Šis laimėjimas pašnekovui tapo dar didesne motyvacija tęsti sportą kartu su augintiniu bei įsigyti dar vieną keturkojį komandos narį – greisterį Jagger. Būtent su šiuo augintiniu Paulius kitais metais planuoja dalyvauti Lenkijoje vykstančiame Pasaulio šunų kinkinių čempionate ir pakartoti pirmojo čempionato sėkmę. Prieš daugiau nei aštuonerius metus Paulius nebūtų nuspėjęs, kiek daug teigiamų pokyčių į gyvenimą gali atnešti šuo.
„Tik įsigijęs šunį pradėjau aktyviai sportuoti, nors fizinės veiklos poreikis nebuvo svarbi priežastis perkant šunį. Aiką įsigijau dėl to, kad, kaip ir daugeliui, patiko haskių išvaizda ir akys. Greitai įsitikinau, kad šuns charakteris vis dėlto svarbiau nei akių spalva ar fizinis grožis. Aiko net akys ne žydros, o rudos.“
Paulius, persikėlęs iš Druskininkų į Vilnių, netrukus susidūrė su problema – Aiko pradėjo niokoti būstą ir daiktus. Vyras pasakoja, kad tokiais atvejais geriausias sprendimas – padėti šuniui visą turimą energiją išeikvoti lauke, tad pradėjęs mėgėjiškai kartu su augintiniu bėgioti netrukus įsigijo specialių šiai veiklai skirtų priemonių ir pradėjo tuo užsiimti profesionaliai.
„Prieš 8 metus, išėjus pabėgioti su šunimi, žmonės badydavo pirštais ir klausdavo, kas čia vyksta, ką aš darau. Tuo metu gyvenau gyvenamųjų namų rajone, tad daug kas matydavo mus, sportuojančius. Dabar bėgiodamas palei Nerį matau ir kitus, sportuojančius su šunimi, ir suprantu, kad tokių žmonių yra nepalyginamai daugiau. Iš pradžių sportininkų ratas buvo mažesnis, visi vieni kitus pažinodavo, o dabar, gal ne drastiškais tempais, ši veikla Lietuvoje populiarėja.“
Sportuojančiam šuniui reikia pakinktų, amortizuojančio troso ir specialaus diržo, uždedamo šuniui, kad jis galėtų tempti. Šio tipo profesionali įranga nėra pigi, bet nemaža dalis pradedančių mėgėjų sportinę įrangą susimeistrauja patys ir tik vėliau įsigyja specialią atributiką.
„Jeigu nori pasiekti rezultatą, turi kryptingai jam ruoštis. Šis sezonas man buvo toks nevykęs, nes daug keliavau ir dirbau, tad treniruočių buvo mažai ir jos buvo be jokios struktūros. Esant normalioms aplinkybėms, kai pasiruošimas vyksta kryptingai, stengiuosi treniruotis kokius 4 kartus per savaitę po porą valandų.“
Pauliui labiausiai patinka bėgimo ir važiavimo specialiu paspirtuku rungtys. Dažniausiai vyras su augintiniu renkasi sprinto rungtis, kuriose vyrauja 3–7 kilometrų trasos. Varžybose būna ilgesnių trasų, kurios gali siekti 20 ar net 100 kilometrų. Intensyviai sportuodamas Paulius suprato, kad jam ir Aiko į kompaniją reikėtų priimti dar vieną sportišką šunį.
„Kurį laiką skolindavausi antrą haskį ir paspirtuku važinėdavau su dviem šunimis. Tuo metu norėjau pirkti antrą šunį, bet gyvenau su tėvais, o jie tam prieštaravo. Šiek tiek vėliau įstojau į sportinių šunų klubą, kur gavau galimybę pabandyti pasportuoti su tokiais šunimis kaip Jagger, taigi pamačiau, kokių pranašumą jie turi – greitesni, stipresni, charakteris jų daug lengvesnis. Todėl pavienėms disciplinoms – bėgimui, važiavimui paspirtuku ar dviračiu tokie šunys yra geresnis pasirinkimas. Vis dėlto manau, kad haskiai smagiau jaučiasi, kai bėga kinkinyje, o ne po vieną.“
Greisteris Jagger yra specialiai sportui išveistas mišrūnas, kuris pasižymi specifine sportui reikalinga charakteristika – turi kitokią bėgimo techniką, krūviui pritaikytą raumenyną, lankstų charakterį. Šunų sporto varžybos yra skirstomos į dvi klases – atvira ir šiaurinių šunų. Atviroje klasėje dalyvauja veisliniai ir mišrūnai, o šiaurinių šunų klasėje: haskiai, malamutai ir kiti sniego šunys.
„Jagger yra vokiečių trumpaplaukio pointerio, anglų pointerio ir greihaundo mišrūnas. Tokias mišrūnų veisles pradėjo kurti pakankamai žymi norvegė sportininkė, kuri ir yra tokių mišrūnų šiame sporte pradininkė. Ji pagalvojo, kas išeitų sukergus vokiečių pointerį su greihaundu. Vokiečių pointeriai šiaip yra labai greiti, protingi, ištvermingi, o greihaundas turi specifinį judesį, visai kitaip juda. Jei lygintume šį mišrūną su grynaveisliais, jie pranašumą tikrai turi – pasiekia didesnį greitį, turi minkštesnį charakterį, nors, žinoma, viskas dar priklauso ir nuo auklėjimo.“
Paulius pasakoja, kad sportuojantys šunys yra laimingi, kai gali atlikti darbą ar veiklą, kuriai buvo sukurti. Aktyvus laisvalaikis su augintiniu taip pat stiprina jo ir šeimininko santykį, padeda geriau pažinti gyvūną, suprasti jo poreikius bei psichologiją.
„Prieš įsigyjant sportinį šunį, rekomenduočiau iš pradžių vieniems pradėti bėgioti, sportuoti, aktyviai leisti laiką ir pažiūrėti, ar žmogus pajėgs tuo užsiimti visą laiką. Kad nebūtų taip, jog šuo vėliau jausis kaip įkalintas, nes mintis sportuoti šeimininkui buvo tik trumpalaikis įgeidis. Pavyzdžiui, Lietuvoje dauguma haskių yra nesportuojantys, jie nėra naudojami pagal tikrąją savo paskirtį. Iš kitos pusės mes juokaujame, kad gal ir gerai, nes kuo daugiau šuniui duodi fizinio krūvio, tuo daugiau jam jo reikia ateityje, jo poreikis auga. Taip pat reikia apsvarstyti, ar esi pasiruošęs keisti savo gyvenimą. Nesvarbu, kokią veislę įsigysi, tavo gyvenimas tikrai pasikeis. Turiu daug draugų, kurie neturi augintinių, jie labai daug keliauja. Su šunimi, aišku, irgi gali tai daryti, bet šiek tiek sunkiau. Mes keliaujame kaip taboras susikrovę šunis ir visus daiktus. Reikia prisiminti, kad šuo – kaip mažas vaikas, tik jis nešneka ir nepasakys, ko nori.“
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.