Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių vystymosi. Vyresnio amžiaus šunims rizika susirgti didėja dėl sulėtėjusių atsinaujinimo procesų. Pastebėta, kad paprastai situaciją pablogina nutukimas.
Sąnarių ląstelėms pajutus stresą ar jas pažeidus, į sąnario ertmės skystį išsiskiria tam tikri ardantys fermentai. Bendras sąnarių pažeidimo rezultatas būna uždegimas ir sumažėjęs kremzlės elastingumas. Tačiau tik paveikus tokius jautrius audinius kaip kremzlės ar kaulai, pastebimi būdingi klinikiniai požymiai – skausmas bei sustingimas.
Kremzlių yra visuose judančiuose šuns kūno sąnariuose, jų tikslas – apsaugoti kaulus, sugerti smūgius, padėti kuo sklandžiau judėti. Elastingas jų paviršius saugo kaulų galus ir yra atsparus nusidėvėjimui. Sąnarių kremzles maitina judesiai ir kontaktinis spaudimas – tai padeda pergabenti maisto medžiagas iš sąnarių skysčio ląstelių į kremzlės matricą.
Kremzles sudaro chondrocitai ir ekstraląstelinė matrica. Chondrocitai aktyviai dalyvauja matricos sintezėje bei apyvartoje, pakeičia sunykusias jos „dalis“. Matricą sudaro audinių skystis ir proteoglikanai. Matrica ir chondrocitai priklauso vienas nuo kito. Chondrocitai išskiria matricą sudarančias makromolekules, o matrica savo ruožtu saugo chondrocitus nuo mechaninių pažeidimų, padeda jiems išlaikyti savo formą. Matricos molekulių sintezė ir degradacija – nenutrūkstamas visą gyvenimą besitęsiantis procesas.
Sąnarių kremzlės pažeidžiamos įvairiai. Dažniausiai tai būna:
- staigus tiesioginis smūgis į kremzlę (trauma) – didelės energijos sukeltas sužalojimas, pvz., nukritimas,
- lėtas, po traumos besivystantis pažeidimas (potrauminis),
- nusidėvėjimas per ilgą laiką (degeneracinės sąnarių ligos), ypač kai yra sąnarių poslinkis ar nestabilumas, jei šuo turi antsvorio.
Diagnozavimas
Pradinėje artrito stadijoje požymiai nėra akivaizdūs, tačiau kai bėda pasiekia įsinoviją gaminantį sluoksnį ar po kremzle esantį kaulą, prasideda skausmingas uždegimas. Pirmieji pastebimi osteoartrito požymiai yra šlubavimas, jautrumas prisilietimui tam tikrose srityse (pvz., išilgai stuburo), darbingumo sumažėjimas, sustingimas (ypač po poilsio), sunkumai atsistojant, atsigulant ar lipant laiptais, nesugebėjimas pašokti.
Osteoartritas gyvūniją lydi neįtikėtinai ilgai. Jo požymių rasta net priešistorinių dinozaurų fosilijose ir senovės mumijų sąnariuose. Deja, vis dar tiksliai nežinome, kaip jis formuojasi, kas tai skatina ir kaip jis vystosi. Pasak tyrimų, artritas būna paveikęs apie 20 proc. vyresnių negu 12 metų amžiaus šunų. Jis atsakingas ir už pusę atvejų, kai šunys pas veterinarus apsilanko dėl raumenų ir skeleto ligų.
Vis dar nėra tyrimų, kurie specifiškai analizuotų artito paplitimą ar atsiradimą tarp darbinių šunų. Teoriškai galima tikėtis, kad ši problema tarp sportuojančių keturkojų bus dažnesnė dėl padidėjusių sąnarių apkrovų. Deja, atsiradus degeneraciniams kremzlių pakitimams, jų gydymo sėkmė labai ribota.
