Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais

 (16)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© V. Kavaliausko nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis ne tik sugeba įkvėpti studentus, padeda gerinti studijų programas, bet ir tampa jų bičiuliu, mokytoju bei patarėju. Daugelis sutiktų jo buvusių ir esamų studentų neslepia, kad būtent šis žmogus juos paskatino tapti kinologais, įkurti veislyną, domėtis gyvūnais ir rasti savo profesinį kelią. Pats Mindaugas mano, kad jo misija – padėti įprasminti šunų gyvenimą. Daugelį metų jis dėsto studentams ir siekia, kad terapija su šunimis (kaniterapija) būtų ne tik lengviau prieinama, reglamentuota, bet ir pagrįsta moksliniais tyrimais.

„Į kinologiją mane atvedė pats gyvenimas. 15 metų dirbdamas Lietuvos veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, labiau pažinau ne pačius šunis, o kinologus, dresuotojus, klubų įkūrėjus. Šios pažintys iki dabar padeda dėstant studentams apie gyvūnus. Stengiuosi kiek įmanoma labiau juo supažindinti su kinologijos pasauliu, savo sričių profesionalais.“
Šunys Mindaugą sudomino dėl to, kad jie yra pirmieji domestikuoti gyvūnai, kuriuos pirmykštis žmogus prisijaukino dėl reikalingų jų sugebėjimų – apsaugoti, pagalbos medžioklėje, kompanijos, netgi šilumos.

„Mane šunys patraukė savo unikalumu. Moksliškai įrodyta, kad bendraujant šuniui ir žmogui išsiskiria tas pats laimės hormonas – oksitocinas, tad mes su jais bendraujame biochemiškai ir tai yra tiesiog nuostabu, neįtikėtina.“

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

Prieš šešerius metus M. Paleckaitis atrado dar vieną sritį, kurioje šuo gali padėti žmonėms, ypač vaikams – tai kaniterapija. Vyras pasakoja, kad, pradėjęs domėtis šia terapijos forma, greitai pastebėjo, koks didelis jos poreikis visuomenėje ir kiek mažai galimybių jį patenkinti.

„Kai susijungė Veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas, tapome LSMU. Po vienu stogu atsidūrė medikai ir gyvūnų specialistai. Mums reikėjo integruotis į mediciną. Taip ir atsirado kaniterapija – mes parengiame šunis ir su jais galime padėti žmonėms.“

„Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug kaniterapinių šunų. Gal tik 30–40 tų, kurie oficialiai yra išlaikę testus. Tiesa, Lietuvoje kol kas nėra jokio šios srities reglamentavimo. Kaniterapija, kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis, priskiriama alternatyviajam gydymui. Alternatyviosios medicinos ir sveikos gyvensenos rūmai stengiasi padaryti taip, kad šios sritys būtų reglamentuotos nuostatomis, teisės aktais, metodika. Kol kas gydytojai į tai žiūri labai atsargiai, nors situacija švelnėja. Tie medikai, kurie turi šunų, supranta, kad kaniterapija tam tikrais atvejais gali padėti, palengvinti paciento būklę, tad turime projektų, kurių metu lankome autistus, senolius, akluosius.“

„Žmonės, rengiantys šunis kaniterapijai, dirba be atlygio, savanoriškais pagrindais. Daugelis šios srities šalininkų įsitikinę, kad ne tėvai turėtų atsilyginti už suteiktą paslaugą, turėtų atsirasti valstybės parama. Viena iš pagrindinių siekiamybių – pasiekti, kad Lietuvoje kaniterapeuto veikla taptų visateise specialybe.

Pavyzdžiui, hiperaktyviems vaikams kaniterpija yra reikalinga. O vaistų jiems nėra. Tad pagelbėti galime tik mes. Tai kaip iš tokių vaikų tėvų dar imti pinigus...“

