Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu

 (1)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Agility (šunų vikrumo sportas) kelią pradėjau prieš 11 metų su belgų aviganio griunendalio veislės kalyte Desta, bet jos jau tarp mūsų nebėra. Turiu pasilikusi jos sūnų Aksį, čia jau mano veisimo patinėlis, šiuo metu jam yra 7 metai. Dar turiu nykštukinį pinčerį – Bitę, jai 2 metai. O jauniausia mūsų kompanijoje – šešių mėnesių Desna. Jos laukiau 2,5 metų, atsivežiau iš Šveicarijos veislyno.“

Jolanta Janušauskienė vadinama viena iš šunų vikrumo sporto pradininkių Vilniuje. Jos ir bendraminčių iniciatyva buvo įkurtas klubas „Abu2“, kuris vienija įvairaus amžiaus šunų savininkus, norinčius kokybiškai leisti laiką su augintiniu bei užsiimti aktyvia veikla. Pašnekovė prasitaria, kad būtent pirmoji augintinė Desta ir agility padėjo susidoroti su emociškai sunkia savijauta.

„Mes ilgai planavome ir labai laukėmė savo pirmojo augintinio. 2006 metai buvo tokie, kai visas gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Pirmiausia, mūsų šeimoje atsitiko nelaimė – mano mamą ištiko insultas, kuris ją visam laikui paguldė ant patalo. Tuo pačiu metu namuose atsirado Desta. Viskas atsitiko vienu metu. Desta buvo labai aktyvi, tad reikėjo ieškoti kažkokios veiklos, kuri padėtų jai išsikrauti. Pradėjau mokyti ją paklusnumo. Kiek vėliau mano veisėja surengė belgų aviganių griunendalių susitikimą, kuriame buvo dresuotoja, užsiimanti šunų vikrumo sportu. Mane tai labai sudomino. Taigi, kai Destai buvo 5- 6 mėnesiai, pas ją ir nužygiavau. Veikla su šunimi buvo būdas bent trumpam atitrūkti nuo nelaimės, problemų.“

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Jolanta pasakoja, kad augintinis tapo savotiška terapijos forma. Su Desta dalyvaudama treniruotėse, moteris pamiršdavo sunkumus, jai pagerėdavo nuotaika, atsirasdavo ūpas. Šuo jai buvo daktaru, geriausiu draugu, kompanionu, su kuriuo nestigo veiklos. Tiesa, visos veiklos pradžioje pašnekovė nežinojo, kad jos augintinė tokia perspektyvi – Desta tapo parodų Inter čempionė, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos, Rusijos, Baltarusijos, Makedonijos prizininkė, puikiai pasirodydavo paklusnumo ir šunų vikrumo varžybose.

„Pradžioje agility buvo visiškas hobis – puikus laiko praleidimas, kelionės su šunimi, pasimiršimas. Vilniuje lankytas klubas buvo uždarytas. Kartu su keliais entuziastais pradėjome treniruotis Kaune, bet visą tą laiką svajojome apie savo klubą kažkur šalia namų, šiek tiek už miesto. Mes su vyru turėjome sklypą – jis buvo apleistas, tikras pelkynas. Viską, ką dabar matote, sukūrėme patys, savo rankomis, su bendraminčių pagalba. Norėjome sukurti erdvę, kurioje būtų gera ir žmogui, ir šuniui. Net išsikasėme penkis tvenkinius. „ABU2“ klubas ir visa teritorija – mūsų vizija.“

Šunį paruošti iki varžyboms tinkamo lygio užtrunka apie 3- 4 metus. Kai pirmoji augintinė Desta jau buvo pasiruošusi aktyviai užsiimti vikrumo sportu, Jolanta pradėjo galvoti apie antrąjį augintinį. Moteris nusprendė pasilikti Destos šuniuką – Aksį. Su juo užsiėmė šunų vikrumo sportu, įgavo dar daugiau patirties. Trenerė netrukus pastebėjo, kad su stambesniu ir didesniu augintiniu sunkiau konkuruoti varžybose, bet tai nesutrukdė tobulietė ir siekti užsibrėžtų tikslų. Su Aksiu Jolanta aplankė nemažai atrptautinių renginių ir prestižinių šunų vikrumo varžybų.

Po kurio laiko Jolanta neteko savo pirmosios augintinės, kuri netikėtai ir staiga paliko šeimos namus. Moteris neslepia, kad netektis ją labai sukrėtė ir paveikė. Atsigavusi po nelaimės pašnekovė nusprendė įsigyti pinčerio veislės kalytę Bitę. Jolantai, kaip trenerei, buvo įdomu dirbti su kitos veislės šunimi, kuris skyrėsi tiek dydžiu, tiek charakteriu nuo Destos. Po kurio laiko, atgavusi jėgas, moteris nusprendė įsigyti dar vieną griunendalių veislės augintinį. Šį kartą savo šunį ji surado Šveicarijoje įsikūrusiame veislyne. Šuniuko teko laukti net dvejus su puse metų.

