Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais

 (16)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© V. Kavaliausko nuotr.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos lektorius Mindaugas Paleckaitis ne tik sugeba įkvėpti studentus, padeda gerinti studijų programas, bet ir tampa jų bičiuliu, mokytoju bei patarėju. Daugelis sutiktų jo buvusių ir esamų studentų neslepia, kad būtent šis žmogus juos paskatino tapti kinologais, įkurti veislyną, domėtis gyvūnais ir rasti savo profesinį kelią. Pats Mindaugas mano, kad jo misija – padėti įprasminti šunų gyvenimą. Daugelį metų jis dėsto studentams ir siekia, kad terapija su šunimis (kaniterapija) būtų ne tik lengviau prieinama, reglamentuota, bet ir pagrįsta moksliniais tyrimais.

„Į kinologiją mane atvedė pats gyvenimas. 15 metų dirbdamas Lietuvos veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, labiau pažinau ne pačius šunis, o kinologus, dresuotojus, klubų įkūrėjus. Šios pažintys iki dabar padeda dėstant studentams apie gyvūnus. Stengiuosi kiek įmanoma labiau juo supažindinti su kinologijos pasauliu, savo sričių profesionalais.“
Šunys Mindaugą sudomino dėl to, kad jie yra pirmieji domestikuoti gyvūnai, kuriuos pirmykštis žmogus prisijaukino dėl reikalingų jų sugebėjimų – apsaugoti, pagalbos medžioklėje, kompanijos, netgi šilumos.

„Mane šunys patraukė savo unikalumu. Moksliškai įrodyta, kad bendraujant šuniui ir žmogui išsiskiria tas pats laimės hormonas – oksitocinas, tad mes su jais bendraujame biochemiškai ir tai yra tiesiog nuostabu, neįtikėtina.“

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

Prieš šešerius metus M. Paleckaitis atrado dar vieną sritį, kurioje šuo gali padėti žmonėms, ypač vaikams – tai kaniterapija. Vyras pasakoja, kad, pradėjęs domėtis šia terapijos forma, greitai pastebėjo, koks didelis jos poreikis visuomenėje ir kiek mažai galimybių jį patenkinti.

„Kai susijungė Veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas, tapome LSMU. Po vienu stogu atsidūrė medikai ir gyvūnų specialistai. Mums reikėjo integruotis į mediciną. Taip ir atsirado kaniterapija – mes parengiame šunis ir su jais galime padėti žmonėms.“

„Šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug kaniterapinių šunų. Gal tik 30–40 tų, kurie oficialiai yra išlaikę testus. Tiesa, Lietuvoje kol kas nėra jokio šios srities reglamentavimo. Kaniterapija, kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis, priskiriama alternatyviajam gydymui. Alternatyviosios medicinos ir sveikos gyvensenos rūmai stengiasi padaryti taip, kad šios sritys būtų reglamentuotos nuostatomis, teisės aktais, metodika. Kol kas gydytojai į tai žiūri labai atsargiai, nors situacija švelnėja. Tie medikai, kurie turi šunų, supranta, kad kaniterapija tam tikrais atvejais gali padėti, palengvinti paciento būklę, tad turime projektų, kurių metu lankome autistus, senolius, akluosius.“

„Žmonės, rengiantys šunis kaniterapijai, dirba be atlygio, savanoriškais pagrindais. Daugelis šios srities šalininkų įsitikinę, kad ne tėvai turėtų atsilyginti už suteiktą paslaugą, turėtų atsirasti valstybės parama. Viena iš pagrindinių siekiamybių – pasiekti, kad Lietuvoje kaniterapeuto veikla taptų visateise specialybe.

Pavyzdžiui, hiperaktyviems vaikams kaniterpija yra reikalinga. O vaistų jiems nėra. Tad pagelbėti galime tik mes. Tai kaip iš tokių vaikų tėvų dar imti pinigus...“