„Šiuo metu kaniterapija daugiausia yra skirta vaikams. Tai yra ta amžiaus grupė, kai mes dar galime kažkaip jiems pagelbėti, juk jiems visas gyvenimas prieš akis ir norisi, kad jis būtų visavertis. Aišku, važiuojame ir į senjorų namus, bet ten mūsų tikslas kitoks – norime jiems pakelti nuotaiką, prablaškyti.“
Mindaugas pasakoja, kad terapija padedant šunimis – ilgas procesas, kurio metu šuo ne „gydo“, o motyvuoja pacientą atlikti kokį nors veiksmą. Seanse dalyvauja šuo, kaniterapeutas ir reikiamos srities gydytojas ar specialistas. Ši veikla skirstoma į tris lygius: pirmasis – susitikimai su šunimi, antrasis – edukacija, mokymas ir trečias – asistavimas terapijoje. Būtent todėl ne visi atestuoti šunys gali tapti terapijos dalimi. Pašnekovas pasakoja, kad užsienyje šunys šiai veiklai pradedami rengti dar prieš gimstant, kadangi pirmiausiai atranka prasideda nuo tėvų nes jie turi pasižymėti tam tikromis būtinomis savybėmis.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Kaniterapijai šuo rengiamas dar prieš gimimą. Reikia parinkti tėvus, kurie charakterio savybėmis būtų panašūs, paklusnūs, protingi. Kaniterapinis šuo turi būti protingai paklusnus. Jis turi matyti pacientą, bet girdėti šeimininką. Jis klauso komandų nežiūrėdamas į šeimininką. Faktas, kad dirbantis šuo ir žmogus pavargsta. Būtent todėl viskas yra valdoma – treniruotės negali vykti ilgiau nei 40 minučių. Išsiskyręs organizme „laimės“ hormonas būtent tiek laiko ir veikia, po to jo lygis pradeda kristi, ir darbas tampa beprasmis, nebėra reikalingo poveikio. Šunys, kurie yra parengti kaniterapijai, dirba su dideliu noru. Jei mes verstume juos dalyvauti šiame procese, tai nebebūtų kaniterapija. Būtent todėl atliekama daug testų, kad būtų įsitikinta, jog šuo tikrai tinka šiai veiklai.“

„Mūsų tikslas yra ne tik vykdyti kaniterapiją, norime sukurti metodikų, rašyti mokslinius straipsnius, norime, kad kaniterapija būtų moksliškai pagrįsta. Norime, kad atsirastų dar daugiau mokslinių, baigiamųjų darbų ir įteisintos metodikos, kad kaniterapeutas būtų profesija, už kurią žmonės gautų atlyginimą. Aišku, jis niekada nebus didelis – kaip ir muziejininko ar bibliotekininko, bet, kaip ir jie, kaniterapeutas dirbs iš širdies, sielos, norėdamas padėti kitam žmogui.“

Šiuo metu LSMU Veterinarijos akademijoje studentai gali įgyti gyvūnų mokslo bakalauro laipsnį, baigiamąjį darbą rašant iš kinologijos srities , o siekiantys magistro laipsnio gali dar labiau tobulinti žinias ir gyvūnų terapijos srityje. Universiteto studentai rašo mokslinius darbus, susijusius su kaniterapija, atlieka mokslinius tyrimus. Palyginti naujos Gyvūnų mokslo studijų programos studentus Mindaugas vadina „fanatikais“, daugelis jų tiesiog pamišę dėl žirgų, šunų ar roplių.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Mūsų studentai rašo mokslinius darbus apie kaniterapiją. Pavyzdžiui, vaikai įvertinami pagal autizmo skalę, o tuomet po 10 seansų su šunimi žiūrima, ar pagerėjo, ar pablogėjo. Dažniausiai jų savijauta pagerėja. Žinoma, šiuos testus atlieka psichologai, kurie nešališkai gali įvertinti pokytį. Pagal tokius tyrimus galima kurti metodikas, kaip reikėtų dirbti, kad rezultatai būtų geriausi. Tai yra svarbu, nes pasaulinę praktiką turime pritaikyti lietuviams, atsižvelgti į tam tikrą šalies specifiką.“

„Mano misija yra padėti žmonėms, kurie dega noru tuo užsiimti, nori šunis rengti šiam darbui. O mes su kolegomis tvarkome viską iš „viršaus“ – mokslinių, mokomųjų pozicijų. Galų gale, suteikiame patalpas dresuoti, testuoti šunis.”

