Nutrinti padukai
Dažniausiai tai atsiranda dėl greito bėgimo ir slydimo ant kietų, gruoblėtų paviršių, taip pat vaikštant karštu šaligatviu (dėl nudegimo ant pirštų pagalvėlių iškyla skausmingos pūslės, kurios vėliau nusilupa). Kai padas nusilupa, lieka raudonos spalvos vidinė dalis. Ji labai skausminga, tad dauguma šunų ant pažeistos kojos stengiasi neperkelti svorio ir šlubuoja. Nutrinti padai sugyja per savaitę ar kiek ilgiau. Juos galima patepti specialiu veterinarijos vaistinėje įsigytu tepalu, arba koją mirkyti baltojo ąžuolo žievės arbatoje.
Paprastai pagalvėlių drėgnumą šunys palaiko jas laižydami ir valydami, tačiau kartais padukai gali pradėti džiūti ir luptis. Tokiu atveju gali tekti panaudoti maitinamąjį kremą – tik ne žmonių, nes pastarasis padus suminkštins per daug. Geriausia ieškoti specialų drėkiklių. Tinkamas kremas šuns pirštus saugos ištisus metus, tai – lyg plonas batukas, neleidžiantis svetimkūniams sužeisti odos ir užtikrinantis, kad pėdutės neišdžiūtų.
Lūžę nagai
Jei šuns nagai ilgi, yra rizika kad jie lūš - kas tikrai skausminga. Dėl kai kurių nagų ligų jie taip pat gali lūžinėti ar net nukristi. Jei šuniui nagai lūžinėja nuolat, jis gali turėti sveikatos problemų. Per ilgi nagai šuniui kliudo taisyklingai statyti kojas ir didina traumų – sausgyslių patempimų ar net sąnarių išnirimų - riziką.
Lūžus nagui reikia pašalinti sugadintą dalį, sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti pažeistą plotą, kol tas sugis ir ataugs naujas nagas. Kad gytų gražiau, nagą reikia pakirpti virš lūžio vietos.
Nuo šios problemos šunį lengvai apsaugosite, jei per ilgus jo nagus reguliariai karpysite. Tas pats tinka ir aukščiau ant kojos esantiems pridėtiniams nagams - tai primityvūs netinkamose vietose kliuvinėti linkę nykščiai, kurie neprižiūrint net gali įaugti į koją.
Lūžę ar išnirę pirštai
Nepriklausomai nuo to, kaip pirštas lūžo ar išniro, iškart suprasite, kad šuniui skauda, tad teks jį kuo greičiau gabenti pas veterinarą. Lūžusį pirštą galima gydyti chirurgiškai, įtvaru ir amputuojant. Priklausomai nuo operacijos šuniui 4 – 5 savaites gali tekti nešioti įtvarą.
Išnirus pirštams reikia apsaugoti šunį, kad jis nemintų kojos vaikščiodamas. Netepkit skausmą „nuimančiais“ tepalais – geriau tegul augintinis koją „jaučia“ ir saugo.
Pėdų įpjovimai
Gan dažnas siužetas: šeimininkas mėgaujasi pasivaikščiojimu su šunimi, kai staiga pasigirsta cypimas... šeimininkas nudelbia akis ir pamato šukes ant šaligatvio... Šuo persipjovė koją.
Pirma, ką tokiu atveju reikia padaryti – tai patikrinti, ar žaizdoje neliko kokių nuolaužų. Jei liko – jas ištraukti. Labai gerai būtų koją nuplauti po tekančiu vandeniu - tai padės pašalinti smulkias stiklo nuolaužas. Tada teks stabdyti kraujavimą – spausti leteną tvarsčiu ar kita švaria kraują sugeriančia medžiaga. Kol nustos kraujuoti, spaudimas turėtų būti pastovus. Jei pjūvis nedidelis, kraujavimas bus greit sustabdytas, jei gilus, gali nepavykti to padaryti, tad teks keliauti pas veterinarą.
Geriausias būdas išvengti įpjovimų – atidžiai stebėti aplinką. Būkit dėmesingas, kai šuo laksto aukštoje žolėje.
Lūžę kaulai
Paprastai kaulai lūžta po „blogo nusileidimo“. Šios traumos dažnesnės aktyviems ir senesniems šunims. Neretos traumos ir mažų veislių jauniems šuniukams (iki metų amžiaus). Jų kaulų augimo zonos labai trapios ir kaulas toje vietoje lūžta netgi kritus iš nedidelio aukščio (pvz., iš šeimininko rankų) ar netgi nušokus nuo lovos.
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti skausmą, papildomų nelaimingų atsitikimų riziką ir išvengti atvirų žaizdų infekcijos. Nebandykit pats taisyti lūžio, atvirų lūžio vietų netepkit antiseptikais ar kitais tepalais ir iš karto gabenkit šunį pas veterinarą.
Greičiau pasveikti po visų šių traumų gali padėti gliukozamino ir chondroitino papildai. Jie stiprina kremzles ir slopina fermentus, kurie stabdo jų augimą. Jei šuo aktyvus, stenkitės jį maitinti kokybišku ėdalu, kad jis gautų pakankamai medžiagų, stiprinančių jo raumenis ir skeletą.
Daugiau skaitykite čia.