Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti

 (2)
Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, ugdymo įstaigoje. O šiandien terapinei veiklai parengti šunys – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbinininkai. Keturkojai terapeutai praskaidrina slaugos ir senelių namų globotinių nuotaiką, pasitelkiami ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, autizmo ar kitos negalios paliestais vaikais, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime spaudai.
Kaniterapijai šunys specialiai parengiami ir testuojami.
© LSMU nuotr.

Bendraudama su šuneliu prakalbo

Brabanto grifonų veislės Jaris ir borderkolė Mūza – dažni profesionalių kaniterapijos edukacinių renginių ir gydymo seansų dalyviai. Šiuos šunis profesionaliai kaniterapijai parengusią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dailės terapijos specialybės magistrantę, kinologę
Inetą Martinkevičiūtę ypač džiugina naujausias sėkmingos terapijos atvejis – sparti su Mūza bendravusios dešimtmetės pacientės pažanga.

Socialinio nerimo sutrikimo kamuojama mergaitė turi autistinio elgesio bruožų – visiškai nebendrauja ir nekalba su svetimais žmonėmis. Tačiau kai mažosios pacientės terapijai pradėjo asistuoti borderkolė Mūza, po 8 užsiėmimų mažoji pacientė pati pradėjo duoti šuniui žodines komandas, ir netgi išmoko jį pagirti. Nors su svetimais žmonėmis ji dar nebendrauja, bet jau garsiai paskaito keletą žodžių iš knygelės, kadangi Mūzai labai patinka, kai jai skaito.

Užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse iki šiol džiugiai prisimena ir vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai, kuriuos I.Martinkevičiūtė drauge su kitais LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariais aplankė ne kartą.

Iš gyvūnų mokosi ramybės

„Mūsų centre apgyvendinti tėvų globos netekę vaikai dažniausiai būna psichologiškai pažeisti, išgyvenę įvairias traumuojančias patirtis. O šunys buvo labai ramūs, geraširdžiai, ir su jais pabendravę vaikai tarsi persismelkdavo jų skleidžiama ramybe. Net didžiausi peštukai, paglostę šunelius, tapdavo meilesni, ramesni ir itin džiugiai laukdavo kitų užsiėmimų. Šie pokyčiai išliko ilgesnį laiką: vaikų elgesyje sumažėjo pykčio ir agresijos, jie pradėjo dažniau šypsotis. Manau, mums čia tokių užsiėmimų reikėtų nuolat“, – pastebėjo vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Laima Grigonytė.

LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio centro Profesionaliosios kaniterapijos tarnybos narė Žiedūnė Kmieliauskaitė su augintiniais.
LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio centro Profesionaliosios kaniterapijos tarnybos narė Žiedūnė Kmieliauskaitė su augintiniais.
© LSMU nuotr.

Kad kaniterapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, jau seniai patvirtino ir įvairūs tarptautiniai moksliniai tyrimai. Ką gi daro šuo, kodėl jo asistavimas terapijoje toks veiksmingas?

„Dievas davė jiems didžiulę dovaną – gebėjimą besąlygiškai priimti bet kurį žmogų. Mes, žmonės, neretai turime įvairių nuostatų, ne kiekvienas įstengia įveikti pasidygėjimą neįprastu elgesiu ar ligos sumaitotu kūnu – o štai šuo geba visus besąlygiškai priimti, ir tai turi labai stiprų teigiamą poveikį. Teigiamas žmogaus ir gyvūno ryšys – viena iš priežasčių, kodėl gyvūnų asistuojama terapija tokia veiksminga“, – įsitikinusi I. Martinkevičiūtė.

Nebijoti knygos išmoko skaitydami... šunims

LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto lektorius Mindaugas Paleckaitis papildė: žmogus bei šuo bendrauja dar ir biochemiškai. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, jog šuns ir žmogaus bendros veiklos metu žmogaus kūne išsiskiria medžiagų, kurios teigiamai veikia sveikimo procesus: vadinamojo „laimės hormono“ oksitocino kiekis padidėja, o „streso hormono“ kortizolio – sumažėja.

Kaip pasakojo LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro tarybos narė psichoterateutė, medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė, šalia terapinės veiklos, kuri vyksta prižiūrint profesionaliems, kvalifikuotiems specialistams su kaniterapijai tinkamais, sertifikuotais šunimis, keturkojai mūsų draugai pasitelkiami ir edukacinei veiklai – dalyvaudami jie padeda mokyti bei mokytis. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – įvairiose Lietuvos bibliotekose vykę netradiciniai skaitymo užsiėmimai, kai pradinukai įdomias ir mėgiamas knygas skaitė... šunims.

Pasak psichologės, šiuo atveju vaikams buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nesibaimintų, kad iš jo skaitymo gebėjimų kas nors pasišaipys. Pastebėta, jog pradinukai visai nejuto nerimo, ir tokių užsiėmimų labai laukdavo. Dr. V.Grigaliūnienės teigimu, toks mokymosi būdas gali būti veiksminga alternatyvi pagalba moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų. Skaitydami šunims, vaikai išmoksta susikaupti, tobulėja jų kalba, skatinami pojūčiai.

O štai vokiečių aviganė Arytė šiemet veikiausiai tapo pirmuoju šunimi, kuris su Profesionalios kaniterapijos tarnybos narėmis dalyvavo mokyklos egzamine – dešimtokų viešojo kalbėjimo įskaitoje. Tai buvo neįkainojama pasitikėjimo savimi patirtis dešimtokams: argi gali būti baisu kalbėti viešai, jei šalia yra drąsos ir ramybės įsikūnijimas – šuo?

Kaniterapijai tinka ne visi šunys

Pasak LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovo M. Paleckaičio, užsienyje šunys kaniterapijai pradedami rengti dar iki jiems gimstant: pirmiausia atrenkami tėvai, kurie turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami niufaundlendai, Labradoro retriveriai, samojedai ir kt.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik apie 30–40 šunų, oficialiai išlaikiusių tarptautinių šios srities ekspertų rengiamus kaniterapijos testus. LSMU studentė, kinologė I.Martinkevičiūtė ir jos augintiniai atstovavo Profesionalios kaniterapijos tarnybai liepos pabaigoje Palangoje vykusioje tarptautinėje kaniterapijos stovykloje. Į šią stovyklą renkasi įvairių šalių šunų dresuotojai, kaniterapeutai su savo augintiniais. Iš užsienio šalių atvykę kviestiniai lektoriai veda mokymus, vyksta šunų testavimas. Šiemet testą bandė išlaikyti šeši šunys, pavyko keturiems.

Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra oficialiai įteisinta: kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis ir panašios sritys, kaniterapija priskiriama alternatyviajam gydymui. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai siekia, kad šios sritys ir Lietuvoje būtų deramai reglamentuotos.

Kol kas Lietuvoje veikia tik įvairūs socialiniai projektai, kurių metu lankomi neįgalieji, slaugos ir globos namų gyventojai, dienos centrų lankytojai. Daugelyje šių projektų neatlygintinai dalyvauja studentai – LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariai.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai ir šiandien atsimena užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse.
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai ir šiandien atsimena užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse.
© LSMU nuotr.

Specialistus, galinčius rinktis kinologo specializaciją ir tobulintis gyvūnų terapijos srityje, LSMU rengia dvi – gyvūnų mokslo bakalauro ir gyvūninių išteklių valdymo magistro – studijų programos. Pastebima, jog profesionalių kaniterapijos paslaugų poreikis šalyje auga.

Kaip dirba kaniterapijos specialistai, ką geba šiai sričiai parengti šunys, bus galima pamatyti rugpjūčio 8 d. Kaune, 19 val., Draugystės parke. Čia vyksiančiame Veiklių mamų klubo Šeimų piknike numatytas kaniterapijai parengtų šunų pasirodymas, bus galima pabendrauti su jų šeimininkais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje (9)

Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Pažintis su augintiniais: kolegos džiaugėsi bendravimu kartu su savo gyvūnais

Pažintis su augintiniais: kolegos džiaugėsi bendravimu kartu su savo gyvūnais
Kompanijos „Purina“ atnaujinta gyvūnų vedžiojimo aikštelė Vilniaus Žirmūnų mikrorajone jau kurį laiką yra tapusi bendruomenės susibūrimo vieta. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ darbuotojai pasirinko šią vietą savo renginiui „AU AU diena“. Visą savaitę kolegos rinko aukas gyvūnų prieglaudai „Tautmilė“, o šią iniciatyvą užbaigė smagiu renginiu šunims ir jų savininkams.

A. Veryga panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais (823)

A. Veryga panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais
Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.

Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams (2)

Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Avių augintoja: šunys – mano pagalbininkai ūkyje ir ištikimi draugai (3)

Avių augintoja: šunys – mano pagalbininkai ūkyje ir ištikimi draugai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Šuns alerginė reakcija išgąsdino ne juokais: širšės privirė tikros košės (3)

Šuns alerginė reakcija išgąsdino ne juokais: širšės privirė tikros košės
Skaitytoja Eglė apie savo pusantrų metų Stafordšyro terjero Bruno jautrumą keletui alergenų žinojo jau seniai, tačiau vieną dieną netikėtai pasireiškusi stipri alerginė reakcija šeimininkams labai išgąsdino. Veterinarai perspėja, jog vasarą gamtoje tokių pavojų – daugybė, ir moko, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti (2)

Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti
Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, ugdymo įstaigoje. O šiandien terapinei veiklai parengti šunys – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbinininkai. Keturkojai terapeutai praskaidrina slaugos ir senelių namų globotinių nuotaiką, pasitelkiami ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, autizmo ar kitos negalios paliestais vaikais, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime spaudai.

Konkursas „Mano keturkojis - talentingas“

Konkursas „Mano keturkojis - talentingas“
Kiekvienas gyvūnas yra sumanus ir išskirtinis. Gal Jūsų šuo moka dainuoti? O gal Jūsų katė moka vaikščioti ant dviejų kojų? Nesvarbu, koks Jūsų gyvūno talentas, kelkite nuotrauką su juo ir trumpai aprašykite, koks Jūsų keturkojo talentas!

Virvėse įkalinto danieliaus kančios: supančiotas gyvūnas pagalbos laukė savaitę (23)

Virvėse įkalinto danieliaus kančios: supančiotas gyvūnas pagalbos laukė savaitę
Modernaus poilsio komplekso „SPA Hotel Belvilis“ teritorijoje pastebėtas besikankinantis danielius. Internete žaibiškai pradėta dalintis virvėse supančioto kraujuojančio gyvūno nuotraukomis. Pagalbos ieškojusiems žmonėms teko susidurti su gelbėtojų abejingumu – gyvūnas išgelbėtas tik praėjus beveik savaitei.

Lengvaatletis R. Urnežas: šunys man ir draugai, ir šeima, ir hobis

Lengvaatletis R. Urnežas: šunys man ir draugai, ir šeima, ir hobis
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Keturkojų mylėtojai apsidžiaugs: restorane siūlo specialų meniu šunims (25)

Keturkojų mylėtojai apsidžiaugs: restorane siūlo specialų meniu šunims
Druskininkuose įsikūrę svečių namai ir restoranas „The House“ ypatingai pamalonino savo lankytojus. Restorano virtuvės šefas Linas Jablonskas, konsultavęsis su specialistais, pristatė naujovę, kokios Lietuvoje dar nėra buvę, rašoma pranešime spaudai.

Nesuvokiamas elgesys Vilkaviškio rajone: pririštą šunį vyras daužė plaktuku (90)

Nesuvokiamas elgesys Vilkaviškio rajone: pririštą šunį vyras daužė plaktuku
Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, jog liepos 27 d., 18 val. 20 min. Vilkaviškio r. sav. Kybeikių k. gyventoja (g. 1976 m.), eidama su mažametėmis giminaitėmis, Kybeikių k. Lieponos g. išgirdo šuns cypimą – tai, ką ji netrukus išvydo, buvo siaubinga, informuoja Marijampolės apskrities policija.

Tris šunis auginantis vilnietis: svarbiausia įsitikinti ar gyvūnas jums tinka (3)

Tris šunis auginantis vilnietis: svarbiausia įsitikinti ar gyvūnas jums tinka
Šis straipsnis – kompanijos „Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai” dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Pro trečio aukšto langą išmestas šuo laimę rado naujoje šeimoje (44)

Pro trečio aukšto langą išmestas šuo laimę rado naujoje šeimoje
Prieš kelias savaites Panevėžį sudrebino žiauraus elgesio su gyvūnu skandalas. Susipykusi su savo sugyventiniu, iš vieno Nemuno g. esančių bendrabučių trečio aukšto langą neblaivi panevėžietė išmetė 6 mėnesių šuniuką. Gyvūnėlis kelias savaites buvo gydomas veterinarų bei buvo apgaubtas išskirtiniu Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorių dėmesiu. Prieš kelias dienas, atsigavęs ir sustiprėjęs šuniukas surado ir naujus šeimininkus: mišrūną priglaudė šeima iš Panevėžio rajono.

Pietų Korėjos prezidentas priglaudė šunį: gyvūnas turėjo būti suvalgytas (17)

Pietų Korėjos prezidentas priglaudė šunį: gyvūnas turėjo būti suvalgytas
Pietų Korėjos prezidentas Mun Če Inas (Moon Jae-in) priglaudė juodą neveislinį šunį Torį (Tory), kurį ankstesnis šeimininkas ketino suvalgyti, praneša šalies naujienų agentūra „Yonhap“.