"Plieninio Valdo" patirtį brandina Rusija

 (15)
Valdemaras Chomičius jam būdinga greitakalbe žeria mintis apie krepšinį, šeimą, apie meilę tėvynei. 44 metų olimpinis čempionas - viena ryškiausių Lietuvos krepšinio figūrų.

Viską, ką turi gyvenime, jis pasiekė savo geležine valia ir sunkiu darbu.

Šiuo metu Permės “Ural-Great” komandos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu dirbantis V.Chomičius per savo krepšininko karjerą pasiekė viską, ko buvo galima norėti.

Dabar jis mėgaujasi trenerio darbu ir vėl galvoja apie aukštumas.

Gautų pamokų nepamirš

- Permėje, regis, jaučiatės kaip inkstas taukuose?

- Taip, jaučiuosi lyg būčiau Kaune, namuose. Ne dėl gyvenimo sąlygų, o dėl to, kad visa klubo aplinka atitinka tą, kuri buvo mano laikais “Žalgiryje”. Permėje susirenka pilna salė žiūrovų, visi myli krepšinį ir apie jį kalba, mes jaučiame sirgalių ir apskrities vadovų pagarbą. Taip buvo ir “Žalgiryje”, kai jame žaidžiau.

- Tačiau Jūsų darbas Rusijoje praėjusį rudenį vos nesibaigė. Kodėl nesusiklostė jūsų karjera Maskvos “Dinamo” komandoje?

- Rusijoje dirbu jau penktus metus. Keturis sezonus dirbau Permėje, o praėjusį rudenį gavau pasiūlymą tapti Maskvos “Dinamo” vyriausiuoju treneriu ir jį priėmiau. Atvykau į Maskvą tuoj po Europos čempionato Švedijoje. Turėjau tik mėnesį laiko pasirengti sezonui, nespėjome galutinai sukomplektuoti komandos. Paskutinis žaidėjas pasirodė likus dviem dienoms iki Rusijos čempionato pradžios. Todėl ne viskas klostėsi taip, kaip norėta.

Įvertinęs visas objektyvias priežastis, aš nemačiau tragedijos dėl ne itin sėkmingo starto. Juk be pralaimėjimų nebūna ir pergalių. Bet klubo vadovai įžvelgė mano darbo spragų, galbūt jiems nepatiko mano darbo metodika. Mes skirtingai matėme krepšinį. Aš žadėjau rezultatus po kelių mėnesių, o jiems pergalių prieš CSKA ir “Ural-Great” reikėjo iš karto. Maskvos klubo vadovai nesistengė man padėti, todėl jautėsi trintis. Murmėjo murmėjo, kol pasakiau, kad galiu atsistatydinti.

Per tą mėnesį laiko, kurį aš treniravau “Dinamo” komandą, galbūt nespėjau suprasti, kaip viskas turi vykti Maskvoje. Pasirodo, ten reikia būti “cerberiu”, piktuoliu, o aš rezultatų siekiau per savitarpio supratimą, gerumą. Taip vyko darbas ir Lietuvos vyrų rinktinėje, kuri laimėjo Europos čempionato auksą. Bet gal ir gerai, kad viskas taip išėjo.

- Kodėl manote, kad gerai?

- Ta patirtis, kurią aš sukaupiau Maskvoje, man labai pravers ateityje. Dabar žinosiu, kad klubo vadovams reikia pateikti konkrečius reikalavimus, aiškiai žinoti, už ką aš atsakau ir pasakyti, kad į mano darbą niekas neturi teisės kištis. Žodžiu, turi būti aiškios taisyklės visiems - ir vadovams, ir treneriams, ir žaidėjams. O Maskvoje nieko panašaus nebuvo. Žaidėjas, pasijutęs pavargęs, nueidavo skųstis klubo prezidentui Jevgenijui Gomelskiui, o šis atėjęs aiškindavo, kad jis blogai žaidžia dėl to, kad yra pavargęs. O kaip galima pavargti sezono pradžioje, treniruojantis dukart per dieną po pusantros valandos? Tokie smulkūs niuansai ir sukėlė nesusipratimus. Bet tai, ką mačiau, ką patyriau, įrašiau sau giliai į atmintį.

Su kolega - šilti santykiai

- Kas Jums yra vyriausiasis “Ural-Great” treneris Sergejus Belovas - draugas, bendramintis, viršininkas? Ar įdomu su juo dirbti?

- Žmonės mato Belovą, kai jis būna šalia aikštės rungtynių metu. Jis dažnai pyksta, barasi. Bet noriu papasakoti truputį istorijos. Mes su juo susipažinome SSRS rinktinėje prieš 27 metus. Man tuomet buvo aštuoniolika. Aš buvau jaunas, Sergejus - veteranas, lyderis, vienas geriausių SSRS ir Europos krepšininkų. Mačiau, kad 15 metų už mane vyresnis krepšininkas stengiasi niekuo nenusileisti - bėga lygiai su visais, ginasi kiečiau už kitus ir netgi šiurkščiai, kad neturėtum jokių šansų įmesti į krepšį, o puolime jis visada stengdavosi tapti nugalėtoju.

Sergejus visą gyvenimą siekė būti laimėtoju. Šis jo charakterio bruožas išliko ir, bėgant metams, net tapo stipresnis. Kai Belovas vadovauja komandai, jam visiškai nerūpi, kaip - gerai ar blogai - apie jį kalbės kiti, jis stengsis visais įmanomais būdais. Jeigu žaidėjai apsnūdę - treneris bando juos užvesti, jei teisėjai ne taip sušvilpė - jis puola juos ir reikalauja teisėjauti normaliai. Gyvenime jis yra gana tiesmukas, o tai daugeliui nepatinka, todėl yra žmonių, priešiškai nusiteikusių jo atžvilgiu. Mūsų santykiai kitokie.

1998 metais, kai treniravau Marijampolės “Kraitenę”, Belovas pakvietė mano komandą į naujametį turnyrą. Maždaug po mėnesio mes susitikome lėktuve. Tuomet labai daug kalbėjome apie krepšinį. Juo daugiau kalbėjome, juo buvo aiškiau matyti, kad mūsų sportinis gyvenimo kelias sutapo maždaug 90 proc.

Vėliau susitikome Suomijoje ir dar kartą įsitikinome, kad mūsų požiūris net į vaikų krepšinį ir apskritai į sportą sutampa. Ir kai sulaukiau skambučio iš Permės su pasiūlymu atvykti dirbti, per dieną dvi, pasitaręs su šeima, atsakiau teigiamai.

Jeigu žmogus būtų nepakenčiamas, su juo nebūtų galima dirbti taip ilgai. Aš esu energingas, karštas, bet Sergejus supranta, kad man reikia kažkur išlieti tą energijos perteklių ir jis man tai leidžia. Jeigu mato, kad aš klystu, jis pakoreguoja mano veiksmus, bet sėdime kartu ir viską aptariame. Būdamas šalia savo kolegos nesijaučiu, kad esu tik jo padėjėjas ar asistentas. Galbūt mūsų komanda yra vienintelė, kurioje yra du lygiaverčiai treneriai. Ir tai - tik Belovo nuopelnas.

Nors tiek metų jau kiekvieną dieną būname kartu, tačiau bendraujame ir už aikštės ribų, kartu švenčiame visas šventes su šeimomis. Kai grįžau iš Maskvos, regis, mūsų santykiai tapo dar šiltesni. Nesulaukiau jokio priekaišto, kad išėjau ieškodamas daugiau laimės. Kai palikau “Dinamo”, pagalvojau, kad mano karjera Rusijoje baigėsi, todėl paskambinau į Permę atsisveikinti. Netrukus sulaukiau skambučio - visi Permėje nusprendė, kad aš komandai reikalingas. Todėl dabar jaučiu dar daugiau energijos čia dirbdamas.

Permėje - idealios sąlygos

- Kas turėtų atsitikti, kad vėl išvyktumėte iš Permės?

- Negaliu pasakyti, kad nepagalvoju apie tokią situaciją. Bet tvirtai žinau, kad vėl aklai išeiti į bet kokią komandą būtų neprotinga. Grįžęs pasirašiau pustrečių metų kontraktą, tad artimiausius metus dirbsiu tik Permėje.

- O ko reikėtų, kad grįžtumėte dirbti į Lietuvą?

- Tik noro. Kai dirbau Marijampolėje, norėjau treniruoti “Alitą”. Bet kažkieno pavydas sutrukdė, buvo kalbama, kad esu labai brangus, kad turiu aibes kitų reikalų.

- Betgi Permėje iki pensijos neliksite. Jūs, esu tikra, esate iš tų žmonių, kurie nori būti karvedžiais.

