A. Palšytės ryšys su Kaunu ir „Žalgiriu“ siekia ankstyvąjį 23 metų atletės vaikystės periodą. Sportininkės tėtis Aurimas – buvęs profesionalus krepšininkas, kuris 1990-1993 metais gynė „Žalgirio“ ekipos garbę. Šis A. Palšio karjeros faktas suformavo ir A. Palšytės simpatijas Kauno ekipai.

„Žalgiris“ visą laiką buvo ir yra mano mėgstamiausia Lietuvos krepšinio komanda. Kadangi tiek aš, tiek mano brolis ir tėtis yra gimę Kaune, todėl natūralu, kad ir šis faktas prisideda prie didesnio komandos palaikymo. Žinoma, tai yra vienas iš tų Lietuvos klubų, kuriuose žaidė mano tėtis. Tuo metu dar buvau labai maža ir nepamenu to momento, kuomet jis žaidė „Žalgiryje“. Kaip bebūtų, „Žalgirio“ klubo pavadinimas yra užsifiksavęs ir, kai manęs paklausia, kur yra žaidęs tėtis, pirmas atsakymas būna – „Žalgiris“, – apie stiprų Palšių šeimos ryšį su Kauno ekipa kalbėjo Airinė.

Augusi profesionalaus krepšininko šeimoje A. Palšytė, nenuostabu, pasuko į sportininkės kelią. Nors tėtis galėjo žarstyti patarimus ir padėti pakloti pamatus perspektyviai krepšininkės karjerai, pati mergina pasirinko lengvąją atletiką, kuri buvo artimesnė A. Palšytės charakteriui.

„Treneris Algirdas Būdėnas mane buvo pasikvietęs į krepšinio treniruotes su vieneriais metais vyresnėmis mergaitėmis, o mano kūno kultūros mokytoja buvo krepšininko Martyno Pociaus mama Jolanta Pocienė, tad viskas lyg ir sukosi aplink krepšinį. Tiesa, man neypatingai patiko komandinis sportas, esu individualistė. Man visuomet patinka atsakyti už savo klaidas ir džiaugtis už savo laimėjimus. Lengvoji atletika dėl to man buvo labiau priimtinesnė“, – teigė sportininkė.

Tiesa, ruošdamasi šuolio į aukščio varžyboms A. Palšytė nepabėga toli nuo savo tėčio amato. Šuolininkė į socialinį interneto tinklalapį „Facebook“ prieš kurį laiką buvo patalpinusi vaizdo įrašą, kuriame be didesnių pastangų įdeda nedidelį kamuoliuką į krepšinio taisykles atitinkančio aukščio krepšį. Su šypsena prisiminusi šį epizodą būsima Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė kalbėjo, jog su vyrų krepšinio kamuoliu dėjimas tikriausiai taip lengvai nepavyktų.

„Tąsyk į krepšį dėjau ortopedinį kamuoliuką, su kuriuo šiek tiek sportuoju ir darau tam tikrus pratimus. Tai beveik teniso dydžio kamuoliukas. Esu bandžiusi dėti ir didesnį kamuolį, bet man vien išlaikyti rankose septinto dydžio kamuolį nėra patogu, todėl vien dėl patogumo, manau, neįdėčiau. Nors gal pasipraktikavusi, pripratinusi ranką, gal ir pasisektų“, – apie moterų krepšinyje retai pasitaikantį elementą kalbėjo A. Palšytė.

Pokalbio #ŽaliaBalta laidos metu atletė pasakojo apie susitikimus su Lietuvos rinktinės žaidėjais Olimpinių žaidynių metu, objektyvų tėčio krepšinio rungtynių stebėjimą ir kitus dalykus. Be to, sportininkė turėjo atlikti ir specialią užduotį, apie kurią daugiau sužinosite stebėdami naujausią #ŽaliaBalta laidą.