Šeimininkus išgąsdino neįprastas šuns elgesys

Vieną šeštadienį moteris leido laiką su šeima prie Veisiejo ežero, kuomet užėjusi į sodybą Eglė pastebėjo neįprastą augintinio elgesį.

Šuo vartėsi ant sofos, trynė į ją snukį. Iš pradžių pamaniau, jog dūksta, bet kai pamačiau jo violetines akis, supratau, kad kažkas ne taip. Su vyru pastebėjome, jog šuo tinsta tiesiog akyse, o trindamasis viską nusibrozdino ir atrodė, kad jam labai skauda”, – prisimena moteris.

Bruno snukis ištino taip, jog gyvūnas negalėjo net atsimerkti – netrukus pradėjo tinti jo kaklas ir Eglė išsigando, jog šuo gali uždusti. Šeimininkė suprato, kad vyksta alerginė reakcija ir sugirdė augintiniui tabletę nuo alergijos. Vis dėlto, gyvūno būklė sparčiai blogėjo ir Eglė baiminosi, jog vaistams nespėjus suveikti gali nutikti kažkas baisaus.

Ištinusi Bruno galva ir kaklas buvo dar ne viskas – netrukus paraudonavo jo oda, o ant krūtinės pasirodę guzai netrukus pasiekė šuns pilvą ir galines kojas.

„Guodžiame jį, glostome, tačiau šuniui negerėja. Pradėjome ieškoti leidžiamų vaistų, kurių poveikis būtų greitesnis. Tėtis, vaistininkas, turėjo vieną dozę. Suleidus ampulę šuo nurimo, kokias 10-15 minučių gulėjo ir labai tankiai kvėpavo, nemiegojo. Po kurio laiko pastebėjom, kaip iš pradžių guzai dingsta nuo galinių kojų, tada nuo pilvo, krūtinės, priekinių kojų“, – teigia Bruno šeimininkė.

Po maždaug 20 minučių atrodė, jog šuo jaučiasi kiek geriau. „Snukis vis dar buvo paraudęs ir šiek tik patinęs, raudonis neišnyko dar tris dienas. Kai pradėjom ieškoti, kas galėjo sukelti gyvūnui šią reakciją, radome tris širšės arba vapsvos įgėlimo randelius – ant apatinės lūpos, virš akies ir ant kojos. Kojytę jis laižėsi dar kokias 5 dienas“, – aiškina Eglė.

Šeimininkė spėja, jog tai buvo širšės, nes jos skraidė aplink sodybą. „Šuo visiškai pasveiko per 5 dienas. Baisiausia, aišku, buvo pati pradžia. Mūsų šeimoje yra daug žmonių, alergiškų širšėms – juokiamės dabar, kad ir šunį tokį išsirinkome“, – sako ji.

Vasarą gamtoje apstu alergenų, kurie tyko jūsų šuns

Tuo metu veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ veterinarijos gydytoja Rita Notkutė pataria neskubėti daryti išvadų dėl to, kas sukėlė alergiją – anot jos, vasarą gamtoje augintinių tyko išties daug alergenų ir kartais nėra lengva nustatyti, kuris iš jų sukėlė tam tikrą reakciją.

„Gamtoje dažnai sutinkami alergenai – vabzdžiai, tokie kaip bitės, vapsvos ar skruzdės, kurių išskiriami nuodai gali sukelti įvairias alergines reakcijas. Taip pat vietinis odos sudirgimas gali pasireikšti po kontakto su drėgna žole, dilgėlėmis, svarbu apsaugoti gyvūną nuo kontakto su nuodingais augalais, tokiais kaip Sosnovskio barštis, kuris gali sukelti ne tik alerginę reakciją, bet ir stiprius odos pažeidimus, nudegimus“, – vardina veterinarijos gydytoja.

Anot jos, po kontakto su vabzdžiais gali pasireikšti įvairaus stiprumo alerginė reakcija. Dažniausiai pasireiškia vietinis audinių patinimas bei paraudimas įgėlimo vietoje, aplink geluonį, tačiau gyvūnas išlieka žvalus, žaismingas.

„Įgėlimo vieta gali būti jautresnė, skausminga, pasireikšti niežulys. Patinimas ir raudonumas turėtų išnykti per pora dienų. Reiktų sunerimti, jeigu buvo įgelta netoli snukio ar kaklo, jei pastebimas šių vietų tinimas ar apsunkintas kvėpavimas“, – aiškina ji.

Po kontakto su augalais dažniau pastebimi paraudę guzeliai, spuogeliai kontakto vietose. Ši alerginė odos reakcija dažniau pastebima trumpaplaukiams šunims, nes guzelio vietoje pasišiaušia plaukai, tačiau pasireiškia visiems jautresniems gyvūnams.

„Rečiausiai sutinkama, tačiau gyvybei pavojingiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas. Jis gali pasireikšti įvairiais simptomais. Šuo po įgėlimo gali pradėti vemti, viduriuoti, gali pabalti dantenos, pagreitėti kvėpavimas bei širdies darbas. Galimas silpnumas, staigus sąmonės netekimas. Šiuo atveju būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – teigia R. Notkutė.

Pasireiškus alergijai, šeimininkas turi tinkamai sureaguoti

Veterinarijos gydytoja perspėja, jog jeigu matomas audinių patinimas ar pabėrimai ir įtariama bitės įgėlimas, pirmiausiai reikia pašalinti geluonį.

„Tai galima padaryti braukiant per oda pvz..: su standžia kortele, taip geluonis pašalinamas be didesnio nuodų patekimo į organizmą. Geluonį ištraukti galima ir su pincetu, tačiau reikia stengtis jo nesuspausti ir neišleisti daugiau nuodų iš prie geluonies likusios nuodų liaukos“, – pataria ji.
Pašalinus geluonį vieta turi būti šaldoma. Šaltis sumažina audinių patinimą bei sulėtina nuodų sklidimą organizme.

„Vėliau ant įgėlimo vietos galima uždėti vatos tamponėlį išmirkytą natrio bikarbonato (valgomosios sodos) tirpale. Šis tirpalas padeda neutralizuoti nuodus bei sumažina skausmą. Jei namuose nėra valgomosios sodos, galima užtepti šiek teik dantų pastos, kurios sudėtyje yra natrio bikarbonato. Būtina prižiūrėti, kad šuo nelaižytų pastos“, – perspėja R. Notkutė.

Anot jos, jei matomi anksčiau paminėti anafilaksinio šoko simptomai, kaip vėmimas, silpnumas ar kiti, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią veterinarijos kliniką.

„Jei yra įtarimas, kad vabzdys buvo prarytas, įgėlimas burnoje arba jeigu gyvūno kaklas bei galva patinsta, jam sunku kvėpuoti, reikėtų susisiekti su veterinarijos gydytoju, pasirodyti klinikoje. Joje, priklausomai nuo situacijos ir gyvūno būklės, bus paskiriamas gydymas jūsų augintiniui“, – aiškina veterinarijos gydytoja.

Budrūs turi būti ne tik šunų šeimininkai – alerginės reakcijos po kontakto su vabzdžiais bei nuodingais augalais gali pasireikšti ne tik šunims, bet ir katėms bei kitiems naminiams gyvūnėliams, kurie išeina į lauką. Tiesa, pavojaus galima tikėtis ne tik leidžiant laiką gamtoje – bičių įgėlimai gali pasitaikyti ir namuose, jei vabzdys įskrenda į vidų.