- Kiekvienas treneris turi tokių ambicijų. Man norisi kovoti, laimėti ir galbūt dirbti dar aukštesnio lygio komandoje, nors negaliu pasakyti, ar ten būtų geriau nei Permėje. Beje, per ketverius metus Permė labai pasikeitė, ši apskritis yra viena turtingiausių Rusijoje. Čia yra sudarytos visos sąlygos normaliam darbui. Turiu puikiai įrengtą butą, automobilį, į varžybas skraidome užsakomaisiais reisais. Turime idealias treniruočių sąlygas. Permėje netrūksta teatrų, kinų, restoranų. Aplink nuostabi gamta. Ko daugiau reikia?

- “Ural-Great” žaidžia garsusis Mahmudas Abdul-Raufas. Kaip jums pavyko prikalbinti NBA legendą atvykti į Rusijos gilumą?

- Rūpintis žaidėjais įeina į mano pareigas. Jam tiko mūsų pasiūlytos sąlygos. Abdul-Raufas - puikus profesionalo pavyzdys. Jis sakė, kad atostogoms galbūt rinktųsi kitą vietą - Majamį ar mano namus Malagoje, o į Rusiją jis atvažiavo žaisti krepšinio. Todėl jis visiškai nereaguoja į aplinką, yra tylus ir ramus. Nerūko, negeria, sąžiningai dirba treniruotėse ir po to važiuoja namo.

Dalija patirtį jaunimui

- Ką Jums reiškia darbas Lietuvos rinktinėje?

- Patirties dalijimą jaunesniajai kartai. Mano kelias į didįjį krepšinį ėjo per individualų darbą, bet be trenerių pagalbos aš nebūčiau nieko padaręs. Esu labai dėkingas Jonui Kazlauskui ir Arvydui Saboniui, kurie 1998 metais mane pakvietė dirbti į rinktinę, ir Antanui Sireikai, kuris taip pat mane pasirinko savo padėjėju. Žaisdamas už Lietuvą atidaviau visas jėgas ir sveikatą, tai kodėl dar nepagadinus truputį nervų dirbant treneriu?

Mes įpratome už Lietuvą kovoti nuo pirmų dienų didžiajame sporte. Man niekada nekildavo problemų, kai reikėdavo atvykti ginti Lietuvos garbės. Nors gyvenu Ispanijoje, o dirbu Rusijoje, išsaugojau meilės tėvynei jausmą. Aš suprantu, kad tėvynę reikia ne tik mylėti, bet ir jai padėti. Norėčiau, kad ir dabartinė karta taip galvotų. Nes daugeliui Lietuva reikalinga tol, kol kažką pasiekia, o po to, kai reikia ginti jos garbę, jie jaučiasi pavargę. Bet ateina laikas, kai turi ir pats kažką duoti savo šaliai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Traumų epidemija rinktinės neapleidžia: L. Lekavičius pasisuko čiurną (1)

Traumų epidemija rinktinės neapleidžia: L. Lekavičius pasisuko čiurną
Kai antro kėlinio pabaigoje Dainius Adomaitis į įžaidėjo poziciją metė Marių Grigonį, daugelis sukluso – naujas eksperimentas? Deja, taip Lietuvos rinktinės vairininką pasielgti privertė nenumatyta aplinkybė – Lukas Lekavičius patyrė traumą.

Į Lietuvą sugrįžęs K. Pangosas jau laukia naujojo sezono (1)

Į Lietuvą sugrįžęs K. Pangosas jau laukia naujojo sezono
Po vasaros atostogų į Lietuvą sugrįžo Kauno „Žalgirio“ gynėjas Kevinas Pangosas. Antrąjį sezoną Lietuvos čempionų gretose pradėsiantis kanadietis tikina su nekantrumu laukiantis naujojo sezono.

Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (105)

Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija
Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos. Trečiadienio vakarą Dainiaus Adomaičio auklėtiniai 19.30 val. Šiauliuose susitiks su Islandijos rinktine. Rungtynes jums tiesiogiai transliuos ir sekti padės Krepšinis.lt

„Lietuvos ryto“ žaidėjai išsirinko marškinėlių numerius (4)

„Lietuvos ryto“ žaidėjai išsirinko marškinėlių numerius
Šiuo metu fizinio pasirengimo stovykloje Birštone plušantys Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai išsirinko marškinėlių numerius artėjančiam 2017-2018 m. sezonui.

