Vikos laiškas: kodėl šie šuneliai neturi savo namų

 (18)
Gavome laiškelį iš mūsų skaitytojos Vikos, kuri su Letena.lt skaitytojais norėjo pasidalinti savo patirtimi savanoriaujant Vilniaus Lesės prieglaudoje. Skaitant tokius laiškus apima beprotiškas liūdesys, tačiau reikia pripažinti - tokia ta realybė.
© Vida Press

Visą vakarą skyriau visuomenės, tiksliau šunuomenės naudai. Šunuomenė sėdėjo narvuose ir mintyse skaičiavo, kiek gi laisvėje yra neapsisiotų krūmų, medžių ir akmenų. Laisvėje to gėrio tiek, kad kartais reikia papildomai palakti. Kiekvienas mano vedžiojamas šuo buvo vertas paveldėti milijoną iš jį dievinančios senutės. Bėda ta, kad jie dar nesutiko savo senutės!!! Tai yra didžiulė pasaulio neteisybė, kai esi nuostabus ir vertas milijono, o tau niekas neduoda net nuosavos senutės.

Taigi papasakosiu apie mano pavedžiotus šunis, o jūs pabandykit atsakyti, kodėl jie dar neturi savo namų. Esu tikra, kad nerasit nei vieno argumento!

Taigi, pakrikštijo mane, įteikdami pavadėlį, kurio kitam gale buvo išdidus miško šuo – Vilkas. Nors jis labiau tikras džentelmenas nei miško bastūnas. Leidžiantis labai stačiu šlaitu jis maloniai leido man remtis į jį, ir leidosi pamažu, nors visuose kituose kelio ruožuose jis tokio romumo nedemonstravo. Jautė, kad kitam gale tabaluojasi durnelė naujokė, todėl nemėtė manęs nuo kalno. Saugiai nuleidęs mane nuo kalno toliau tęsė savo tyrinėjimus ir netąsė manęs po visur, kaip kad mėgsta daryt mano šuo. Kitas patyręs savanoris net liepė baigti pasivaikščiojimą, nes eilė ir kitų jau šokinėja po savo narvus ir laukia mūsų.

Na gal šokinėjo ir ne visi, nes antro kliento vardu Kukis, kojos nėra pačios ilgiausios pasaulyje, Su tokiom mielom užpakalinėm kojom daug neprišokinėsi. Žmogus, net toks žalias naujokas kaip aš, kuriuo drąsiai galima manipuliuot, šiam šuniui yra autoritetas. Tiesa, jis ir pats yra autoritetas, todėl kitiems sutiktiems prieglaudos patinams drąsiai grūmojo savo trumpos rankos kumtšuku, rodė liežuvį ir piktai, bet negarsiai bambėjo. Tačiau apkabintas patikliai atsirėmė į mane savo minkštu šonu, ir nors bartis nesiliovė, bet man, svetimam žmogui, buvo labai pagarbus.

Trečias mano klientas buvo Borgas. Va čia jau aš išsigandau. Tas šuva laimingas malėsi taip, kad aš net ne iš karto sugebėjau įvertinti jo nuostabią šukuoseną, kuri lygintina su klozeto šepečiu arba kokiu krūmu, kurio šakos styro į visas įmanomas ir neįmanomas puses. Sujungus šukuoseną su judrumu gaunasi toks padaras, kurio fone išsiskiria tik jo plati šypsena, kuria jis mane ir pasitiko. Taip mes visą laiką ir pravaikščiojom: aš žavėjausi jo kutais, o jis plačiai šypsojosi lupų kampučius sujungdamas kažkur už gauruotų ausų. Labiausiai nustebino jo kailio švelnumas. Tas šuo puikiai tiktų kokiam vaikui, kuris planuoja tapti kirpėju, nes galima supinti daug kasyčių. Su kasytėmis Borgas irgi šypsotųsi, tik dar plačiau, nes turi žmogų, kuriam rūpi visi jo vidinio ir išorinio grožio aspektai.

Paskui man įteikė garbingąją Atėnę. Na kaip, man… Tiksliau Atėnei įteikė mane. Nes mūsų svorio kategorijos beveik vienodos, o jos laikysena garbingesnė ir gražesnė už mano. Tad ji mane labiau vedžiojo, negu kad aš ją. Ta šunė galėtų mane nutįsti kokius šimtą kilometrų ir net nepastebėtų, kad aš tabaluojuosi iš paskos. Bet ji to nedarė, net kritinėse situacijose, kuomet gatvėje sutikom kolegą ir dar vieną labradorą, kuris jai pasirodė įdomus pauostyti. Tad, nors ji galėjo, bet leido man pavadovauti. O kokio grožio ir ilgio jos kojos… Tik nepasakokite apie tai Kukiui, kuriam su kojų grožiu mažiau nuskilo.

