-Į NKL lygą sugrįžai po dvejų metų pertraukos. Kaip lyga atrodo dabar, ar sustiprėjusi?
- Aš manau, kad lygoje šiais metais daug vienodo pajėgumo komandų . Sunku pasakyti, kokia komanda laimės, kol kas nėra favoritų, kaip pernai buvo Pasvalio „Pieno žvaigždės“, visą sezoną rungtyniavę be pralaimėjimų. Mano manymu, NKL lygis nepakito per pastaruosius dvejus metus.
- Kokia nuotaika komandoje?
Normali nuotaika – besikeičianti. Tai priklauso nuo sėkmės varžybose. Po pralaimėtų varžybų - nesidžiaugiame... Padiskutuojame, kas ne taip buvo, ko nepadarėme. Ir stengiamės kitą kartą žaisti geriau, nors ne viskas priklauso nuo gerų norų.
- Kaip sutari su treneriu Mindaugu Kildišiumi? Ar krepšinio veteranas gali pasiginčyti žaidimo strategijų klausimais?
- Su treneriu sutariame gerai. Treneris pats priima sprendimus, kartais išklauso mano ir kitų žaidėjų nuomonę.
- Suprantama, jog sunku išskirti pavienius momentus, bet ar per karjerą yra išlikę vienas du įspūdingiausi prisiminimai?
- Žinoma, kad didžiausią įspūdį paliko 1999 metais laimėta Eurolyga. Ko vertas buvo vien sutikimas Karmėlavos oro uoste – minia žmonių nuo pat Karmėlavos iki miesto centro! Kiekvienas laimėjimas savaip brangus. Išlikę nuostabūs prisiminimai iš kadetų, jaunių ir jaunimo čempionatų.
- Esi žaidęs Kauno „Žalgiryje“ ir Vilniaus „Lietuvos ryte“. Kuris klubas arčiau širdies?
- Nenorėčiau išskirt nei vieno klubo. „Žalgiryje“ buvo mano pirmi žingsniai didžiajame krepšinyje. Šiam klubui atstovavau ilgiausiai – net 7 sezonus. Po to „Lietuvos rytas“ pasiūlė geras sąlygas – ir aš priėmiau pasiūlymą. Nerimavau dėl sirgalių reakcijos, bet viskas buvo gerai. Jie suprato kokia yra krepšininkų karjera, kad keisti komandas yra normalu.
- Ar kažko gailiesi per savo karjerą?
- Sunku pasakyti. Visada norisi dar ir dar geriau… Bet reikia džiaugtis tuo, ką turi. Svarbiausia, kad pavyko išvengti rimtų traumų ir esu pakankamai sveikas.
- Esi vienas tituluočiausių Lietuvos žaidėjų. Ar pažiūrėjęs į surinktus trofėjus, nepagalvoji kartais, jog esi laimės kūdikis?
- Nesiginčiju, sėkmė mane lydėjo. Komandos draugai juokais vadino „sėkmės talismanu“. Kurioje komandoje rungtyniauju – ta tampa čempione.
- Paskelbtoje fanų rubrikoje, kurioje aistruoliai turi galimybę užduoti klausimą, Gintaras Einikis klausia: „kaip einasi, Kęstai“? O Matas Niparavičius klausia" „Kęstai, kada važiuosim žvejoti?“. Ką atsakytum šiems vaikinams?
- Pūkiui - linkėjimai. Sekasi neblogai, dar sveikatos yra. Reiktų pasimatyti. Matui - žvejot galime visada, tik žiemą šalta. Geriausia pavasarį – palydekausime.
>-Na ir tradiciškai, koks tavo linkėjimas visiems krepšinio mylėtojams?
- Visada palaikykite savo mylimą komandą - ir sėkmėje, ir nesėkmėje!