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Žmonės pamiršta, kad jorkšyro terjerai – šunys, o ne žaislai (18)

Žmonės pamiršta, kad jorkšyro terjerai – šunys, o ne žaislai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Liūdnos žinios šunų gerbėjams: pajūrio kurortai gąsdina baudomis (231)

Liūdnos žinios šunų gerbėjams: pajūrio kurortai gąsdina baudomis
Ilgą laiką šunys jokiuose Lietuvos vandens telkiniuose maudytis negalėjo – ir visai ne todėl, kad nemoka plaukti, o dėl griežtų įstatymų, galinčių aptemdyti atostogas su augintiniais ir užtraukti nemalonias baudas. Nors daugumoje Lietuvos vandens telkinių šunys vis dar nepageidaujami, Vilniuje, Neries pakrantėje, veikia pirmasis atviras šunų paplūdimys. Manoma, jog ateityje tokių vietų bus ir daugiau.

Du šunis auginanti moteris: šunims mes esame visas gyvenimas (13)

Du šunis auginanti moteris: šunims mes esame visas gyvenimas
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Gyvūnų globėjus sukrėtė žmonių abejingumas (12)

Gyvūnų globėjus sukrėtė žmonių abejingumas
Kėdainiuose atsiradusi „Pifo“ gyvūnų prieglaudėlė kažkodėl kai kuriems asmenims atrodo kaip guminė, su neišsekančiais lėšų ir žmogiškaisiais resursais. Rodos, visko mačiusį prieglaudos personalą kraštiečiai vis dar sugeba stipriai nuliūdinti. Štai šį šaltą, vėjuotą ir lietingą rytą savanoriai prie prieglaudos durų rado numestą dėžę, o joje sušalę ir sergantys gūžėsi du maži kačiukai.

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu (1)

Sunkų gyvenimo tarpsnį padėjo išgyventi aktyvi veikla su augintiniu
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais (16)

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms (4)

Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Kelionė su augintiniu: ką reikia žinoti

Kelionė su augintiniu: ką reikia žinoti
Artėjant vasarai, vienas dažniausių keturkojų augintinių savininkų rūpestis – ką daryti su gyvūnu. Palikti keturkojo draugo ilgam laikotarpiui nesinori, o ir ne visi augintiniai lengvai ištveria išsiskyrimą su šeimininkais. O ar galima drąsiai keliauti su augintiniu?

Draugystės pamatas – socialiniai tinklai, šunys ir žygiai (1)

Draugystės pamatas – socialiniai tinklai, šunys ir žygiai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Sprendžiasi kūdikį pražudžiusio dobermano likimas: atsigavusį šunį sunku atpažinti (383)

Sprendžiasi kūdikį pražudžiusio dobermano likimas: atsigavusį šunį sunku atpažinti
Tebesvarstomas klausimas – kas turėtų atsakyti už Šilutėje įvykusią tragediją, kurios metu dobermano nasruose mirtinai sužalotas kūdikis? Šuns šeimininkui pareikšti kaltinimai, o tragedijos atomazga turėtų paaiškėti liepos 1 d., kuomet bus priimtas teismo sprendimas. Gyvūną priglaudę „Nuaro“ darbuotojai tuo metu tikina, jog dobermanas rūpesčių nekelia ir yra neatpažįstamai pasikeitęs.

Konkursas „Mano vasaros akimirka“

Konkursas „Mano vasaros akimirka“
Geriausia vasara – kartu su augintiniu. Įamžinote smagią vasaros akimirką, kurioje esate jūs ir jūsų keturkojis?

Dovana Vilniui – apšviesta šunų vedžiojimo aikštelė (11)

Dovana Vilniui – apšviesta šunų vedžiojimo aikštelė
Prieš trejus metus gyvūnų ėdalo kompanija „Purina“ Žirmūnų mikrorajone įrengė šunų vedžiojimo aikštelę, kuria bendruomenės nariai džiaugiasi iki šiol.

Bulterjerai – energingi, linksmi dekoratyvinės veislės atstovai (32)

Bulterjerai – energingi, linksmi dekoratyvinės veislės atstovai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo (20)

Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.

Agresyvaus vairuotojo elgesys šokiruoja: troleibuso keleivė buvo išspirta lauk (201)

Agresyvaus vairuotojo elgesys šokiruoja: troleibuso keleivė buvo išspirta lauk
Kartu su savo augintine važiuoti troleibusu nusprendusi Vytautė Seinauskaitė susidūrė su įžūliu troleibuso vairuotojo elgesiu. Ilgą laiką be jokių nesklandumų su augintine keliavusi mergina gerokai nustebo, kai antradienį troleibusą vairavęs vyras sustabdė transporto priemonę, pradėjo rėkti ir išmetęs jam neįtikusias keleives nuvažiavo tolyn.