Kad maža nepasirodytų, man įteikė vedžiot iškart du šunis, brolį ir seserį – Beržą ir Liepą. Tame tandeme direktorė yra Liepa. Čia jau aišku. Ji dalykiška, susikaupus ir atkakli. Aplink ją desperatiškai laksto Beržas, kuris bando nuspėti, ką reikia daryti toliau. Kai Liepa sako, kad reikia pasisiot – Beržas klusniai kelia koją, kai Liepa sako, kad laikas kakų, Beržas klusniai tupia, nors jam tada ir nesinorėjo. Jam norėjosi labiau pažaisti su guminiu kaulu aptvare. Vėliau ten ir nuėjome. Liepa kaip kokia pantera lipo tvora, kartais prisimindama, kad netoliese esu aš, ateidavo, minutėlę pasėdėdavo ant rankų arba ant žemės, patikliai prisiglaudus šoniuku. O Beržas malėsi su kauliuku po visą aptvarą. Atneštą kaulą padėdavo matomoje vietoje ir laukė, kol vėl numesiu. Jei tai būtų mano šuo, taip lengvai savo grobio – kaulo jis man nepatikėtų. Plėštų iš rankų ir bandytų atimti. Bet Beržas žino žaidimo taisykles – kaulą reikia padėt šalia ir neįkyriai užsiminti, kad laikas mest.

Paskutinė mano vedžiota šunė buvo patyrusi ir pagarbos verta rimtoji Burba, kuri burba. Na juk visos senutės linkusios paburbėt. Juolab, kad turi auglį, kuris, jai senai, tikrai nepalengvina gyvenimo. Bet gyvent labai norisi. Pasaulis didelis ir įdomus, o sportbačio dydžio Burbai, jis žymiai didesnis, nei kitiems. Jei Atėnė 10 metrų įveikia per pusantro šuolio, tai Burbai tenka ilgai ir kantriai tipenti, žinoma, paburbant ir pakriuksint. Burba burba nepiktai, tiesiog apvalokas liemuo, trumpos kojos ir amžius apsunkina jos, kaip sportininkės karjerą. Todėl sagos dydžio nosis savaime kriuksi kopiant milžiniškais kalnais, kurie šiaip jau yra kupsteliai.

Šis pasakojimas nėra papildytas nuotraukomis, nes kai tau įteikia tokį kiekį šunų tu esi pernelyg užimtas bendravimu su jais, negu galvojimu kaip čia pasidaryti kokį selfį. Tačiau čia - Lesės savanorių padarytos nuotraukos.

O dabar aš laukiu jūsų paaiškinimų, kodėl jie dar ne namuose?!

Norite priglausti tą, kuriam labai reikia jūsų pagalbos? Lesės augintinius galite pamatyti ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Neįtikėtinas žiaurumas: girtas kaimietis pakorė jį aplojusį šunį (52)

Neįtikėtinas žiaurumas: girtas kaimietis pakorė jį aplojusį šunį
Žiaurumo proveržis sukrėtė Krokialaukio seniūnijoje esančio Krekštėnų kaimo gyventojus. Iš Krokialaukio kaimo į Krekštėnus atvykęs girtas vyras žiauriai pasielgė su svetimame kieme jį aplojusiu šunimi. Kaimynų iškviesti policininkai gyvūną rado pakartą metaline grandine ant virš šuns būdos pakabintos lentos.

Aviganės šeimininkė Olga: augintinė primena mane prieš 15 metų (9)

Aviganės šeimininkė Olga: augintinė primena mane prieš 15 metų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Po šuns sudraskyto kūdikio tragedijos prabilo kinologai – kaltas šeimininkas (569)

Po šuns sudraskyto kūdikio tragedijos prabilo kinologai – kaltas šeimininkas
Visą Lietuvą sukrėtė trečiadienį įvykusi tragedija, kuomet Šilutėje iš voljero ištrūkęs šuo mirtinai sukandžiojo kūdikį. Baisi nelaimė įvyko tuo metu, kai kūdikio tėvas namuose buvo girtas. Kol visi reiškia užuojautą nukentėjusiai šeimai, kinologai ir šunų elgsenos specialistai pabando įvertinti situaciją savo akimis. Jie įsitikinę, kad tragedijos auka galima vadinti ir šeimininkų neprižiūrėtą, baisiomis sąlygomis laikytą šunį. Anot jų, tragedija įvyko dėl nerūpestingų šeimininkų kaltės.