Tradiciniai ir alternatyvūs gydymo būdai
Tradicinėms artrito gydymo terapijoms priklauso steroidiniai ir nesteroidiniai antiuždegiminiai vaistai. Dauguma jų, jei vartojami ilgesnį laiką, sukelia nepageidaujamus šalutinius poveikius (virškinimo trakto, kepenų ir inkstų pažeidimus).
Šiuo metu auga susidomėjimas alternatyviais metodais, kurie didesnį dėmesį skiria kremzlę ardančių procesų lėtinimui ir kremzlės atsinaujinimui. Atsirado naujos klasės produktų, vadinamų lėtai veikiančiais ligos eigą modifikuojančiais osteoartrito agentais (angl. slow-acting, disease-modifying osteoarthritis agents SADMOA). Jie skirstomi į injekcinius, pvz. polisulfatuotas gliukozaminoglikanas PSGAG ar hialurono rūgštis, ir peroralinius kaip gliukozamino hidrochloridas bei chondroitino sulfatas.
SADMOA medžiagos - sveikos kremzlės ir sąnarių skysčio komponentai. Iki galo nežinoma kaip jie veikia, bet iš esmės pagrindinės jų sritys šios: kremzlės matricos sintezės gerinimas, kremzlei kenkiančių fermentų slopinimas, sąnarių skausmo bei uždegimo mažinimas. Naudojami pavieniui chondroitino sulfatas ir gliukozaminas (drauge jie, beje, daug efektyvesni) turi įrodytą biologinį poveikį kremzlei. Daugėja ir jų taikymo gyvūnams klinikinių tyrimų.
Aktyviems šunims rekomenduojami papildai, daugiausia dėl streso, kurį patiria jų sąnariai treniruočių ir varžybų metu. Pasikartojantis stresas gali nulemti pernelyg didelį kremzlės susidėvėjimą, raiščių ar sausgyslių traumas, dėl ko sąnarys destabilizuojamas ir pažeidimai po truputį progresuoja iki osteoartrito.
Kai sportiniam šuniui išsivysto artritas, susidėvi apsauginė sąnario kremzlė, tad vienas su kitu kontaktuodami kaulai sukelia skausmą. Kremzlei statybinius blokus, reikalingus apyvartai bei pažeidimų taisymui, tiekia gliukozaminas ir chondroitinas. Tai nėra skausmo malšintojai – jie dirba atstatydami kremzlės pažeidimus. Paprastai prireikia bent 4 – 6 savaičių didesnių įsotinamųjų šių produktų dozių, kad būtų pastebimas teigiamas poveikis, ir daugumai šunų siekiant išvengti kremzlės irimo, juos vartoti tenka visą likusį gyvenimą.
Papildus duodant profilaktiškai, o ne tik esant sveikatos problemoms, sąnariai apsaugomi, lėtinamas jų irimas. Keli tyrimai parodė, kad profilaktiškai duodant tokius papildus sąnariai apsaugomi nuo traumų, kremzlių pažeidimai būna lengvesni. Papildai duodami šunims pradėjus treniruotes, šis procesas turi būti tęstinis bei ilgalaikis.
Tokie papildai kaip Omega riebalų rūgštys gali suteikti papildomą pranašumą. Jie palaiko sąnarių funkcijas, bendrą organizmo savijautą.
Gliukozaminas
Gliukozaminas – kremzlės matricos statybinis blokas. Pagal farmakologinį ir klinikinį profilį jis yra lėtai veikianti osteoartrito vystymąsi slopinanti medžiaga. Jo veikimo mechanizmas apima uždegiminių fermentų aktyvumo slopinimą ir gliukozaminoglikanų (GAG) sintezės stimuliavimą. Daugiausia tirta kaip jis absorbuojamas virškinimo trakte ir kaip į jį reaguoja kremzlė. Deja, atlikta nedaug tyrimų su gyvais organizmais ar tuo labiau šunimis.
Kitos priemonės, teigiamai veikiančios sąnarių būklę, pasirodys antroje straipsnio dalyje.