Per nagus negauna
Aštuonerius metus Lenkijoje žaidžiantis ir kaimyninės šalies pilietę vedęs M. Česnauskis netekti Lietuvos pilietybės turėjo dar 2010 metais.
Remiantis Pilietybės įstatymu, asmuo privalo per du mėnesius raštu pranešti Migracijos departamentui, Lietuvos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai apie įgytą kitos šalies pilietybę. Jei jis neturi teisės į dvigubą pilietybę, netenka lietuviško paso.
Tačiau vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo M. Česnauskis prarado Lietuvos pilietybę, buvo priimtas tik 2013 metų spalį.
DELFI žiniomis, Lenkijos čempionų Zeliona Guros „Stelmet“ klubui šiuo metu atstovaujantis žaidėjas per nustatytą laiką nepranešė tapęs Lenkijos piliečiu. Iš žiniasklaidos sužinojusios apie naują M. Česnauskio pasą, migracijos tarnybos mėgino ieškoti gynėjo pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą tėvų namuose Plungėje.
Krepšininko tėvai buvo iškviesti į policijos komisariatą, jiems tarpininkaujant M. Česnauskis perdavė pažadą grįžti į Lietuvą susitvarkyti dokumentų, bet tai padarė tik prabėgus keleriems metams nuo Lenkijos pilietybės įgijimo.
„Šiuo atveju buvo dirbama su tėvais, per juos M. Česnauskiui paaiškinti įstatymo reikalavimai, ir jis geranoriškai sutiko prie progos atvykti bei pateikti savo naujus asmens dokumentus“, – DELFI pasakojo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Nors įstatymas nepalieka galimybės apie kitos šalies pilietybę informuoti „prie progos“, atsakomybės už laiku neatliktą pareigą M. Česnauskis išvengė. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokį prasižengimą numatyta bauda nuo 1 iki 5 tūkst. litų.
„Kodekse yra nustatytos ir lengvinančios aplinkybės, atleidimas nuo baudos. Bet šio konkretaus atvejo negaliu komentuoti, nes nesu su juo susipažinęs. Šiaip principas yra toks, kad jei žmogus per du mėnesius neatlieka savo pareigos, turi būti sprendžiamas jo atsakomybės klausimas“, – aiškino Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas.
Vis dėlto M. Česnauskio atvejis anaiptol nėra išimtis iš taisyklės. Policijos duomenimis, per visus praėjusius metus dėl nepranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę nebuvo surašytas nė vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Amerikiečiai tyli
M. Česnauskio istorija gali pasikartoti ir Ž. Ilgausko atveju. Pastarasis iki šiol taip pat nėra pateikęs duomenų apie JAV pilietybę, todėl, pasak E. Jankevičiaus, žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją bus mėginama patikrinti panašiu būdu.
„Atsakingos institucijos kreipėsi į JAV ambasadą ir laukia atsakymo, taip pat bandys bendradarbiauti su Ž. Ilgausko tėvais“, – teigė viceministras.
Tiesa, DELFI kalbinti specialistai abejojo, ar JAV institucijos atskleis Ž. Ilgausko pilietybę, mat tokią informaciją, kaip ir daugumos kitų šalių atveju, riboja asmens duomenų apsaugos taisyklės. DELFI taip pat pateikė užklausą JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybai, bet atsakymas buvo lakoniškas – skelbti naujų piliečių pavardžių ji esą neturi teisės.
„Jokios konvencijos ar sutartys neįpareigoja pranešti kitai valstybei apie asmenis, įgijusius pilietybę. Tai daroma nebent geranoriškai, pavyzdžiui, skandinavai teikia sąrašus. Mes galime paprašyti duomenų, bet dažniausiai į tai atsakoma bendromis frazėmis, parašoma, kad be asmens sutikimo tokios informacijos neteiksime“, – sakė J. Vidickas.
Primename, kad spėlionių apie Ž. Ilgausko pilietybę laviną praėjusį spalį sukėlė vienos amerikietės socialiniame tinkle paskelbta žinutė ir dokumentus pasirašinėjančio buvusio krepšininko nuotrauka.
