Lemtingas pažadas
Iš Valensijos komandos šį sezoną to niekas nesitikėjo. Turbūt nesitikėjo ir pats 206 cm ūgio lietuvių kilmės J. Shurna, po sensacingos pergalės pirmose sezono rungtynėse sau ir komandos draugams davęs lemtingą pažadą.
„Basket“ išvykoje 88:82 palaužė Madrido „Real“, o Johnas pareiškė, kad barzdos nesiskus tol, kol komanda žygiuos pergalingai. Sunku patikėti, tačiau pergalių serija tęsėsi... iki pat sausio vidurio. „Basket“ komanda varžovus iš kelio šlavė tiek Ispanijos čempionate, tiek Europos taurėje, o barzda, pradžioje puošusi Johno veidą, aplinkiniams ilgainiui ėmė asocijuotis su benamiu žmogumi.
„Johnas atrodė lyg kažkoks tarpinis variantas tarp namų neturinčio žmogaus ir iš laukinių Vakarų persikėlusio XIX a. personažo. Ir, nepaisant to, jis išliko solidus“, – prisimena amerikietis L. Sikma. Tačiau istoriją reikėtų pradėti pasakoti nuo pradžios.
Prašė Lietuvos pilietybės
Lietuviško kraujo turintis J. Shurna gimė 1990 m. balandžio 30 d. Gle Elyne, Ilinojaus valstijoje. Perspektyvus krepšininkas studijavo „Northwesten“ koledže ir tapo rezultatyviausiu visų laikų koledžo žaidėju NCAA lygoje, per keturis sezonus pelnęs 2038 taškus. Puolėjo talentas neprasprūdo ir pro JAV rinktinių trenerių akis. Su amerikiečių U-19 komanda Johnas 2009 m. Naujojoje Zelandijoje tapo pasaulio čempionu, o vienas sėkmingiausių rungtynių sužaidė su lietuviais, kurių metu pelnė 9 taškus.
Nors 2012-ųjų NBA naujokų biržoje sėkmė Johno nelydėjo, profesionalo karjerą jis pradėjo Europoje – žaidė Prancūzijoje, Turkijoje, o nuo šio sezono pradžios gina Valensijos ekipos garbę. J. Shurna lietuviškos savo kilmės niekuomet nesikratė ir 2014-aisiais netgi paskelbė norintis gauti Lietuvos pilietybę, tačiau ilgainiui šios istorijos atgarsiai nutilo.
16 pergalių iš eilės itin pajėgiame Ispanijos ACB čempionate ir 12 paeiliui laimėtų Europos taurės rungtynių. Šitaip sezoną pradėjo J. Shurnos atstovaujama „Basket“ ekipa, o spalį prasidėjusi pergalių serija nutrūko tik sausio 19-ąją, kuomet ispanai namuose turėjo pripažinti Limožo „CSP“ pranašumą. Būtent tada J. Shurna ir įvykdė pažadą – daugiau nei pusę valandos kirpo ir skuto barzdą, padariusią jį tikru pergalių talismanu ne tik Valensijoje, bet ir visoje Europoje.
Pats J. Shurna niekuomet nebuvo „taškų darymo mašina“, kuo netapo ir šiame sezone. Europos taurėje per rungtynes amerikietis vidutiniškai renka po 6,3 taško ir atkovoja po 2,8 kamuolio, tačiau, komandos draugų teigimu, su barzda atkakliai neatsisveikinęs puolėjas tapo gyvu impulsu stengtis ir pergalėmis tikrinti, kiek atlaikys Johno kantrybė. Tačiau barzda ir tapimas talismanu yra viena, o reali pergalių serija – visai kas kita.
Vieno verslininko projektas
Paaiškinti tokio sėkmingo buvusio Ispanijos čempionato vidutiniokų žaidimo priežasčių kol kas nepavyksta ir specialistams. Vidutinioke komanda, visų pirma, yra laikoma dėl savo finansinės padėties. Skirtingai nuo šalies krepšinio grandų „Real“ ir „Barcelona“, kurie veikia vienoje struktūroje su futbolo klubais ir gali manipuliuoti protu sunkiai suvokiamomis sumomis, „Basket“ komanda yra niekuo nesusijusi su „Valencia“ futbolo klubu ir finansuojama iš vieno žmogaus i
– prekybos centrų tinklą valdančio milijonieriaus ir krepšinio fanatiko Juano Roigo kišenės.
