„Mūsų įmonėje gyvūnai lankosi jau 8 metus. Pirmasis gyvūnas buvo senbernaras. Jis kartu su šeimininku darbavosi sandėlyje. Prieš man pradedant dirbti šioje įmonėje, įsigijome Amigo. Su vyru nusprendėme, kad šuo bus ne tik augintinis, bet ir draugas. Darbinantis į įmonę iš karto atsiklausiau, ar viskas būtų gerai, jei į darbą ateičiau su šuniu. Kolektyvas į tai žiūrėjo pozityviai, taigi Amigo kartu su manimi eina į darbą nuo dviejų mėnesių.“– su šypsena prisimena „Acme Europe“ ryšių su visuomene specialistė Jurgita Juškienė.
Komunikacijos grupės „Levius“ vadovas Povilas Miškinis - Eidukonis prisimena, kad net nesvarstė apie galimybę palikti savo augintinį vieną namuose.
„Kai tik parsivežėm Loyą, kitą dieną ji jau buvo darbe. Kam šunį palikti namuose, kur jis kaukia ir laukia, kol tu sugrįši? Ypač tokios veislės, kaip pudelis. Šie šunys prieraišūs ir prisitaikantys prie šeimininko gyvenimo būdo.
Mes turim visą rutiną: išeiname į lauką, ji bėga prie savo krūmo, jai reikia individualumo darant savo reikalus. Tada pažaidžiame Katedros aikštėje. Loya žino, kad galės pagainioti turistus. Galiausiai ją prisegu už pavadėlio ir ateiname į darbą. Darbe ji iškart eina pas kolegas, pažaidžia su kamuoliuku, kai pasidaro nuobodu, ateina į kampą pamiegoti, po to pavalgo, vėl grįžta prie darbuotojų pažaisti.
Mūsų biure yra 20 žmonių, taigi ji randa sau draugų. Niekada nesvarstėme, leisime gyvūnus atsivesti į darbą ar ne. Mūsų atveju, darbo vieta - tarsi namai. Yra namai, kuriuose tu miegi ir namai, kuriuose turi praleisti savo visą darbo dieną.
Pavaikščiojus po mūsų biurą nepasakytumėt, jog čia – biuras. Skirtumas nuo namų tik toks, kad turime daugiau stalų, prie kurių susirenka darbuotojai, padirba, po to eina išgerti alaus ir grįžta į savo kitus namus, kuriuos netgi reikėtų vadinti „antrais namais“, skirtais miegui. Mes nesame tiesiog „draugiški gyvūnams“, mes esam liberalūs. Esame komunikacijos grupė, tai yra bendravimo dalis, nepriklausomai nuo to, su gyvūnu, su klientu, ar su kolega bendrauji.“
Raselo terjeras Amigo – pilnavertis „Acme Europe“ komandos narys, kuris sėkmingai dalyvauja ir pasitarimuose. „Jis būna posėdžių kambaryje, dalyvauja susirinkimuose. Salėje turi savo kėdę, ant kurios susitikimų metu sėdi. Amigo taip pat turi savo draugus, pro kuriuos ryte praeina, pasisveikina. Žino, kur kuris kolega sėdi, kuriame stalčiuje slepia „skanukus“.
Atvykę klientai ar partneriai taip pat labai pozityviai reaguoja į šalia besisukinėjantį šunį. Jis padeda pralaužti ledus, panaikina perdėtą oficialumą ir įtampą. Man pačiai labai gera matyti Amigo šalia, nes, kaip žinia, likę namie vieni gyvūnai prikrečia nesąmonių. Bent jau žinau, kad tuo metu jis tikrai nieko blogo nedaro.
Kolegos taip pat jį priima šiltai. Net išvykdamas atostogų Amigo palieku prižiūrėti mūsų direktorei. Mūsų skyriuje dirbantys žmonės Amigo jau laiko biuro šunimi. Kai būna įmonės šventės, jie kartais net pyksta, kodėl Amigo nėra kartu, nes tai reiškia, kad be jo mūsų komanda ne pilna”.
P. Miškinis - Eidukonis pasakoja, kad Loya tapo savotišku komandos simboliu ir kolektyvo dalimi. „Mes net turime pasakymą: „Loyos pirmadienio nuotaika“. Ji ateina subjurusi, nieko nenori daryti, slepiasi tolimiausiame biuro kampe. Jeigu ją kliudai – urzgia. Tačiau penktadienį Loyai yra penktadienio nuotaika: ji dūksta, žaidžia. Pavyzdžiui praėjusį penktadienį buvo kolegės išleistuvės. Vakarėlio metu nukrito ant žemės guminis saldainis, kurį Loja sugraužė. Ji tapo „turbo“ šunimi, nes gavo cukraus. Tada su ja jau šiek tiek sunkiau susitvarkyti.”
J. Juškienė pasakoja, kad įmonė laikas nuo laiko padiskutuoja ir apie bendro biuro gyvūno įsigijimą. „Kartais svarstome apie nuolatinius gyvūnus biure, bet gyvūnas yra atsakomybė. Jam reikalingi ir skiepai, ir dėžutę reikia keisti, vadinasi kažkas turi prisiimti už tai atsakomybę. Tie, kurie augina gyvūnus, ir taip turi ką veikti, o tie, kurie neaugina, tokios atsakomybės nenori, tad kol kas idėją apie bendrą gyvūną vertiname atsargiai’.
Povilas Miškinis - Eidukonis taip pat atsargiai vertina idėja apie bendrą įmonės gyvūną. “Aš svarsčiau idėją apie biuro augintinį, bet nesugalvojau, kas tai turėtų būti. Galvojau žiurkių užveisti, bet nežinia, kaip baigtųsi. Buvo mintis apie katinus, bet labai daug žmonių turi alergiją jiems. Jei ne kolega, tai klientas gali turėti.”
Gyvūnai biurui ir darbuotojui suteikia ypatingą jausmą ir emociją. Laisvė dirbti kartu su augintiniu privalo būti suvokiama, kaip atsakomybė ne tik už augintinį, bet ir už kolegas, klientus. Pasirinkus optimaliausią ir įmonei labiausiai tinkantį variantą, keturkojai bičiuliai gali tapti pilnaverčiais komandos nariais ir įmones siela.
Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.
Kviečiame įmones ir jų darbuotojus, kuriose organizuojamos gyvūnų dienos arba kurių darbuotojai gali dirbti kartu su savo augintiniais, susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.lt iki lapkričio 10 dienos. Projekto komanda aplankys atrinktas įmones bei įteiks kompanijos „Purina“ dovanas.