Šių metų kovą gandus dar labiau pakurstė Klivlando „Cavaliers“ (JAV) klubo savininkas Danny Gilbertas. Ilgamečio komandos žaidėjo iš Lietuvos pagerbimo ceremonijos metu jis užsiminė, jog 38-erių buvęs vidurio puolėjas JAV piliečiu tapo prieš keletą savaičių.
Tėvai – nežinioje
Susisiekti su Ž. Ilgausku DELFI nepavyko nei tiesiogiai, nei per Šiaurės Amerikos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) dirbančius jo bendražygius.
Tuo tarpu nuo 1997 metų anapus Atlanto gyvenančio kauniečio mama Antanina Ilgauskienė tvirtino nežinanti, ar jos sūnus turi arba prašo JAV pilietybės.
„Manęs to neklauskite, nes aš nieko nežinau. Jis turi Lietuvos pilietybę, o Amerikos – ne... Kodėl „Cavaliers“ klubo savininkas sako kitaip? Na, turbūt dėl reklamos – jie nori, kad jis eitų dirbti aukštesnėse pareigose. Aš tiesiog nežinau, ar Žydrūnas yra paprašęs JAV pilietybės. Neseniai su juo kalbėjau, bet apie tą pilietybę neklausiau. Būtų pats pasakęs, o dabar nieko neminėjo“, – DELFI dėstė A. Ilgauskienė.
Primename, kad 2011 metais karjerą krepšinio aikštėje baigęs Ž. Ilgauskas šiuo metu dirba „Cavaliers“ skautų štabe. Lietuvis su žmona, amerikiete Jennifer augina du Lietuvoje įsivaikintus berniukus.
Išsiduoda per žioplumą
Migracijos tarnybų pareigūnams atvejai, kai kitų šalių piliečiais tapę žmonės nesivargina apie tai informuoti ar piktybiškai vengia šios prievolės – ne naujiena. J. Vidickas pripažįsta, kad valstybės institucijos dažnai būna bejėgės net ir tuomet, kai turi neoficialios informacijos apie tokius asmenis, ir iš esmės priklauso nuo jų geranoriškumo.
„O kaip jūs galvojate, kaip mes sugausime žmogų, gyvenantį kur nors Zimbabvėje? Jis tik pats gali deklaruoti duomenis apie save. Jeigu žmogus nepraneša, mes apie jo pilietybę nieko ir nežinome. O remtis spauda ar kitokia nepatikima informacija negalime, kad paskui nepralaimėtume bylos teisme. Tuo labiau apie tokių asmenų nubaudimą negali būti nė kalbos“, – rankomis skėsčiojo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Vis dėlto pasitaiko, kad du pasus turintys žmonės patys netyčiomis įkliūva pareigūnams, neatsargiai išsitraukę kitos valstybės pasą.
„Dažniausiai taip būna, kai žmonės parkeliauja tvarkytis kažkokių reikalų. Tarkime, atvažiuoja žmogus, o jo lietuviškas pasas nebegalioja penkerius metus. Iš karto kyla klausimas, kokiu pasu jis naudojasi, kaip kirto sieną. Kartais tvarkydamiesi dokumentus įvairiose institucijose žmonės pateikia savo naują pasą. Tų gyvenimiškų situacijų galima daug prigalvoti.
O jei gauname neoficialių duomenų, kad žmogus įgijo kitos šalies pilietybę, bandome per migracijos tarnybas pabendrauti, pasiaiškinti, kaip ten yra. Ieškome per artimuosius ar kitaip, juk reikia įspėti žmogų apie gresiančią atsakomybę. Visada jiems sakome, kad geriau išspręsti šitą klausimą, nei paskui turėti problemų“, – pasakojo J. Vidickas.
Kitos valstybės piliečiu tapęs asmuo automatiškai Lietuvos pilietybės nepraranda. Pirmiau turi būti patikrinta jo teisė į dvigubą pilietybę, kurią turi piliečiai, atitinkantys bent vieną iš devynių įstatyme nustatytų sąlygų.
Dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, buvo ištremtas arba pasitraukė iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (taip pat jo palikuoniai), sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę, buvo įvaikintas Lietuvos piliečio būdamas nepilnametis, buvo įvaikintas kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijo atitinkamą pilietybę, Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka arba turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje.
