„Jaunimo pasirodymas visada banguoja“, – priežasčių nerimauti nematė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Kreivė leidosi
Anot M. Balčiūno, vertinant bendrai, keturių šalies vaikinų rinktinių rezultatų negalima vadinti nuviliančiais, nors iškeltus tikslus su trenksmu įgyvendino vienintelė trenerio Kazio Maksvyčio kariauna, triumfavusi planetos devyniolikmečių pirmenybėse.
Tuo tarpu Dariaus Dikčiaus vadovaujami aštuoniolikmečiai Europos čempionate tenkinosi 5-a vieta, o Mariaus Linarto dvidešimtmečiams ir Dariaus Sirtauto šešiolikmečiams teko kovoti dėl išlikimo žemyno pirmenybių A divizione. Tiesa, abi komandos gėdos stulpo išvengė, užėmusios atitinkamai 14 ir 13 vietas.
Palyginimui, pernai jaunimo ekipos į Lietuvą parvežė du apdovanojimų komplektus (auksą ir sidabrą), o 2008 metais lietuviai nuskynė medalius visų trijų amžiaus grupių Europos čempionatuose (vieną aukso ir du sidabro).
„Vasara buvo dviprasmiška: turėjome ir labai gražių pergalių, ir nuliūdinusių rezultatų. Labiausiai nuvylė dvidešimtmečiai, o dėl šešiolikmečių pasirodymo reaguojame ramiai, nes tai yra pasirengimo proceso dalis. Rungtyniaujant tokiems jauniems krepšininkams rezultatai ne visada atspindi tikrąjį jų pajėgumą.
Šiaip ar taip, panikos neturėtų būti. Kalbame tik apie vieną vasarą, o vertinti reikėtų visą ketverių metų laikotarpį. Nuo 2007-ų iškovojome daugiau medalių komplektų nei per 16 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo iki 2006-ų. Tuomet kiekvienas jaunimo parvežtas medalis dar buvo istorinis įvykis, o dabar jau esame išlepinti pergalių“, – DELFI dėstė M. Balčiūnas, kurio nuomone,
jaunųjų krepšininkų rezultatai šovė į viršų 2007 metais panaikinus vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondą ir didesnę finansavimo dalį nukreipus jaunimo komandų reikmėms.
Specialisto rezultatai netenkina
LKF generaliniam sekretoriui nepriešgyniavo ir tokius žaidėjus kaip Rimantas Kaukėnas ar Jonas Valančiūnas ugdęs treneris Gintautas Regina. Jaunųjų krepšininkų rengimo specialistas DELFI teigė, jog kol kas skambinti pavojaus varpu dėl jaunimo rezultatų nėra reikalo.
„Jaunimo krepšinis yra nenuspėjamas: vienais metais komanda gali atrodyti labai gerai, o kitais – tik vidutiniškai. Žaidėjai nevienodai bręsta: pavyzdžiui, devyniolikmečiai savo branda lenkė netgi kai kurias pietiečių komandas, o dar turėjo tokį lyderį kaip J. Valančiūnas. Likusiose ekipose tokių ryškių žvaigždžių nebuvo, todėl joms žaisti buvo sunkiau. Vis dėlto manau, kad jų pasirodymas galėjo būti geresnis, pavyzdžiui, dvidešimtmečiai turėjo kovoti dėl vietos geriausių šešete“, – samprotavo G. Regina.
Ankstyvos pagyros gali nutempti į dugną
Oficialiai įvertinti visų amžiaus grupių nacionalinių komandų pasirodymą LKF vykdomasis komitetas turėtų po baigiamojo šių metų tarptautinių varžybų akordo – Europos vyrų krepšinio čempionato.
Tačiau M. Balčiūnas teigė jau dabar turintis detalią informaciją apie jaunimo rinktinių pergalių ir nuopuolių priežastis.
Nagrinėdamas skaudžiausiai lietuviams susiklosčiusį dvidešimtmečių čempionatą, LKF generalinis sekretorius aiškino, jog M. Linarto ekipai pritrūko į suaugusiųjų rinktinę pakviesto J. Valančiūno, be to, metais jaunesnių krepšininkų planetos pirmenybėse blizgėjusiems Dovydui Redikui ir Arnui Butkevičiui nepakako jėgų vienodai sėkmingai sužaisti dviejuose čempionatuose iš eilės.
„Objektyvių priežasčių yra pakankamai. Euforija po mūsiškių triumfo Rygoje irgi nepadėjo: kai kas turbūt galvojo, kad tereikia nuvažiuoti sužaisti finalo“, – svarstė M. Balčiūnas.
Jo nuomone, liaupsės ir perdėtas dėmesys pakišo koją ir aštuoniolikmečių komandai, prieš dvejus metus Kaune iškovojusiai Europos šešiolikmečių čempionato sidabro apdovanojimus.
„Trys daugiausia vilčių teikę šios ekipos žaidėjai – Tauras Jogėla, Mantas Mockevičius ir Ignas Ramašauskas – kažkur dingo. 2009 metais, kai laimėjo sidabrą, visi jie buvo pastatyti ant pjedestalo, o kur jie dabar? I. Ramašauskas išvis neprasimušė į rinktinę, T. Jogėla pateko paskutiniu numeriu, o M. Mockevičius turėjo rimtų problemų dėl savo elgesio. Dėmesys jiems padarė meškos paslaugą, ir tai labiausiai liūdina, nes visi jie turėjo būti komandos lyderiai“, – apgailestavo vienas LKF vadovų.
Merginų krepšinis – krizėje
Raginantis nevaryti Dievo į medį dėl vaikinų rinktinių nesėkmių, M. Balčiūnas neslėpė, jog merginų krepšinio situacija Lietuvoje yra kur kas niūresnė, ir tai ši vasara tik patvirtino.
2008 metai, kuomet Aurimės Rinkevičiūtės vedamos Lietuvos aštuoniolikmetės tapo Europos čempionėmis, dabar atrodo lyg gražus sapnas, negrįžtamai išsisklaidęs rytmečio aušroje.
Nors visos įvairių amžiaus grupių merginų pirmenybės dar nesibaigė, jau dabar aišku, kad aukščiausiai šiemet pakilo Lietuvos dvidešimtmetės, žemyno čempionate užėmusios vos 11-ą vietą.
„Mane labai neramina merginų rengimo padėtis. Jau seniai mačiau, jog reikia sisteminių pertvarkų. Australijos ar Prancūzijos pavyzdys rodo, kad būtina kurti mergaičių rengimo centrus, nes tik taip galima auginti talentus. O Lietuvoje viskas palikta sporto mokykloms, kur merginų trenerių motyvacija yra labai menka, masiškumo taip pat nėra. Jeigu po LKF prezidento rinkimų mes toliau liksime valdžioje, reikės pradėti labai rimtus žygius šia kryptimi“, – kalbėjo M. Balčiūnas.