„Griunendalis yra kompanijos šuo, labai prisitaiko, jaučia šeimininką ir visą laiką bando jam įtikti, sporte tai yra labai svarbu. Jie yra jautrūs. Man tiesiog patinka tokie šunys ir yra priimtina su jais dirbti. Šeriasi du kartus per metus, kvapo jie neturi. Kai šeriasi, aš juos išmaudau, iššukuoju arba tiesiog nuvedu į kirpyklą ir tos problemos baigiasi. Jie labai aktyvūs lauke, darbe, o namuose jie ilsisi. Tiesiog ateina, atsigula ir miega. Dažnai juokauju, kad tų šunų namie mes kaip ir neturime. Vienintelis pinčeris namuose dirba, visada juda. Jis labai aktyvus ir visus nori sureguliuoti.“

„Purinos“ socialinio projekto tikslas – skatinti žmones atsakingai auginti šunis bei vertinti juos kaip visaverčius šeimos narius. Jolanta visada buvo veikli, darbšti ir aktyvi moteris. Net mamai ištikusi nelaimė nepakeitė pašnekovės noro gyventi greitu tempu.

„Kiekvienas vakaras yra užimtas, bet man labai padeda aplinkiniai. Kai aš išvažiuoju su šunimis, anyta padeda slaugyti mano mamą. Aktyvus gyvenimo būdas, šeimos vienybė, hobis, bendraminčiai padeda nepasiduoti ir tai sukuria labai daug energijos. Aišku, man pasisekė, kad turiu du nuostabius sūnus ir vyrą. Jie mane labai stipriai palaiko ir padeda. Mano vyras taip pat labai mėgsta gyvūnus, gamtą.“

Jolanta pasakoja, kad prieš daugiau nei dešimtmetį informacijos apie šunų vikrumo sportą praktiškai nebuvo. Daugelis trenerių mokėsi savarankiškai, kartais pasikviesdavo trenerių iš užsienio. Užtat dabar informacija pasiekiama lengvai ir greitai, daugelis pradedančiųjų šunis gali dresuoti savarankiškai.

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Kai pradėjome treniruotis Kaune, profesionalių trenerių neturėjome, tad privalėjome patys įdėti labai daug pastangų, kad viską išmoktume. Buvom susiradę tokią trenerę iš Lenkijos, kurią kartą ar du per metus pasikviesdavome atvykti į Lietuvą. Gražūs santykiai tęsiasi jau septynerius metus, kiekvieną vasarą ji atvyksta į mūsų organizuojamą šunų vikrumo sporto stovyklą. Papildomai patys pradėjome organizuoti seminarus ir aktyviai juose dalyvauti. Agility mokėmės iš geriausių Suomijos, Rusijos, Vokietijos, Čekijos, Švedijos, Lenkijos ir Šveicarijos trenerių. Prieš pokalbį pažiūrėjau, kad per šį laiką dalyvavau 47 seminaruose, kurie tiesiogiai susiję su šunimis.“

Šunų vikrumo trenerė džiaugiasi, kad šis sportas užsienio šalyse tampa ne tik pomėgiu, bet ir visaverte sporto šaka, kurią, pavyzdžiui, Suomijoje finansuoja valstybė. Prakalbus apie Lietuvą ir klubo ateities planus Jolanta neslepia, jog viena didžiausių svajonių, kad agility užsiimtų vaikai, nes tai gali tapti puikiu laisvalaikio praleidimo, atsipalaidavimo būdu, kuriam reikalingas tiek fizinis pasiruošimas, tiek protinė veikla. Taip pat šis sportas gerina šeimininko ryšį su augintiniu.

„Pati esu baigusi Lietuvos edukologijos universitetą. Man labai patinka dirbti su vaikais, tad norėtumėme, kad daugiau jų užsiimtų agility. Didžiausia problema yra ta, kad tėvai labai užsiėmę, o vaikus reikia atvežti į treniruotes, kurios vyksta už miesto. Daugelis pasaulio šalių siunčia vaikų ir jaunimo grupes į jaunimo pasaulio čempionatus, tikiuosi, kad ateis laikas, kai ir Lietuvos jaunimo komanda juose dalyvaus.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Supras ne kiekvienas: lietuviški gyvūnų viešbučiai siūlo neįtikėtinas paslaugas (4)

Supras ne kiekvienas: lietuviški gyvūnų viešbučiai siūlo neįtikėtinas paslaugas
Ne visada pavyksta savo augintiniams skirti pakankamai dėmesio – atostogos, komandiruotės ir kiti užsiėmimai kartais priverčia išsiskirti ne vienai dienai. Tam, kad šis išsiskyrimas nebūtų toks sudėtingas, dar visai neseniai Lietuvoje iškilo keletas šunims skirtų viešbučių, žadančių, kad juose laikinai be šeimininkų likę gyvūnai nesijaus vieniši. Tiesa, kai kuriems lietuviams šiuose viešbučiuose teikiamos paslaugos iki šiol atrodo nesuprantamos ir kelia juoką.