„Šiuo metu kaniterapija daugiausia yra skirta vaikams. Tai yra ta amžiaus grupė, kai mes dar galime kažkaip jiems pagelbėti, juk jiems visas gyvenimas prieš akis ir norisi, kad jis būtų visavertis. Aišku, važiuojame ir į senjorų namus, bet ten mūsų tikslas kitoks – norime jiems pakelti nuotaiką, prablaškyti.“
Mindaugas pasakoja, kad terapija padedant šunimis – ilgas procesas, kurio metu šuo ne „gydo“, o motyvuoja pacientą atlikti kokį nors veiksmą. Seanse dalyvauja šuo, kaniterapeutas ir reikiamos srities gydytojas ar specialistas. Ši veikla skirstoma į tris lygius: pirmasis – susitikimai su šunimi, antrasis – edukacija, mokymas ir trečias – asistavimas terapijoje. Būtent todėl ne visi atestuoti šunys gali tapti terapijos dalimi. Pašnekovas pasakoja, kad užsienyje šunys šiai veiklai pradedami rengti dar prieš gimstant, kadangi pirmiausiai atranka prasideda nuo tėvų nes jie turi pasižymėti tam tikromis būtinomis savybėmis.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Kaniterapijai šuo rengiamas dar prieš gimimą. Reikia parinkti tėvus, kurie charakterio savybėmis būtų panašūs, paklusnūs, protingi. Kaniterapinis šuo turi būti protingai paklusnus. Jis turi matyti pacientą, bet girdėti šeimininką. Jis klauso komandų nežiūrėdamas į šeimininką. Faktas, kad dirbantis šuo ir žmogus pavargsta. Būtent todėl viskas yra valdoma – treniruotės negali vykti ilgiau nei 40 minučių. Išsiskyręs organizme „laimės“ hormonas būtent tiek laiko ir veikia, po to jo lygis pradeda kristi, ir darbas tampa beprasmis, nebėra reikalingo poveikio. Šunys, kurie yra parengti kaniterapijai, dirba su dideliu noru. Jei mes verstume juos dalyvauti šiame procese, tai nebebūtų kaniterapija. Būtent todėl atliekama daug testų, kad būtų įsitikinta, jog šuo tikrai tinka šiai veiklai.“

„Mūsų tikslas yra ne tik vykdyti kaniterapiją, norime sukurti metodikų, rašyti mokslinius straipsnius, norime, kad kaniterapija būtų moksliškai pagrįsta. Norime, kad atsirastų dar daugiau mokslinių, baigiamųjų darbų ir įteisintos metodikos, kad kaniterapeutas būtų profesija, už kurią žmonės gautų atlyginimą. Aišku, jis niekada nebus didelis – kaip ir muziejininko ar bibliotekininko, bet, kaip ir jie, kaniterapeutas dirbs iš širdies, sielos, norėdamas padėti kitam žmogui.“

Šiuo metu LSMU Veterinarijos akademijoje studentai gali įgyti gyvūnų mokslo bakalauro laipsnį, baigiamąjį darbą rašant iš kinologijos srities , o siekiantys magistro laipsnio gali dar labiau tobulinti žinias ir gyvūnų terapijos srityje. Universiteto studentai rašo mokslinius darbus, susijusius su kaniterapija, atlieka mokslinius tyrimus. Palyginti naujos Gyvūnų mokslo studijų programos studentus Mindaugas vadina „fanatikais“, daugelis jų tiesiog pamišę dėl žirgų, šunų ar roplių.

Lektorius: kaniterapiją būtina reglamentuoti ir pagrįsti moksliniais tyrimais
© V. Kavaliausko nuotr.

„Mūsų studentai rašo mokslinius darbus apie kaniterapiją. Pavyzdžiui, vaikai įvertinami pagal autizmo skalę, o tuomet po 10 seansų su šunimi žiūrima, ar pagerėjo, ar pablogėjo. Dažniausiai jų savijauta pagerėja. Žinoma, šiuos testus atlieka psichologai, kurie nešališkai gali įvertinti pokytį. Pagal tokius tyrimus galima kurti metodikas, kaip reikėtų dirbti, kad rezultatai būtų geriausi. Tai yra svarbu, nes pasaulinę praktiką turime pritaikyti lietuviams, atsižvelgti į tam tikrą šalies specifiką.“

„Mano misija yra padėti žmonėms, kurie dega noru tuo užsiimti, nori šunis rengti šiam darbui. O mes su kolegomis tvarkome viską iš „viršaus“ – mokslinių, mokomųjų pozicijų. Galų gale, suteikiame patalpas dresuoti, testuoti šunis.”

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (370)

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse
Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas nusidažo vis šviesesnėmis spalvomis. Jaunavedžiai savo svarbiausią dieną nusprendė įamžinti fotosesijoje kartu su šiuo gyvūnu ir paskleisti žinią, jog prieglaudose liūdi daugybė šunų, svajojančių apie mylinčius šeimininkus.

Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje (10)

Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Pažintis su augintiniais: kolegos džiaugėsi bendravimu kartu su savo gyvūnais

Pažintis su augintiniais: kolegos džiaugėsi bendravimu kartu su savo gyvūnais
Kompanijos „Purina“ atnaujinta gyvūnų vedžiojimo aikštelė Vilniaus Žirmūnų mikrorajone jau kurį laiką yra tapusi bendruomenės susibūrimo vieta. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ darbuotojai pasirinko šią vietą savo renginiui „AU AU diena“. Visą savaitę kolegos rinko aukas gyvūnų prieglaudai „Tautmilė“, o šią iniciatyvą užbaigė smagiu renginiu šunims ir jų savininkams.