Meino meškėnai – katės, primenančios lūšis (19)

Meino meškėnai – katės, primenančios lūšis
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Šunų fitnesas – ne sportas, o jų reabilitacijos būdas (4)

Šunų fitnesas – ne sportas, o jų reabilitacijos būdas
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Kačių veisėja Milda: kurilų kačių uodegos unikalios, kaip pirštų antspaudai (7)

Kačių veisėja Milda: kurilų kačių uodegos unikalios, kaip pirštų antspaudai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Vaikų bendravimas su šunimis: grėsmė ar lavinimas? (5)

Vaikų bendravimas su šunimis: grėsmė ar lavinimas?
Vis dar pasitaiko istorijų, kai šuo įkanda vaikui. Vokiečių kinologai tvirtina, kad 96 proc. tokių nelaimingų atsitikimų atsitinka dėl vaiko kaltės, tačiau kinologai supranta, kad atsakomybę turi prisiimti šuns šeimininkas. Bausmės problemos nesprendžia efektyviai ir kinologų organizacijos imasi iniciatyvos – jos siūlo ne bausti, o mokyti vaikus tinkamos elgsenos bendraujant su šunimis.

Kodėl Lietuvos neįgalieji su savo šunimis taip retai sutinkami parodose? (1)

Kodėl Lietuvos neįgalieji su savo šunimis taip retai sutinkami parodose?
Šunų parodose užsienyje besilankantys lietuviai pastebi kitokius ringo dalyvius: žmonės neįgaliųjų vežimėliuose kaip lygūs rodo savo šunis ir laimi titulus. Lietuvos šunų mylėtojai, judantys kompensacinės technikos pagalba, vis dar nedrįsta rodyti savo šunų patys ir prireikus prašo artimųjų arba vedlių pagalbos.

Senbernarai – ramūs žmonių gelbėtojai (3)

Senbernarai – ramūs žmonių gelbėtojai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Zoologijos sodas pagausėjo: įkurdintas naujas itin retas gyvūnas (14)

Zoologijos sodas pagausėjo: įkurdintas naujas itin retas gyvūnas
Kovo pradžioje, į Lietuvos zoologijos sodą, įsikūrusį Kaune, atvyko naujas gyventojas – manulas. Atkeliavęs iš didžiausio Rusijos zoologijos sodo (Maskvos), metų dar neturintis katinių šeimos atstovas, palaikys kompaniją šiuo metu sode gyvenančiai manulei Melisai, rašoma Lietuvos zoologijos sodo pranešime spaudai.

Lapių invazija privirė košės: puola augintinius ir eina į bažnyčią (42)

Lapių invazija privirė košės: puola augintinius ir eina į bažnyčią
Skiemonių miestelio gyventojai prabilo apie tai, jog miestelį užpuolė lapės. Žmonės pradėjo nuogąstauti, jog šios užpuolikės gali nuskriausti jų laikomus šunis, kates, vištas ir kitus gyvūnus, taip pat ne mažiau baiminamasi dėl pasiutligės pavojaus.

Beribis žmonių žiaurumas: prie šuns pririšo plytą ir įmetė į upę (81)

Beribis žmonių žiaurumas: prie šuns pririšo plytą ir įmetė į upę
Sakoma, kad tikrąjį žmogaus veidą atskleidžia elgesys su gyvūnais: kol vieni lediniame vandenyje gelbėja svetimą šunį, kiti pasistengia, kad bejėgis padaras patirtų kuo daugiau kančių.

Rytų trumpaplaukių kačių dėmesio centre – jų šeimininkė (7)

Rytų trumpaplaukių kačių dėmesio centre – jų šeimininkė
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Internautai žavisi kilniu poelgiu: pareigūnai išgelbėjo ant kelio merdėjantį šunį (29)

Internautai žavisi kilniu poelgiu: pareigūnai išgelbėjo ant kelio merdėjantį šunį
Nors dideli ir maži policijos pareigūnų žygdarbiai daromi kasdien, ne visi geri darbai iškyla į viešumą. Gyvūnų prieglaudų darbuotojus dar kartą nustebino pareigūnų neabejingumas kelyje sutiktam pasimetusiam ir sužalotam keturkojui. Policininkai pasirūpino nelaimėliu: šeštadienio vakarą nuvežė jį iš Vievio į Vilniuje esančią veterinarijos kliniką.

Tokiais augintiniais galima didžiuotis: moka ir lagaminą sukrauti, ir ant nugaros užšokti (10)

Tokiais augintiniais galima didžiuotis: moka ir lagaminą sukrauti, ir ant nugaros užšokti
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.