Žmonės pamiršta, kad jorkšyro terjerai – šunys, o ne žaislai (21)

Žmonės pamiršta, kad jorkšyro terjerai – šunys, o ne žaislai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Liūdnos žinios šunų gerbėjams: pajūrio kurortai gąsdina baudomis (232)

Liūdnos žinios šunų gerbėjams: pajūrio kurortai gąsdina baudomis
Ilgą laiką šunys jokiuose Lietuvos vandens telkiniuose maudytis negalėjo – ir visai ne todėl, kad nemoka plaukti, o dėl griežtų įstatymų, galinčių aptemdyti atostogas su augintiniais ir užtraukti nemalonias baudas. Nors daugumoje Lietuvos vandens telkinių šunys vis dar nepageidaujami, Vilniuje, Neries pakrantėje, veikia pirmasis atviras šunų paplūdimys. Manoma, jog ateityje tokių vietų bus ir daugiau.

Du šunis auginanti moteris: šunims mes esame visas gyvenimas (13)

Du šunis auginanti moteris: šunims mes esame visas gyvenimas
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Gyvūnų globėjus sukrėtė žmonių abejingumas (13)

Gyvūnų globėjus sukrėtė žmonių abejingumas
Kėdainiuose atsiradusi „Pifo“ gyvūnų prieglaudėlė kažkodėl kai kuriems asmenims atrodo kaip guminė, su neišsekančiais lėšų ir žmogiškaisiais resursais. Rodos, visko mačiusį prieglaudos personalą kraštiečiai vis dar sugeba stipriai nuliūdinti. Štai šį šaltą, vėjuotą ir lietingą rytą savanoriai prie prieglaudos durų rado numestą dėžę, o joje sušalę ir sergantys gūžėsi du maži kačiukai.

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu (1)

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais (16)

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms (4)

Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Kelionė su augintiniu: ką reikia žinoti

Kelionė su augintiniu: ką reikia žinoti
Artėjant vasarai, vienas dažniausių keturkojų augintinių savininkų rūpestis – ką daryti su gyvūnu. Palikti keturkojo draugo ilgam laikotarpiui nesinori, o ir ne visi augintiniai lengvai ištveria išsiskyrimą su šeimininkais. O ar galima drąsiai keliauti su augintiniu?

Draugystės pamatas – socialiniai tinklai, šunys ir žygiai (1)

Draugystės pamatas – socialiniai tinklai, šunys ir žygiai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Sprendžiasi kūdikį pražudžiusio dobermano likimas: atsigavusį šunį sunku atpažinti (383)

Sprendžiasi kūdikį pražudžiusio dobermano likimas: atsigavusį šunį sunku atpažinti
Tebesvarstomas klausimas – kas turėtų atsakyti už Šilutėje įvykusią tragediją, kurios metu dobermano nasruose mirtinai sužalotas kūdikis? Šuns šeimininkui pareikšti kaltinimai, o tragedijos atomazga turėtų paaiškėti liepos 1 d., kuomet bus priimtas teismo sprendimas. Gyvūną priglaudę „Nuaro“ darbuotojai tuo metu tikina, jog dobermanas rūpesčių nekelia ir yra neatpažįstamai pasikeitęs.

Konkursas „Mano vasaros akimirka“ (1)

Konkursas „Mano vasaros akimirka“
Geriausia vasara – kartu su augintiniu. Įamžinote smagią vasaros akimirką, kurioje esate jūs ir jūsų keturkojis?

Dovana Vilniui – apšviesta šunų vedžiojimo aikštelė (11)

Dovana Vilniui – apšviesta šunų vedžiojimo aikštelė
Prieš trejus metus gyvūnų ėdalo kompanija „Purina“ Žirmūnų mikrorajone įrengė šunų vedžiojimo aikštelę, kuria bendruomenės nariai džiaugiasi iki šiol.

Bulterjerai – energingi, linksmi dekoratyvinės veislės atstovai (32)

Bulterjerai – energingi, linksmi dekoratyvinės veislės atstovai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo (20)

Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.