Latvius įveikti - vis sunkiau
2004-2005 metų sezoną Lietuvos komandos prieš Latvijos klubus iškovojo 74 proc. pergalių, prieš Estijos - 80 proc. Praėjusį sezoną šie skaičiai sumažėjo iki 68 ir 78 proc.
Šio sezono BBL rezultatai privertė suklusti ir LKL vadovus. Daug metų galiojusi nuostata, kad lietuviai moko kaimynus žaisti krepšinį, kol kas tinka tik “Žalgiriui” ir “Lietuvos rytui”. Tik šie klubai kol kas gelbsti Lietuvos krepšinio prestižą kaimynų akyse, nors vilniečiai šį sezoną taip pat dukart suklupo kovodami su Latvijos komandomis.
Po pirmojo BBL etapo, kai kartu žaidė visos 14 komandų, lygos atstovai pateikė lietuviams keistus skaičius: mūsų šalies ekipos prieš Latvijos klubus laimėjo tik 35 proc. rungtynių, prieš Estijos - 73. Akivaizdu, kad po antrojo etapo šie procentai dar labiau keisis mūsų nenaudai, nes, pavyzdžiui, antrajame divizione prieš “Lačplėša alus” vienintelį kartą laimėjo tik Klaipėdos “Neptūnas”. Sunkiai įveikiamos buvo ir estų ekipos.
Vis dėlto kai kurie specialistai, stebėdami besikeičiančias tendencijas, matydami Latvijoje ir Estijoje kylančias naujas arenas, jau anksčiau prognozavo kaimyninių šalių krepšinio klubų šuolį aukštyn. BBL vykdantysis direktorius Mindaugas Balčiūnas atvirai sakė, kad to buvo galima laukti.
Rezultatai nebuvo netikėti
LKL klubai tikisi, kad viskas išsispręs jų naudai ir jie toliau galės kovoti BBL čempionate. Tačiau gali būti, kad vis aktyviau BBL veikloje dalyvaujantys Latvijos atstovai labiau paisys vis stiprėjančių savo klubų interesų. Pirmąjį BBL sezoną latvių ekipos, išskyrus “Ventspils”, dažniausiai buvo lengvu lietuvių grobiu, tačiau šį sezoną pergalėmis prieš kaimynus gali girtis tik stipriausios Lietuvos komandos.
Šiomis dienomis prie vieno stalo sės LKL ir BBL vadovai, bandydami rasti atsakymus į kai kuriuos klausimus.
- Ar prieš sezoną galima buvo tikėtis, kad tik trys Lietuvos komandos užsitikrins teisę dalyvauti 2007-2008 metų BBL čempionate? - “Kauno diena” paklausė BBL vykdančiojo direktoriaus M.Balčiūno.
- Manau, tokie rezultatai nėra visai netikėti. Po 2005-2006 metų sezono lygą paliko silpniausios Latvijos ir Estijos komandos, o likusių stipriausių šių šalių krepšinio klubų biudžetai yra didesni už Lietuvos vidutiniokų mažiausiai 3-4 kartus. Todėl jie galėjo įsigyti daugiau stiprių žaidėjų, trenerių ir tai turėjo tiesioginės įtakos jų rezultatams. Tad laukėme geresnio jų žaidimo, bet nesitikėjome, kad nė viena Lietuvos komanda antrajame divizione nesugebės patekti į pirmąjį trejetą. Dėl to iš tiesų labai liūdna. Bet tokią situaciją stebėjome nuo pat sezono pradžios.
Siūlys didinti komandų skaičių
- Kas laukia Lietuvos klubų kitą sezoną?
- Išėjo paradoksas. Dvejus metus Lietuvos komandos diktavo krepšinio madas lygoje, o dabar tarsi joms nelieka vietos. Be jų BBL čempionatas nebūtų toks patrauklus. Todėl, prieš pateikiant pasiūlymus BBL valdybai, kuri turi nuspręsti dėl kito čempionato modelio, sėsime kalbėtis ir su LKL atstovais. Turime parengę pasiūlymų, tarsimės, ką daryti. Galiu pasakyti, kad visi mūsų sprendimai gins Lietuvos klubų interesus. Šį sezoną jau matėme, kaip gyvena Marijampolės “Sūduva”. Į komandą investuojami pinigai, o ji per sezoną sužaidė vos keliolika rungtynių. Negalime jų daugiau palikti nuošalyje. Reikės rasti tokią išeitį, kad būtų gerai visoms ekipoms.
