Katės
Kad ir kaip vėluotų pavasarinė šiluma, dėl vieno dalyko galima būti visada tikri: kovo mėnesį ims kniaukti katinai. Katinų koncertai ir riterių turnyrai, skirti nuostabiajai damai - dar vienas pavasario požymis. Nubudusios po žiemos anabiozės, katinų smegenys pradeda gaminti ir siųsti į kraują neįtikėtiną kiekį seratonino (džiaugsmo hormono). Seratoninas aktyvuoja endorfinų (į morfiną panašių medžiagų, kurios yra dešimt kartų stipresnės už opiumą) gamybą. Veikiami endorfinų, bunda ir lytiniai hormonai.
Pablo Picasso savo milžinišką prisirišimą prie kačių aiškino taip: „Dievinu nėščias - amžinai geidulingas ir amžinai laimingas - kates. Štai tikras meilės ir vaisingumo simbolis! Gerbiu katinus. Vienu ypu jie sugeba patenkinti tuzinus kačių!".
Tačiau ne tik katinai yra tokie geidulingi. Kad suprastume, kaip nelengva yra katėms, užtenka stebėti jas rujos metu. Pūkuotosios namų numylėtinės nebevalgo ir nebemiega, prie jų neįmanoma prisiliesti, nes jos iš karto išmurkia geidulingų trelių eiles.
Jų gentainės, kurios yra laisvos, elgiasi paprasčiau - jos išsirenka kavalierių iš visos dūsautojų gaujos. Tačiau jei katei tai patinka, ji nenusiramins, kol nepatenkins visų „kenčiančių" katinų, kurie susispietė aplink ją - ir tai ji padarys tikrai ne iš gailestingumo...
Mažosios šimpanzės
Jas vadina tipinėmis gyvūnų pasaulio hipėmis, nes jos mieliau mylisi, o ne kariauja. Šitie išmintingi gyvūnai bet kokias savo problemas išsprendžia seksu ir - itin rafinuotu! Mažosios šimpanzės (arba kitaip - Bonobo beždžionės) praktikuoja „prancūzišką" bučinį, oralines glamones, bendrą masturbaciją, lytinį santykiavimą „veidas į veidą" ir netgi vienos lyties santykius. Dažnai galima stebėti, kaip du patinai, sėdėdami vienas priešais kitą, švelniai trinasi peniais.
Šitas beždžiones vadina seksualiniu evoliucijos siurprizu. Jos vieninteliai gyvūnai pasaulyje, gebantys mylėtis misionieriaus poza. Mažosios šimpanzės vidutiniškai mylisi kas pusantros valandos.
Geriausias mažųjų šimpanzių žinovas Fransas de Waalis po išsamių tyrinėjimų padarė tokias išvadas:
„Jos elgiasi taip, tarsi būtų perkaičiusios „Kamasutrą". Erotika - universali Bonobo šimpanzių kalba, kuria jos naudojasi kur kas sėkmingiau nei mes. Seksas leido joms pasiekti tai, ko nepasisekė pasiekti net paties gražbyliausiems mūsų pranašams, diplomatams ir dvasininkams: Bonobo šimpanzės niekada nekariauja. Kiekvieną kartą, kai kyla grėsminga situacija, kai ore tvyro agresija, beždžionės nesimuša, o santykiauja.
Pavyzdžiui, Bonobo šimpanzės niekada nesipyksta dėl valgio. Medis su vaisiais sukelia joms tokį patį erotinį susijaudinimą, kokį provincialams sukelia prancūzų restoranas. Tiesa, skirtingai nuo pastarųjų, beždžionės atsiduoda meilei, kaip patarė Kazanova, ne po pietų, o prieš juos, todėl jų valgymas būna taikus.
Nuolat besirūpindamos viena kita, Bonobo šimpanzės sukūrė išpuoselėtą kurtizaniškų santykių sistemą, į kurią įtraukiami visi gaujos nariai, nepriklausomai nuo padėties, lyties ir amžiaus.
Bonobo šimpanzių bendruomenę, kaip ir hipių komuną, vienija seksualiniai saitai, kurie pasirodė esą tvirtesni ir patikimesni nei valdžia ir pinigai. Laisvos meilėje Bonobo šimpanzės anuliavo nuosavybės vienas kitam teisę. Iš esmės, jos gyvena toje utopijoje, apie kurią svajojo Platonas su Alexandra Kollontaj".
Delfinai
Tuo, kad delfinų intelekto lygis yra labai aukštas, neabejoja niekas. Šitie gyvūnai taip pat, kaip ir žmonės, geba mylėtis ne tik dėl giminės pratęsimo, bet ir dėl malonumo. Paprastai patinai gyvena atskirai nuo patelių, tačiau viskas pasikeičia, kai prasideda vedybų laikotarpis.
Delfinų patinai - nepaprastai galantiški kavalieriai. Vedybų laikotarpis pasižymi tuo, kad patinas kviečia damą... „šokiui". Jis švelniai sukasi aplink ją ir tarsi netyčia liečia savo draugę įvairiomis kūno dalimis - peleku, nosimi, uodega...
Įsimylėję patinai dovanoja savo nuotakoms dovanas - kriaukles, koralus, žuvis, jūros dumblius, kuriuos jie specialiai ištraukia iš jūros dugno. Nepaisant to, kad delfinai yra poligamiški gyvūnai, tarp konkuruojančių patinų gali kilti tikra kova dėl širdies damos. O mylėtis šie žinduoliai gali bet kokioje situacijoje.
Argentinietiškos ežero antys Argentinietiškų ežero ančių patinai gali būti ganėtinai nedideli. Tačiau neskubėkite jų gailėtis. Esmė ta, kad šio gaigalo varpa yra pati ilgiausia iš visų šiuolaikiniam mokslui žinomų paukščių rūšių. Suaugusio gaigalo ilgis nuo galvos iki uodegos yra apie 28 centimetrų. Jo susijaudinusios būklės spiralinė varpa yra netgi ilgesnė už jį - siekia 32-45 centimetrus. Įdomu tai, kad varpos galiukas primena minkštą šepetėlį, kuriuo patinas iš patelės pašalina buvusio jos meilužio sėklos likučius.
Dauguma ančių sukuria stabilias poras, tačiau argentinietiškos ežero antys vietoj santuokinės skaistybės renkasi promiskuitetą - patelės susiporuoja su daugeliu patinų, visiškai abejingai stebėdamos, kaip patinai kaunasi dėl palaidūnių draugių.
Mokslininkai mano, kad patino varpos ilgis yra rimtas argumentas viliojant pateles - taigi, viskas ne taip jau ir nutolę nuo žmogaus gyvenimo. Tiesa, zoologai abejoja, kad visas šitas gaigalo grožis patenka į išrinktosios prieglobstį. Jų nuomone, patenka tik keletas centimetrų, o visa kita lieka „lauke" - dėl grožio. Arba norint įbauginti.
Kiaulės
Kokių tik sekso žaisliukų ir specialių įtaisų nesugalvojo žmonija! Prezervatyvus su gumbeliais, spygliukais, spuogeliais... Tačiau visas šias pastangas lengvai aplenkia kiaulė, o tiksliau, kuilys (šernas). Jo lytinis organas atrodo labai neįprastai - tarsi būtų sraigtiniai išraižytas. Ir štai tokiu „kamščiatraukiu" jis sugeba suteikti džiaugsmą sau ir savo draugei, kuri orgazmą patirs nei trumpai, nei ilgai - apie pusę valandos.
Dažniausiai kuiliai turi keletą haremų. Ir kad ilgai trunkantys seksualiniai maratonai jų nenuvargintų, kuiliams ant sprando ir šonų tenka sukaupti solidų riebalų sluoksnį. Įdomu tai, kad jauni kuiliai yra pasiruošę lytiniams santykiams praėjus vos metams po gimimo... O žmogus tuomet tik išmoksta vaikščioti.
Gulbės
Apie šitų nuostabių paukščių ištikimybę kuriamos legendos, jie tradiciškai laikomi meilės simboliu. Gulbės gyvena ilgai - iki 100 metų. Jos galėtų atšvęsti deimantines ir dar kitokias, nes vieną kartą išsirinkusios sau porą, gulbės lieka ištikimos partneriui iki pat savo dienų pabaigos, netgi jei kuris nors vienas paukštis žūva anksčiau. Gyvenančių tokioje pastovioje sąjungoje paukščių šeiminis gyvenimas - pats švelniausias rūpestis, užuojauta, draugystė.
Todėl žiniasklaidoje ir atsiranda nuostabūs liudijimai apie gulbių poras. Prieš keletą metų Prancūzijoje išgarsėjo labai jaudinanti istorija. Viena gulbė vos nežuvo: ji prarijo žvejo į vandenį užmestą masalą su kabliuku. Gulbinas išlipo į krantą ir ėmė pulti praeivius, reikalaudamas pagalbos. Laimei, netoliese buvo policininkas, kuris nuėjo paskui paukštį ir sugebėjo greitai suprasti, kad atsitiko nelaimė.
Buvo iškviesta mašina, kuri nuvežė abu paukščius pas veterinarą. Sužeista gulbė kelyje dejavo, o gulbinas elgėsi stebėtinai ramiai. Jo mylimąją išgelbėjo. Tačiau dabar rūpestingas sutuoktinis įspėdamas ima klykti kiekvieną kartą, kai ant kranto pamato žmogų su meškere...