Ant LKL trenerių pyktelėjęs K. Babkauskas: jie manęs neįvertindavo (2)

Ant LKL trenerių pyktelėjęs K. Babkauskas: jie manęs neįvertindavo
Šakių „Vyčio“ naujokas Karolis Babkauskas dar 2013-2014 metų sezone LKL rinkdavo po 13,8 taško, tačiau vėliau jo statistiniai rodikliai ėmė prastėti. Anot jo, dėl to kaltos netinkamos vietos, kuriose jis atsidūrė.

Lietuvos krepšininkės universiadoje iškovojo pirmą pergalę (1)

Lietuvos krepšininkės universiadoje iškovojo pirmą pergalę
Taipėjuje (Taivanas) vykstančių pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) merginų krepšinio turnyro trečiosiose D grupės rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 73:46 (17:6, 6:18, 26:11, 24:11) nugalėjo Argentinos krepšininkes.

Rinktinės pasiruošimą iš šalies stebintis A. Kavaliauskas: keistas jausmas (9)

Rinktinės pasiruošimą iš šalies stebintis A. Kavaliauskas: keistas jausmas
Antrąjį sezoną su Kauno „Žalgirio“ klubu pradėsiantis vidurio puolėjas Antanas Kavaliauskas pasirengęs kibti į pasiruošimo naujajam sezonui darbus.

R. Seibutis apie jauną Lietuvos rinktinę: tobulinti reikia viską (2)

R. Seibutis apie jauną Lietuvos rinktinę: tobulinti reikia viską
2010-ųjų bronzinei Lietuvos rinktinei atstovavęs Renaldas Seibutis tvirtina, kad dabartinės nacionalinės ekipos žaidime dar daug ko trūksta. Anot jo, pralaimėjimai pasirengimo cikle nerimo nekelia, svarbiausia, kad geriausią sportinę formą komanda įgytų per Europos čempionatą.

Ketvirtame kėlinyje net 44 taškus pelnę Lietuvos studentai sutriuškino Mozambiką (6)

Ketvirtame kėlinyje net 44 taškus pelnę Lietuvos studentai sutriuškino Mozambiką
Po dienos pertraukos Lietuvos studentų vaikinų krepšinio rinktinė tęsia kovas Taipėjuje (Taivanas) vykstančioje universiadoje. Trečiadienį Tomo Masiulio auklėtiniai net 122:35 (22:15, 27:3, 29:10, 7:44) sutriuškino Mozambiko rinktinę.

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (31)

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje
Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę „meno galeriją“. Dešimtis su krepšiniu susijusių tatuiruočių ant savo kūno turintis vyras pridėjo dar vieną – ant jo kojos atsirado Lietuvos rinktinės ir Niujorko „Knicks“ klubo puolėjo Mindaugo Kuzminsko atvaizdas.

R. Kurtinaitis: gatvės krepšinis – nepaprastai naudingas jaunam žaidėjui (1)

R. Kurtinaitis: gatvės krepšinis – nepaprastai naudingas jaunam žaidėjui
Rugsėjo 2-ąją Vilniuje įvyks gatvės krepšinio turnyras „Lietuvos ryto“ klubo taurei laimėti, kuriame savo jėgas aikštėje galės išbandyti ir jauni, ir seni šio sporto gerbėjai.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (6)

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis
Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros naujai iškeptas tėvelis sulaukė sveikinimu patekus į galutinį Lietuvos rinktinės dvyliktuką. „Geresnės vasaros pabaigos negalėjau tikėtis“, – vis dar negalėdamas atsitokėti Krepšinis.lt prisipažino 27-erių nacionalinės komandos debiutantas.

„Lietkabelis“ į peržiūrą pasikvietė M. Delašo brolį (2)

„Lietkabelis“ į peržiūrą pasikvietė M. Delašo brolį
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionas Panevėžio „Lietkabelio“ klubas į peržiūrą pasikvietė Ante Delašą.

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (258)

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos čempionato starto paskelbė galutinę komandos sudėtį.

Sūnus paklydėlis: „Neptūnas“ susigrąžino D. Adomaičio nebepageidautą vidurio puolėją (11)

Sūnus paklydėlis: „Neptūnas“ susigrąžino D. Adomaičio nebepageidautą vidurio puolėją
Į Klaipėdos „Neptūną“ oficialiai grįžta Simas Galdikas. 203 cm ūgio vidurio puolėjas su komanda naujajam sezonui ruošiasi jau nuo rugpjūčio 14 d., tačiau dėl užtrukusių formalumų parašai ant dviejų metų sutarties buvo sudėti tik šios savaitės pradžioje.