– Vasara – metas, kuomet kaitri saulė gali sukelti grėsmę mūsų augintinių sveikatai. Kaip žinoti, kad gyvūnas perkaito ir jam reikalinga pagalba?
– Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta – intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, taip pat tamsiai rausva liežuvio spalva, išsiplėtę akių vyzdžiai bei nekoordinuoti judesiai ar net prasidedantys traukuliai, sąmonės netekimas.
– Kokia temperatūra bei oro sąlygos jau laikomos pavojingomis ir turėtume sutrumpinti šuns vedžiojimo laiką?
– Iš tiesų, pavojus ir rizika perkaisti šuniui priklauso ne tik nuo oro temperatūros, bet ir nuo kitų sąlygų. Natūralu, kad jeigu šuo turi galimybę atsivėsinti vandens telkinyje ar pailsėti pavėsyje, tuomet lauke gali būti ir ilgiau. Teigti, kad esant 25 laipsnių karščiui yra saugu, o pakilus iki 27 jau yra pavojinga – negalima.
– Kuo patartumėte maitinti mažuosius keturkojus karštuoju laikotarpiu? Ar tiesa, kad vasarą gyvūnams geriau duoti mažiau kaloringą maistą?
– Taip, patarčiau neperkrauti gyvūno skrandžio sunkiu maistu. Žymiai geriau rinktis nedideles porcijas lengvai virškinamų produktų. Vertėtų šunį šerti vėliau, kai karštis ir saulės aktyvumas šiek tiek atlėgęs.
Norėčiau pridurti, jog kai kurių šunų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, tad jei šuo ėda mažiau, nerimauti dėl to tikrai nereikia. Štai karštu oru būtina gerti daug skysčių ne tik žmonėms, bet vandeniu aprūpinti ir gyvūnus. Vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį reikia statyti pavėsyje.
– Kokios dažniausiai pasireiškiančios augintinių perkaitimo priežastys?
– Karštis ypač pavojingas vyresniems, antsvorio kamuojamiems, sergantiems, trumpasnukiams gyvūnams. Palikti augintinį kaistančioje mašinoje net ir pravertais langais nors minutei – labai pavojinga jo gyvybei. Šilumos smūgis „trinkteli“ itin netikėtai ir kartais išgelbėti gyvūną, deja, jau gali būti per vėlu.
– Kaip apsaugoti pėdutes, kad nenudegintų įkaitęs asfaltas?
– Prekyboje yra nemažai apsaugos priemonių pėdutėms: vaško, įvairių tepalų ir t.t. Neturint nieko specialaus, tiks ir paprastas vazelinas. Tiesa, prieš vedant šunį į lauką, rekomenduojama ranka patikrinti šaligatvio temperatūrą. Bene paprasčiausias būdas išvengti pėdų sužalojimų – gyvūną vedžioti anksti ryte ir vakare.
– Ką daryti, jeigu visgi keturkojį ištiko šilumos smūgis? Kada būtina kreiptis į veterinarą?
– Visų pirma, būkite atsargūs, kantrūs, atidūs, raminkite jį. Stebėkite augintinio savijautą, nepalikite vieno. Jei jūsų gyvūnas perkaito, nesuteikus pagalbos, laukia labai liūdnos pasekmės. Perkaitusį šunį būtina skubiai nunešti į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti ant vėsios žemės ar plytelių.
Atvėsinti augintinį padės ventiliatorius, pėdučių ir papilvės drėkinimas. Užklokite šlapiu rankšluosčiu ar apšlakstykite vėsiu vandeniu. Norėčiau pabrėžti, kad jokiu būdu neduokite labai šalto vandens. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, tik jeigu vanduo nėra labai šaltas. Šlapias kailis džiūdamas vėsina visą organizmą.
Būklei negerėjant ar pamatavus gyvūno kūno temperatūrą ir jai esant aukštesnei nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba.
– Kokių priemonių turėtume imtis siekdami išvengti šio pavojaus ir apsaugoti gyvūnus nuo neigiamų karščio pasėkmių?
– Kaip žinome, vasaros metu gyvūnams labai pavojingas šilumos smūgis. Vidurdienį, aplinkos temperatūrai pasiekus piką, negalima gyvūnų versti daug judėti, taip pat pastarieji turi turėti pakankamai vėsaus vandens atsigerti.
Esant karščiams, reikia stengtis gyvūnus laikyti namuose, kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jei yra galimybė – leisti atsigulti ant plytelių. Jos paprastai būna vėsesnės nei kilimas ar kita grindų danga. Jei šuo yra puikios fizinės formos, jis karštį pakęs lengviau negu šuo su antsvoriu.
Be abejo, per karščius niekada jokiomis aplinkybėmis, kaip minėjau, nepalikite šuns ar katės automobilyje. Žmonės neretai planuoja užbėgti į parduotuvę tik kelioms minutėms ir mano, kad gyvūnui nieko nenutiks. Kitiems atrodo, jog pakanka palikti per centimetrą pravertus langus ir viskas bus gerai. Visgi tai yra klaidingas mąstymas. Apskritai, gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys.