Ją ruošiant teorinę ir metodinę pagalbą suteikia Vilniaus pedagoginis universitetas, su kuriuo SKM šį sezoną sudarė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį.
„Tikimės, kad ši draugystė atneš abipusės naudos. VPU studentai turi galimybę atlikti pedagoginę praktiką krepšinio mokykloje. SKM treneriams – galimybė kelti kvalifikaciją universitete. Abi šalys dalysis įvairia informacija, dalyvaus bendruose projektuose“, – džiaugėsi VPU docentas, socialinių mokslų daktaras R. Paulauskas.
Iš Alytaus kilęs krepšinio specialistas, papasakojo apie naują karjeros etapą, tikslus bei norą gimtoje šalyje užauginti kuo daugiau talentingų krepšininkų.
– Sostinės krepšinio mokykloje dirbate daugiau nei mėnesį. Kokios jūsų užduotys?, – tinklalapis „Skm.lt“ paklausė R. Paulausko.
– Esu sporto srities kuratorius, besirūpinantis, kaip treneriams perduoti informaciją keliant savo kvalifikaciją. Padedu spręsti klausimus, susijusius su ugdymu bei metodikų taikymu. Treneriams paaiškinu, kaip apjungti arba išskaidyti ugdymo grupes. Rūpinuosi mokyklos metodinės medžiagos papildymu, informuoju, kaip surengti ir suorganizuoti seminarus, kaip parengti ugdymo bei mokymo programas. Mano darbas nėra vadovauti, kontroliuoti, o bendradarbiauti. Visi dirbame lygiomis teisėmis ir siekiame bendro tikslo.
– Tiesioginio darbo su vaikais neturite, nes dažniausiai konsultuojate trenerius?
– Taip. Vaikų grupių neturiu, bet tenka bendrauti su tėvais, dalyvauti treniruotėse. Esu labai arti to, kas vyksta ugdymo procese.
– Nuo 1995-ų treniravote vyrus, dvejus metus moteris. Ar nėra sunku persiorientuoti į jaunimo ir vaikų krepšinį?
– Visiškai nesunku, kadangi mano rašyta daktaro disertacija yra susijusi būtent su vaikų krepšininkų rengimu ir jų adaptacija fiziniams krūviams. Beveik penkerius metus dirbau jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinėse, todėl turiu patirties. Galų gale dirbu su studentais, kurie yra rengiami darbui su vaikais. Mano ankstesnių užsiėmimų ir dabartinio darbo neskiria jokia praraja.
– Galbūt pastebėjote tam tikrų trūkumų organizuojant vaikų krepšinį?
– Kadangi nė viena gyvenimo sritis nėra tobula, visose yra trūkumų. Juos geriausia taisyti darbo tvarka. Vien tai, kad pastebiu kažką aš, nereiškia, kad tai yra trūkumai. Man patinka susitikti su savo vadovais, ieškoti problemų ir bandyti jas išspręsti. Smagu, kai vyksta diskusija, leidžianti ieškoti geriausio sprendimo ne todėl, kad save realizuoti patiems, o padėti vaikui krepšinio mokykloje stiprėti fiziškai. Mūsų tikslas – pasistengti, kad jis taptų krepšininku ir užaugtų dora bei harmoninga asmenybe.
– Kaip manote, kokie yra Sostinės krepšinio mokyklos pranašumai?
– Visų pirma, negalvoju apie tai, kad ji yra už kažką pranašesnė. Paprastai mokyklos konkuruoja rodydamos rezultatus. Šita mokykla yra pakankamai jauna ir nėra išauginusi naujos kartos žaidėjų. Bet smagu, kad Sostinės krepšinio mokykla akcentuoja meistriškumą. Norėtųsi, kad tai būtų visada. Tai yra kiekvieno tėvelio, kuris į čia atveda savo vaiką, tikslas.
Man labai patinka didelis susidomėjimas šia mokykla. Ji sugebėjo apjungti daugiau nei 2000 vaikų. Malonu, kad tėvai nesiskundžia, o vaikai nepalieka Sostinės krepšinio mokyklos. Smagu matyti didelį, jauną trenerių kolektyvą, siekiantį ne tik dirbti be trūkumų, bet ir suprantantį, jog reikia juos šalinti. Jie stengiasi būti kuo geresniais specialistais ir nori būti reikalingi mokyklai.