A. Veryga panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais (825)

A. Veryga panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais
Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.

Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams (2)

Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Avių augintoja: šunys – mano pagalbininkai ūkyje ir ištikimi draugai (3)

Avių augintoja: šunys – mano pagalbininkai ūkyje ir ištikimi draugai
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Šuns alerginė reakcija išgąsdino ne juokais: širšės privirė tikros košės (3)

Šuns alerginė reakcija išgąsdino ne juokais: širšės privirė tikros košės
Skaitytoja Eglė apie savo pusantrų metų Stafordšyro terjero Bruno jautrumą keletui alergenų žinojo jau seniai, tačiau vieną dieną netikėtai pasireiškusi stipri alerginė reakcija šeimininkams labai išgąsdino. Veterinarai perspėja, jog vasarą gamtoje tokių pavojų – daugybė, ir moko, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti (2)

Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti
Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, ugdymo įstaigoje. O šiandien terapinei veiklai parengti šunys – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbinininkai. Keturkojai terapeutai praskaidrina slaugos ir senelių namų globotinių nuotaiką, pasitelkiami ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, autizmo ar kitos negalios paliestais vaikais, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime spaudai.

Konkursas „Mano keturkojis - talentingas“ (1)

Konkursas „Mano keturkojis - talentingas“
Kiekvienas gyvūnas yra sumanus ir išskirtinis. Gal Jūsų šuo moka dainuoti? O gal Jūsų katė moka vaikščioti ant dviejų kojų? Nesvarbu, koks Jūsų gyvūno talentas, kelkite nuotrauką su juo ir trumpai aprašykite, koks Jūsų keturkojo talentas!

Virvėse įkalinto danieliaus kančios: supančiotas gyvūnas pagalbos laukė savaitę (23)

Virvėse įkalinto danieliaus kančios: supančiotas gyvūnas pagalbos laukė savaitę
Modernaus poilsio komplekso „SPA Hotel Belvilis“ teritorijoje pastebėtas besikankinantis danielius. Internete žaibiškai pradėta dalintis virvėse supančioto kraujuojančio gyvūno nuotraukomis. Pagalbos ieškojusiems žmonėms teko susidurti su gelbėtojų abejingumu – gyvūnas išgelbėtas tik praėjus beveik savaitei.

Lengvaatletis R. Urnežas: šunys man ir draugai, ir šeima, ir hobis

Lengvaatletis R. Urnežas: šunys man ir draugai, ir šeima, ir hobis
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Keturkojų mylėtojai apsidžiaugs: restorane siūlo specialų meniu šunims (25)

Keturkojų mylėtojai apsidžiaugs: restorane siūlo specialų meniu šunims
Druskininkuose įsikūrę svečių namai ir restoranas „The House“ ypatingai pamalonino savo lankytojus. Restorano virtuvės šefas Linas Jablonskas, konsultavęsis su specialistais, pristatė naujovę, kokios Lietuvoje dar nėra buvę, rašoma pranešime spaudai.

Nesuvokiamas elgesys Vilkaviškio rajone: pririštą šunį vyras daužė plaktuku (90)

Nesuvokiamas elgesys Vilkaviškio rajone: pririštą šunį vyras daužė plaktuku
Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, jog liepos 27 d., 18 val. 20 min. Vilkaviškio r. sav. Kybeikių k. gyventoja (g. 1976 m.), eidama su mažametėmis giminaitėmis, Kybeikių k. Lieponos g. išgirdo šuns cypimą – tai, ką ji netrukus išvydo, buvo siaubinga, informuoja Marijampolės apskrities policija.

Tris šunis auginantis vilnietis: svarbiausia įsitikinti ar gyvūnas jums tinka (3)

Tris šunis auginantis vilnietis: svarbiausia įsitikinti ar gyvūnas jums tinka
Šis straipsnis – kompanijos „Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai” dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.

Pro trečio aukšto langą išmestas šuo laimę rado naujoje šeimoje (44)

Pro trečio aukšto langą išmestas šuo laimę rado naujoje šeimoje
Prieš kelias savaites Panevėžį sudrebino žiauraus elgesio su gyvūnu skandalas. Susipykusi su savo sugyventiniu, iš vieno Nemuno g. esančių bendrabučių trečio aukšto langą neblaivi panevėžietė išmetė 6 mėnesių šuniuką. Gyvūnėlis kelias savaites buvo gydomas veterinarų bei buvo apgaubtas išskirtiniu Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorių dėmesiu. Prieš kelias dienas, atsigavęs ir sustiprėjęs šuniukas surado ir naujus šeimininkus: mišrūną priglaudė šeima iš Panevėžio rajono.