Panevėžio gyvūnų globos draugija inicijavo šunų gelbėjimo operaciją iš Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime gyvenančios senolės namų. Buvo gautas signalas apie itin blogose sąlygose augančius keturkojus. Į Panevėžio rajoną atskubėjo ir Vilniaus organizacijos „SOS gyvūnai“ direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva, savanoriai.
Deja, augintinių iš senolės gyvūnų globėjai išsivežti negalėjo, mat Panevėžio valstybinės veterinarijos maisto ir tarnybos inspektorė Laima Šomkienė teigė, jog tamsoje grandinėmis pririšti šunys gyvena tinkamose sąlygose.
„Tokių baisių sąlygų neteko matyti per 12 darbo metų“, – su išgąsčiu teigė „SOS gyvūnai“ organizacijos direktorė I. Reklaitytė-Mezenceva, kuri, įlipusi į senolės namus pro langą, rado kankinamą senyvo amžiaus šunį. Jis buvo pririštas trumpa grandine prie sutrūnijusio krėslo.
Nesiteikė net apžiūrėti
Į įvykio vietą atvykusi Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė L. Šomkienė nesiteikė net apžiūrėti aplinkos, kurioje gyvena keturkojai. Moteris atsistojusi prie tvoros, atsainiai mostelėjusi ranka, tarstelėjo, kad iš šunų įmitimo mato, jog šie paėdę.
Tuo tarpu gyvūnų globos draugijos atstovai inspektorei bandė aiškinti, jog tik paėsti gyvūnui neužtenka.
„Ar mes gyvename viduramžiais? Man baisu klausytis, kaip tokios įstaigos atstovė teigia, jog šunys paėdę, tačiau ji nesiteikia apžiūrėti aplinkos, kurioje keturkojai gyvena“, – pasipiktinusi teigė I. Reklaitytė-Mezenceva.
Ne kartą įspėta
83-ejų metų Bliūdžių kaime gyvenanti senolė buvo ne kartą įspėta dėl gyvūnų nepriežiūros. Senjoros namuose jau nekartą lankėsi ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos atstovai.
Ne kartą jie atvežė augintiniams maisto. Tačiau jau kuris laikas niekas nesikeičia: senolė šunis laiko itin prastomis sąlygomis.
Dar balandžio mėnesį buvo gautas signalas, jog Bliūdžiuose gyvenanti moteris tinkamai neprižiūri namuose laikomų kelių dešimčių šunų. Apie tai atsakingus pareigūnus informavo netoliese dirbanti moteris.
Palaidus bei lakstančius šunis vidury gatvės ne kartą matė ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Libierienė.
„Mačiau mašinos nutrenktą keturkojį, kurį ėdė kiti šios moters auginami šunys. Tad galite įsivaizduoti, kokios čia sąlygos“, – pasibaisėjusi pasakojo R. Liberienė.
Prieš kelis mėnesius pas senolę apsilankiusi Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos inspektorė L. Šomkienė įspėjo, jog moteris privalo susitvarkyti, kitaip gresia, gana nemažos baudos arba gyvūnų konfiskavimas.
Tačiau šiandien kartu su gyvūnų prieglaudos atstovais pas senjorą atvykusi specialistė teigė, jog leisti paimti gyvūnus ji negali.
Pareigūnai pasiūlė pasidairyti po kitus kaimus
Pas Bliūdžių kaime gyvenančią moterį šiandien popiet apsilankė ir Panevėžio policijos pareigūnai. Jie, kaip ir Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė, nė nesiteikė apžiūrėti aplinkos, kurioje gyvena keturkojai.
„Pavažinėkite po kitus Lietuvos kaimus, dar ne to pamatysite“, – tarstelėjo inspektorė, kuri toliau bendrauti su nepanoro.
Gyvūnų išsivežti neleido
Į normalias gyvenimo sąlygas augintinius norėję išsivežti Panevėžio gyvūnų globos draugijos atstovai to padaryti šiandien negalėjo.
„Leidimą paimti keturkojus privalo išduoti Veterinarijos tarnyba, kurios inspektorė, kaip matome, nesiteikė net pabūti čia iki galo. Ji išvyko su mintimi, kad situacija čia yra gera. Savo ruožtu bandysime rašyti pareiškimą, tačiau vis tiek leidimą privalės išduoti. Manau, atomazga aiški“, – nusivylusi pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė R. Liberienė.
Prašo pagalbos
Iš Vilniaus atvykusi gyvūnų gelbėtoja I. Reklaitytė-Mezenceva liko šokiruota Panevėžio valstybinėmis institucijomis.
„Man baisu. Grįžtame keliais dešimtmečiais atgal. Tiesiog trūksta žodžių, kaip tarnybos gali elgtis. Panašu, jog gyvūno gyvybė – nieko verta“, – teigė „SOS gyvūnai“ direktorė.
I. Reklaitytė-Mezenceva prašė nelikti abejingam nė vienam šioje istorijoje ir susivienijus padėti išgelbėti nelaimėlius keturkojus.
„Kartu galime kažką pakeisti“, – pridūrė gyvūnų gelbėtoja.
„SOS gyvūnų“ organizacijos direktorė senyvo amžiaus keturkojų augintojos maldavo atiduoti bent kelis augintinus, mat jiems skubiai reikia pagalbos, kitaip jie gali ir neišgyventi. Tačiau moteris nesutiko atiduoti nei vieno šuns, teigdama, kad labai juos myli.
