„Lietuvos rytą” su iškovota taure naktį pasitiko minios gerbėjų

Paprastai naktį neveikiantis Vilniaus tarptautinis oro uostas šįsyk šurmuliavo. Pasitikti sportinį žygdarbį atlikusių Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos krepšininkų, trenerių ir klubo vadovų susirinko minios aistruolių. Likus valandai iki lėktuvo iš Turino sugrįžimo oro uosto laukiamoji salė vos talpino norinčius pasveikinti komandą su pergale Europos taurės turnyre. Linksmus ir patriotinius maršus grojo orkestras „Vilnius“, minia ošė, dainavo ir skandavo, plaikstėsi „Lietuvos ryto“ ir šalies nacionalinės trispalvės.

„Esame Vilniaus universiteto studentai ir „Lietuvos ryto“ gerbėjai. Negalėjome praleisti progos pasitikti komandos ir prisiliesti prie Europos taurės“,- DELFI sakė Nerijus, Dalius ir Laima.

„Aš Vilniaus krepšinį palaikau savo visą gyvenimą. Anksčiau buvau „Statybos“ aistruolis, prisimenu 1979 metų Sovietų čempionato bronzos medalius, o dabar stengiuosi nepraleisti nei vieno „Lietuvos ryto“ triumfo. Abu kartus buvau Belgijos Šarlerua mieste, dabar privalėjau pagerbti iš Turino grįžtančius vyrus“, - DELFI teigė draudimo įmonėje dirbantis Arvydas.

2 val. 12 min. lėktuvas pagaliau nusileido ir netrukus pasirodė krepšininkai.

Sidabrinę taurę, kaip ir dera, nešė finalo rungtynių didvyris ir „Lietuvos ryto“ kapitonas Steponas Babrauskas, ant rankų tuoj iškeltas buvo Chuckas Eidsonas, sunkiai iš glėbesčiavimosi pavykdavo išsivaduoti treneriui Rimui Kurtinaičiui ir naudingiausiam finalo dvikovos žaidėjui Marijonui Petravičiui.

„Tai fantastika. Krepšinis Lietuvoje populiariausia sporto šaka. Lietuviai gerąja prasme pamišę žmonės dėl krepšinio. Niekur su panašiais dalykais nesusidūriau. Marijonas yra mano brolis, o lietuviškai mane blogų žodžių moko Jomantas“, - nuolat šypsodamasis kalbėjo Ch. Eidsonas.

„Ne, tikrai nelaukėme ir nesitikėjome tokio sutikimo“, - prisipažino ir serbas Milko Bjelica.

Nuo gausybės interviu užkimęs R. Kurtinaitis didžiavosi savo komanda.

„Tikrai labai malonu, kad tiek žmonių paaukojo savo laiką ir atvažiavo mūsų sutikti. Aš visada tikiu tuo, ką darau. Nenorėčiau šios pergalės nuopelnų priskirti treneriui. Iškovota taurė tai nuopelnas tų vyrų, kurie dirbo aikštelėje negailėdami savęs pastarąsias tris dienas“.

Vilniečių strategas skirtų vadinamąjį MVP prizą visai „Lietuvos ryto“ komandai.

„Mes propaguojame komandinį žaidimą ir aš nenorėčiau išskirti nei vieno krepšininko. Taip, Marijonas vertas naudingiausiojo vardo, Chuckas vertas, Stepas vertas, Jomantas – net neturiu žodžių. Tik gaila, kad tas prizas vienas“, - auklėtiniams gerų žodžių negailėjo R. Kurtinaitis.

Lygindamas maskviečių ir „Lietuvos ryto“ biudžetus R. Kurtinaitis tradiciškai buvo šmaikštus.

„Tokių skaičių, koks yra "Chimki" klubo biudžetas, manęs mokykloje nemokė. Labai malonus jausmas yra nugalėti tokią turtingą komandą. Negaliu to jausmo jums papasakoti. Čia, kaip seksas“, - juokėsi treneris.

Didžiausią gerbėjų antplūdį teko atlaikyti S. Babrauskui, kuris nei akimirkai nugalėtojų taurės nepaleido iš rankų.

„Jausmas labai geras. Ačiū už palaikymą, dėkui tiems, kurie tikėjote. Mūsų pergalė nėra joks stebuklas. Mes ją planavome ir mus tai pavyko“, - pabrėžė „Lietuvos ryto“ kapitonas.

Sutiktuvių pabaigoje naktinį Vilniaus oro uosto dangų nušvietė fejerverkai.