantų – žindymo elgesys.

Yra teorija, teigianti, kad potraukis žįsti vilną susijęs su jos skleidžiamu lanolino kvapu, primenančiu kailio apie katės spenelius kvapą.

Pernelyg ankstyvas ar vėlyvas nujunkymas. Dažnai toks elgesys pastebimas tarp kačiukų, kurie nuo motinos buvo atskirti pernelyg anksti. Yra žmonių, tikinčių, kad 6 savaičių katinukas jau pasiruošęs keliauti į naujus namus – ir vien todėl, kad pradeda ėsti maistą. Deja, tokie mažyliai dar nei fiziškai, ne emociškai nebūna pasiruošę nujunkymui. Beje, pernelyg ilgas buvimas su motina (pvz., pusmetį) kai kuriais atvejais taip pat gali baigtis tuo pačiu nepageidaujamu elgesiu.

Kaip padėti katei

Paprastai tenka imtis elgesio keitimo, rečiau – vaistų, o itin sunkiais atvejais – eutanazijos. Akivaizdu, kad norint išgyvendinti nepageidaujamą elgesį, teks apsišarvuoti kantrybe ir atkalumu.

Pirmiausia nugabenkite katę pas veterinarą, kad jis paneigtų bet kokią galimą medicininę problemą. Taip pat vizito metu aptarkite katės racioną. Kai kuriais atvejais gelbsti meniu papildymas ląsteliena.

Namuose pašalinkite prieigą prie medžiagų, kurias katė gali žįsti. Galbūt net teks ją apgyvendinti viename kambaryje.

Pasiūlykite katei veiklos. Kai pastebėsite, kad katė bando žįsti, nukeipkite jos dėmesį žaidimu.

Pasistenkite, kad aplinka nebūtų nuobodi: katė turėtų ką veikti ir kai niekas su ja neužsiiminėja. Sprendimai gali būti patys įvairiausi – nuo specialių šėryklų iki laipynių. Tegul katė turi, kur draskytis, žaisti, gulinėti, laipioti. Kartais padeda tokie dalykai, kaip galimybė augintinei pro (uždarytą) langą stebėti kiemą ar klausytis muzikos.

Katės tualetas tegul būna saugioje vietoje ir visada švarus. Jei auginate daugiau negu vieną katę, tualetų, kaip ir maisto dubenėlių, turi būti daugiau.

Kai kas griebiasi bausmių (pvz., katės apipurškimas vandeniu ar mušimas), tačiau, pirmiausia, labai sunku gyvūną nubausti laiku, kai jis pradeda netinkamai elgtis, antra, tai gali tik sustiprinti gyvūno nerimą ir skatinti netikusią veiklą.

Dar vienas iš problemos sprendimo variantų – drabužių pavertimas neskaniais. Tam tinka specialūs kartūs purškalai ar paprasta purškyklė, kurioje sumaišytas vanduo su, pvz., Tabasko padažu.

Jei visi aukščiau išvardyti dalykai neveikia, skiriami vaistai nuo nerimo (pvz. amitriptilinas), tačiau jie turi šalutinių poveikių. Kai kuriais atvejais padeda šiek tiek skydliaukės hormonų.

Prevencija

Deja, tiksliai nežinoma, kas sukelia suaugusių kačių polinkį žįsti. Jeigu katė susilaukė kačiukų, rekomenduojama išlaukti bent 12 savaičių, ir tik tada juos atskirti nuo mamos. Į žindymo elgesį linkusių kačių nerekomenduojama veisti.

Daugiau skaitykite čia.