Senovės Egipte vyravo katės kultas. Joms buvo meldžiamasi šventyklose ir dėkojama už globą. Viduramžių Prancūzijoje inkvizitoriai kates, kaip ir raganautojas, degindavo laužuose. Senovės Rusijoje stačiatikių bažnyčių vartuose buvo paliekamas tarpelis kačių praėjimui. O Romoje katės buvo laikomos nelaimių pranašais, todėl jas naikino. Visais laikais katės buvo laikomos ypatingais gyvūnais – vienur jas garbino, kitur jų baiminosi.

Nieko keisto, kad apie kates gyvuoja daugybė mitų, prietarų ir legendų. Pavyzdžiui, juodai katei perbėgus per kelią, dažnas stengiasi aplenkti tą vietą. Taip pat sakoma, jog negalima katei žiūrėti į akis, tačiau kodėl, taip ir lieka neaišku.

Nuo senų laikų kone visose pasaulio tautose katės buvo laikomos būrėjų, pranašų, šarlatanų pagalbininkėmis, neva jos turėjusios ypatingą ryšį su pomirtiniu gyvenimu. Senovės žmonės manė, kad didelėse ir paslaptingose šių gyvūnų akyse atsispindi pomirtinis pasaulis, todėl, ilgai į jas žiūrint, galima prisišaukti nelaimę.

Iš tiesų viskas kur kas paprasčiau ir racionaliau paaiškinama. Katėms į akis žiūrėti galima ir tame nėra jokios mistikos. Tačiau nereikėtų į jas žvelgti ilgai, tarsi tyrinėjant. Katės, nors ir naminės, tačiau vis tiek yra gyvūnai. O kaip žinia, visi gyvūnai laukinėje gamtoje ilgiau išlaikytą tiesų žvilgsnį į akis supranta kaip agresijos ženklą. Pajutusi skvarbų žmogaus ar kito gyvūno žvilgsnį, katė įsitemps, nes jaus grėsmę, todėl gali netikėtai pulti ar bent pasišiaušti.

Įdomu tai, kad gatvinės katės ilgam akių kontaktui yra visiškai abejingos ir joms tai nesukelia jokios agresijos. Kodėl taip yra, paaiškinti sunku, ko gero jos tiesiog neturi ko su jumis dalintis arba tikisi iš jūsų kokio nors gardaus kąsnelio, tad pasirengusios ilgai ir viltingai žiūrėti jums į akis.

Beje, pačios katės labai mėgsta įdėmiai stebėti aplinką. Galbūt jau pastebėjote, kad jūsų katė kartais, regis, nenuleidžia nuo jūsų akių. Iš tiesų viskas yra ne visai taip. Nors jums ir atrodo, kad esate pagrindinis objektas katės stebėjimo lauke, žiūrėti ji gali visai ne į jus. Viskas bus aiškiau, kuomet suprasite, kaip skiriasi žmogaus ir katės gebėjimas matyti.

Žmogaus tinklainės centrinė dalis suteikia galimybę matyti aiškų vaizdą esantį priešais mus, o viskas kas lieka periferijoje, matoma tarsi per miglą, nes mūsų akys nuolat pereina nuo vieno taško prie kito, iš eilės fiksuodamos tinklainės centrą (centrinį fokusą). Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite kokį nors konkretų matomą vaizdą ir bendrą to vaizdo nuotrauką. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas būtų ryškesnis, nes apimtų visą plotą, kai tuo tarpu realybėje žmogaus akis sufokusuotų tik centrinę vaizdo dalį, o visa kita liktų miglota.

Taigi mūsų centrinė ir periferinė tinklainės dalis atlieka gana skirtingus darbus, tuo tarpu daugumos gyvūnų centrinės ir periferinės tinklainės dalių funkcijos skiriasi ne taip ryškiai, kaip žmogaus. Pavyzdžiui kačių centrinis matymas yra ne toks ryškus, kaip žmogaus, užtai periferinis ne toks blankus. Kitais žodžiais tariant, kai katė žvelgia tiesiai į jus, tai dar nereiškia, kad esate pagrindinis ją sudominęs objektas. Tiesiog žiūrint tiesiai jos žvilgsnis aprėpia gana didelį plotą ir jai nebūtina taip dažnai judinti akių.

Vis tik jeigu gyvūnas ilgam nukreipia žvilgsnį į kažką konkretaus, tai rodo arba baimę, arba tam tikrus ketinimus. Vienas į kitą gyvūnai žiūri įdėmiai prieš imdamiesi ryžtingų veiksmų, bijodami arba išreikšdami susirūpinimą.

LETENA.LT REKOMENDUOJA