Viena išeičių - vėl žaisti keturis LKL čempionato ratus, bet nemanau, kad tai būtų geras sprendimas. BBL projektas pasitvirtino ir jis turėtų likti, apimdamas visas Lietuvos komandas. Plėtimosi galimybė nėra atmesta ir manau, tai būtų vienas realesnių problemos sprendimo būdų.
Didelį susidomėjimą Baltijos lyga rodo ir švedai, baltarusiai. Tačiau svarstyti plėtimosi galimybes - BBL valdybos prerogatyva.
- Ar nemanote, kad Lietuvos komandoms būtų naudingiausia, jeigu vyktų atviras LKL čempionatas?
- Būdamas BBL atstovu negaliu to rekomenduoti. Matau kitokį sprendimo būdą - didinti BBL komandų skaičių, nes turime galvoti ir apie “Sūduvą”. Tačiau kol nėra valdybos sprendimo, negaliu nieko išsamiau komentuoti, išskyrus tai, kad Lietuvos komandų interesai turi būti apginti. Manau, gegužės pradžioje jau turėtų būti daugmaž viskas aišku, nes klubams reikės rengtis naujam sezonui, formuoti biudžetus.
- Tačiau po šio sezono Jūs traukiatės iš BBL direktoriaus pareigų. Ar Jus pakeisiantis žmogus taip pat gins Lietuvos interesus?
- Mano sutartis galioja iki gegužės 1 dienos. Kol kas nežinau, kokį žmogų BBL valdyba skirs naujuoju direktoriumi. Aš esu pasiūlęs keletą galimų kandidatų iš Lietuvos, kurie tęstų pradėtus darbus, tačiau skirti direktorių - valdybos reikalas ir ką jie pasirinks, negaliu pasakyti.
Lietuviams trūksta ir arenų, ir pinigų
- Ar, atsižvelgiant į BBL čempionato rezultatus, neketinama keisti 2007-2008 metų LKL čempionato formato? - “Kauno diena” paklausė LKL varžybų direktoriaus Tomo Rimkaus.
- Pirmiausia norime sulaukti konkrečių BBL pasiūlymų, o tada spręsime, kaip elgtis. Patys taip pat svarstome galimus variantus, kurie gintų Lietuvos klubų interesus.
- Kokia, Jūsų nuomone, būtų priimtiniausia varžybų sistema?
- Lietuvos krepšinio lygos nuomone, turėtų keistis BBL čempionato modelis. Jame turėtų žaisti ne 10-12 komandų, o daugiau. Komandas būtų tikslinga suskirstyti į du divizionus, kaip vyko antrasis šio sezono BBL čempionato etapas. Pirmajame divizione žaistų stipriausios trijų šalių komandos, o antrajame - likusios, kurios vėliau turėtų galimybę kovoti atkrintamosiose varžybose. Mūsų principinė nuostata - Baltijos lygoje turi dalyvauti visos LKL komandos, kad jos neliktų stovėti vietoje. Tai aktualu galvojant ir apie ateitį, apie 2011 metų Europos čempionatą Lietuvoje.
- Ar Jūsų nenustebino tokie LKL komandų rezultatai BBL antrajame divizione?
- Nenustebino. Reikia pažiūrėti į situaciją. Lietuva yra krepšinio valstybė, rinktinė ir stipriausieji klubai dažniausiai gerai reprezentuoja valstybę. Bet kalbant apie LKL komandas vidutiniokes, yra daug problemų, ypač dėl sporto arenų ir klubų biudžetų dydžio. Tai iškart atsispindi ir rungtynėse, ir BBL turnyro lentelėje. Šiuo atžvilgiu kaimynai mus jau akivaizdžiai lenkia. Sporto arenų klausimą reikia spręsti valstybiniu ar bent savivaldybių lygiu. LKL žmonės yra pasirengę tarpininkauti.
Geroji taip susiklosčiusios situacijos pusė yra tai, kad ji galbūt privers visus susitelkti ir pasistengti pakeisti esamą padėtį.