J. Roigas – turtingas žmogus, tačiau net ir jam konkuruoti su Ispanijos grandais yra sudėtinga. Šį sezoną „Basket“ biudžetas siekia 13 mln. eurų, o „Real“ ir „Barcelona“ biudžetai didesni kone dvigubai. Kalbama, kad kiekvieną sezoną dėl investiicjų į savo mylimą krepšinį J. Roigas apskritai praranda milžiniškas sumas (šaltinių teigimu – apie 8 mln. eurų).
Lyginant nedideli finansiniai resursai lemia, kad praktiškai kiekvienais metais komandai tenka perrikiuoti gretas. Lyderiai išvyksta į turtingesnius klubus, o talentų reikia iškoti ir ieškoti. Galima pateikti palyginimą: šį sezoną NBA lygoje „Golden State Warriors“ pradėjo 24 pergalėmis iš eilės ir praktiškai ta pačia sudėtimi, kuria laimėjo pernykštį čempionatą. Tuo metu Valensijos komanda tarpsezoniu pasipildė septyniais naujokais, tarp kurių buvo ir J. Shurna. Įvyko permaina ir trenerių štabe, prie komandos vairo stojo 25-erių metų stažą turintis, tačiau niekur ilgiau neužsilaikantis Pedro Martinezas, per savo karjerą pakeitęs jau 13 profesionalių komandų.
Žaidėjams „suteikia laisvę“
„Palyginimu su NBA nėra ir būti negali, – „New York Times“ cituoja Valensijos komandoje žaidžiantį vidurio puolėją Justiną Hamiltoną, turintį ilgametę NBA patirtį. – Už Atlanto mes visuomet žinodavome, ko laukti vienose ar kitose rungtynėse, kokį krepšinį žais varžovai. Europoje kiekvienas mačas yra tarsi iššūkis, komanda turi jį priimti, išlikti vieninga. Čia reikia kur kas daugiau pasirengimo ruošiantis susidūrimui su oponentais.“
Anot J. Hamiltono, naujasis treneris P. Martinezas dėmesio pasirengimui skiria kur kas daugiau, negu pačioms rungtynėms, o tai ir duoda rezultatų. Pasak „Basket“ kapitono R. Martinezo, trenerio filosofija – išnaudoti visas stipriąsias savo žaidėjų puses – yra ideali Valensijos komandai.
„Kombinacijos, kurias mes atliekame, nėra skirtos kuriam nors konkrečiam žmogui. Kiekvienose rungtynėse lyderiai keičiasi, inciatyvos gali imtis žmogus, tylėjęs ankstesniame mače. Tuo mes ir pribloškiame varžovus“, – įsitikinęs ispanas.
Pats treneris pažymi, kad daug lemia ir puiki atmosfera komandos rūbinėje, tačiau pripažįsta, kad tokios pergalių serijos prieš sezoną jis tikrai neįsivaizdavo. „Kol jiems sekasi, suteikiu laisvę“, – šypteli krepšinio specialistas.
Eksperimento nebekartos
Nors pergalių serija jau nutrūko, krepšininkai tvirtina neužmigsiantys ant laurų. Visgi pats J. Shurna, tapęs tikru Valensijos herojumi, teigia daugiau tokio eksperimento nebekartosiantis.
„Sesuo buvo atvažiavusi aplankyti manęs per žiemos šventes ir, švelniai tariant, atsidūrė šoke pamačiusi, kaip aš atrodau, – pripažino krepšininkas.
„Nemanau, kad norėčiau tai pakartoti. Tiesą sakant, man galų gale ir vėl buvo malonu išvysti nuskustą savo pabarzdę“, – kvatojasi J. Shurna.
J. Shurnos žaidimo epizodai:
