Deja, profesionaliais krepšininkais, iš tūkstančių bendraamžių, tampa vos kelios dešimtys.
Supratę, kad aukšto lygio krepšininkais netaps, dažnai vaikinai visai pamiršta krepšinį, o norintys išlikti šiame pasaulyje renkasi teisėjo arba trenerio kelią.
Teisėjauti — kuo anksčiau
Apsispręsti būti teisėju reikia gana anksti, nes gauti tarptautinę kategoriją ir galimybę dirbti aukščiausiu lygiu galima tik iki 35-erių metų. Prieš tai dar būtina keletą metų teisėjauti aukščiausioje savo šalies lygoje.
Lietuvoje yra milžiniška konkurencija, todėl prasimušti į LKL reikia daug laiko. Galima sakyti, kad jei iki 20-ies metų nepradėjai teisėjauti, apie FIBA kategoriją gali nesvajoti. Be to, net ir geriausi šalies teisėjai turi papildomus darbus: Romualdas Brazauskas yra Baltijos krepšinio lygos direktorius, Jurgis Laurinavičius — Nacionalinės moterų krepšinio lygos direktorius, Tomas Jasevičius — Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių direktorius, Gintaras Vitkauskas dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, Vilius Mačiulaitis vadovauja Valstybinei darbo inspekcijai ir t.t.
Tad nusprendę siekti krepšinio teisėjo karjeros, iš anksto nusiteikite, kad laukia daug sunkaus darbo, didžiulė konkurencija, ir šis darbas nebus jūsų pragyvenimo šaltinis.
Na, o jei vis dėlto norite žengti šiuo keliu, kreipkitės į LKF teisėjų asociaciją ir jums bus paaiškinta, kaip ir kur savo mieste galėtumėte pradėti teisėjauti.
Teisėjavimas — vienintelė veiklos sritis, kur svajoti apie aukščiausią lygį pradedant karjerą vyresniame amžiuje, yra per vėlu. Visose kitose su krepšiniu susijusiose srityse durys yra atviros visų amžiaus grupių asmenims.
Atviri visi keliai
Didžiausias perspektyvas, be abejo, atveria trenerio specialybė. Kaip kiekvienas jaunas krepšininkas svajoja apie NBA, taip kiekvienas pradedantysis treneris gali svajoti apie darbą Eurolygos ir tos pačios NBA klubuose. Konkurencija, savaime suprantama, yra labai didelė, tačiau trenerių rinka yra akylai stebima ir visi talentingi ir savo darbui atsidavę asmenys anksčiau ar vėliau būna pastebėti bei sulaukia galimybės žengti aukštyn.
„Krepšinio treneris — viena prestižiškiausių specialybių Lietuvoje“, — įsitikinęs LKF generalinis sekretorius ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) kancleris Mindaugas Balčiūnas. — Lietuvoje turime puikią krepšinio piramidę, suteikiančią galimybę įgyti daug patirties ir žengti karjeros laiptais aukštyn. Krepšinio trenerio specialybės galima mokytis LSU ir tai yra viena vertingiausių specialybių šalyje. Manau, kiekvienas norintis tapti krepšinio treneriu turėtų regėti savo ateitį užsienyje, stipriame klube, tačiau ir Lietuvoje iš to galima valgyti skanią duoną. Treneriai, kurie daug metų dirba šį darbą, turi aukštesnę kategoriją, net ir rajone gali uždirbti 3-4 tūkstančius litų. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus į save investuoja, kiek skiria laiko darbui ir savęs tobulinimui, kad taptų geru specialistu“.
Trenerio karjerą galima pradėti kad ir mėgėjų lygose, dirbant su laisvalaikiu krepšinį žaidžiančiais žmonėmis. Tačiau siekiant pereiti į aukštesnį lygį ar galimybės dirbti su vaikais, jau reikia specifinių žinių, kurių galima įgyti aukštosiose mokyklose.
„Mūsų LSU siūloma studijų programa yra išskirtinė, panašiai krepšinio trenerius rengia nebent serbai, beje šiuo metu programą kopijuoja anglai. Krypstama į specializuotą atskirų sporto šakų trenerių rengimą, nes dabar daugiausia ruošiami tiesiog bendro profilio treneriai — kūno kultūros mokytojai. Tai žmonėms didesnių perspektyvų iš karto neatveria, nes pačiam reikia skirti labai daug dėmesio savęs tobulinimui. LSU studentai įgyja fiziologijos, psichologijos, pedagogikos žinių, visa tai iš karto suteikia pranašumų ieškant darbo, — dėstė M. Balčiūnas.
Aišku, tai nereiškia, kad baigęs LSU iš karto gausi darbo pasiūlymą. Būtina pereiti visą piramidę nuo pat vaikų krepšinio, 6-8 metus kloti pagrindus savo karjerai, o tada jau galima tikėtis didesnių galimybių. Svarbu yra iš anksto susitaikyti, kad trenerio darbas nėra rožėmis klotas. Nėra taip, kad vaikai būriuojasi prie durų, o tau reikia tik ateiti per rungtynes ir pasėdėti ant suolelio. Teks ir vaikų grupes rinkti, ir juos sudominti, juos motyvuoti ir t.t. Tačiau perspektyvos šiame darbe, kaip jau minėjau, yra didžiulės“.
Lietuva krepšinio srityje vis labiau plečia bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, todėl atsiveria vis daugiau galimybių specialistams išvykti į kitas šalis ir gauti labai gerai apmokamą darbą.
„Mes krepšinio žiniomis ir kitomis savybėmis konkuruodami tarpusavyje aplenkėme daugelį šalių. Jei moki užsienio kalbas — anglų, rusų — ir sugebėjai pasižymėti Lietuvos vaikų krepšinyje, tave tikrai pastebės ir suteiks galimybę. Jei ne Lietuvoje, tai užsienyje. Vien ko vertas Rusijoje vaikus labai sėkmingai treniruojančio Rolando Radvilos pavyzdys. LKF netrukus pasirašys bendradarbiavimo sutartis su Bahreino ir Kazachstano krepšinio federacijomis dėl mūsų sporto šakos vystymo šiose šalyse. Vis didesnis gerai parengtų krepšinio trenerių poreikis jaučiamas tokiose rinkose kaip Rusija, Kinija, Ukraina, kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Galime neabejodami tvirtinti, kad ryžtingam ir savo lavinimui daug dėmesio skiriančiam Lietuvos krepšinio treneriui – atviri visi keliai“.
Konkurencija — mažesnė, paklausa — didesnė
Fizinio rengimo specialistai. Dar prieš dešimtmetį apie krepšinio klubuose dirbančius fizinio rengimo specialistus mažai kas buvo girdėjęs. Atrodė, kad vienintelis šios srities specialistas yra legendinis Kauno „Žalgirio“ treneris Aleksandras Kosauskas.
Dabar visi puikiai žino, kad viename geriausių pasaulio krepšinio klubų — Maskvos CSKA — dirba buvęs Lietuvos rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkus treniruoja E. Kandratavičių nacionalinėje komandoje pakeitęs Sigitas Kavaliauskas. Užsienio klubuose darbuojasi ir daugiau mūsų šalies fizinio rengimo specialistų, tačiau jie galbūt nėra taip gerai žinomi Lietuvoje.
Beje, dabar ne visi mūsų klubai turi fizinio rengimo trenerius, todėl šiuo keliu pasukusiam žmogui, rasti darbą neturėtų būti labai sunku. Jau minėti E. Kandratavičiaus ir S. Kavaliausko pavyzdžiai puikiai parodo, ką gali pasiekti aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Anksčiau fiziniu žaidėjų rengimu užsiimdavo krepšinio komandų vyriausieji treneriai, tačiau krepšinis vystosi, fizinio rengimo metodikos vis keičiasi, tobulėja, ir treneriai nespėja su naujovėmis. Dėl šios priežasties vyksta pasidalijimas funkcijomis – dauguma klubų stengiasi turėti atskirą fizinio rengimo trenerį“, — dėstė M. Balčiūnas. — Tai dar gana naujas reiškinys krepšinyje, bet specialūs fizinio rengimo treneriai jau tapo neatsiejama komandų dalimi, dėl šios priežasties, didėja ir šių specialistų paklausa“.
Krepšinio trenerio specialybės studentai dažniausiai stengiasi siekti karjeros būtent šioje srityje, o fizinio rengimo trenerių vietas krepšinio ekipose dažniausiai užima lengvaatlečiai. E. Kandratavičius ir S. Kavaliauskas į krepšinį taip pat atėjo iš lengvosios atletikos.
Istorijoje pasitaikė ir kuriozinių situacijų: kai krepšininkų fizinio rengimo klausimais konsultuodavo kultūristai – žaidėjai užsiaugindavo per daug raumenų, o lengvaatlečiai kartais per daug dėmesio skirdavo tik tam tikroms savybėms — greičiui, ištvermei ir pan. Tokios treniruotės krepšininkams pakenkdavo daugiau nei padėdavo. Tačiau atsakingai į savo darbą žiūrintis ir naujovėmis besidomintis fizinio rengimo treneris krepšinyje yra aukso vertės.
„Fizinio rengimo treneriai užsiima ne tik žaidėjų treniruotėmis prieš sezoną ar pramankštos vedimu prieš rungtynes. Jie yra ir savotiškas viduriukas tarp trenerių ir gydytojų. Fizinio rengimo treneriai atsakingi už krepšininkų reabilitaciją, traumų prevenciją. Krepšinis vis greitėja, atakos laikas trumpėja, žaidėjams reikia vis daugiau ištvermės, todėl šių specialistų reikšmė nuolat auga. Galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai šioje srityje taip pat yra labai stiprūs, mūsų specialistai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
Susidomėjusiems šia specializacija, LSU jau siūlo atletinio rengimo trenerių studijas. Mūsų parengti specialistai bus plačios specializacijos, jie yra orientuojami ne vien į krepšinį, bet į visus komandinius žaidimus, yra mokomi įvairių sporto šakų specifikos. Fizinio rengimo treneriai yra dar viena niša, kurioje tikrai yra erdvės veiklai. Čia, kaip ir bet kur kitur, būtina investuoti į save, įdėti kruopštumo, daug pastangų, bet reikia pažymėti, kad tarp fizinio rengimo specialistų konkurencija yra mažesnė nei tarp krepšinio trenerių, o poreikis — didesnis“.
Durys atviros visiems
Krepšinio treneriai-skautai. Pastaraisiais metais vis daugiau girdime apie krepšinio trenerius-skautus. Tai yra žmonės, analizuojantys savo ir varžovų žaidimą bei patariantys vyriausiajam treneriui. Didžioji šio darbo dalis yra atliekama sėdint prie kompiuterio, tačiau išmanančių darbą su specialiomis, tam skirtomis programomis vis dar tėra vienetai.
Buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris-skautas Mantas Šernius „Mūsų krepšinui“ yra sakęs, kad šio amato gali išmokti kiekvienas, tereikia atsisiųsti kokią nors nemokamą vaizdo redagavimo programą, domėtis krepšiniu ir jau galima pradėti mokytis komandų žaidimo analizės. Pats M. Šernius į krepšinį atėjo iš futbolo ir šį sezoną buvo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ treneris-skautas. Ne vienas krepšinio specialistas tvirtino, kad sezono pabaigoje pagerėjęs Pasvalio komandos žaidimas didele dalimi buvo būtent M. Šerniaus nuopelnas.
Pavyzdžių, ko gali pasiekti geras treneris-skautas, toli ieškoti taip pat nereikia. Kartu su E. Kandratavičiumi CSKA ekipoje dirba naujas Lietuvos rinktinės treneris-skautas Benas Matkevičius.
„Šią sritį vadinčiau ne savarankiška specialybe, o labiau krepšinio trenerių specializacijos šaka. Komandos trenerius ir skautus skiria vienas žingsnis, bet kuris vyriausiasis treneris gali tapti skautu, o bet kuris skautas — vyriausiuoju treneriu“, — analizavo M. Balčiūnas.
Būtent taip yra nutikę tam pačiam M. Šerniui. Iš pradžių jis dirbo skautu, o vėliau išbandė ir Kauno „VIČI-Aisčių“ merginų komandos vyriausiojo trenerio pareigas. Pirmasis išgarsėjęs Lietuvos krepšinio skautas Donaldas Kairys vyriausiuoju treneriu jau sėkmingai dirbo Latvijoje ir Ukrainoje.
„Skautai yra neatsiejama profesionalių komandų dalis, visos rimtos komandos juos turi, kai kurios — ne vieną. LSU studentai mokomi dirbti su skautų programomis, tačiau, kaip jau minėjau, skautai yra labiau trenerių specializacijos sritis, o ne atskira specialybė. Iš esmės, krepšinio analize gali užsiimti bet kuris entuziastas, tam tereikia domėtis krepšiniu ir naujausiomis technologijomis“, — tvirtino vienas LKF vadovų.
Specialistų beveik nėra
Dar viena sritis, kurioje poreikis yra milžiniškas, o pasiūla beveik nulinė, yra sporto medicina. Sporto medicinoje besispecializuojančius žmones galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų — tai yra su vyrų rinktine besidarbuojantys Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas. Prie jų dar galima priskirti nebent moterų rinktinės gydytoją Gediminą Tankevičių. Tai yra visas sąrašas, nors sporto medicinos profesionalai reikalingi visiems aukščiausio lygio ir bet kurios sporto šakos klubams ar rinktinėms.
Jei krepšininkai patiria rimtas traumas, galima sakyti, kad visi keliai juos veda į R. Gudo ir V. Trumpicko rankas. Šiems specialistams tenka milžiniškas krūvis, o naujų kolegų kol kas nematyti. Pasak R. Gudo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto institute, sporto medikų specializaciją yra pasirinkę vos du studentai, tačiau jau dabar yra aišku, kad jų keliai tikriausiai pasuks į užsienį. Jei ketinate studijuoti mediciną ir domitės krepšiniu, būtinai pagalvokite apie sporto mediciną, tokia studijų kryptis atvertų galimybes būti aukščiausio lygio krepšinio įvykių sūkuryje.
„Tiesa, kad net aukščiausio lygio komandos susiduria su sunkumais, kai reikia rasti gerų sporto medicinos specialistų. Ši sritis yra labai perspektyvi ne tik Lietuvoje ar krepšinyje, bet ir visame pasaulyje ir visose sporto šakose“, — sutiko su dar vienos neužpildytos nišos apibūdinimu M. Balčiūnas.
Arti krepšinio gali būti ir psichologai, tačiau Lietuvoje sporto psichologija daugeliui dar yra neatrasta sritis.
„Taip, psichologai krepšinyje taip pat turi ką veikti, tačiau turiu suabejoti, ar kada nors komandos stengsis tarp savo darbuotojų turėti ir psichologus. Komandose psichologas, pirmiausia, yra ir turi būti treneris. Jis turi geriausiai pažinti savo komandą, išmanyti psichologinius niuansus ir jais naudotis tikslui pasiekti. Na, o tikriems psichologams, manau, labiau reikėtų užsiimti tyrimais, analize, moksliniais darbais. Tai yra įdomi specialybė, krepšinyje veiklos psichologams tikrai netrūktų, tačiau, kaip jau minėjau, krepšinio klubai vargu ar galėtų tapti jų tiesioginėmis darbovietėmis“, — svarstė pašnekovas.
Achilo kulnas — vadyba
LKF generalinis sekretorius tvirtino, kad didžiausias visos Lietuvos sporto sistemos trūkumas yra profesionalių sporto vadybininkų stygius.
„Sporto vadybininkas, mano nuomone, yra pati perspektyviausia Lietuvos sporto specialybė“, — teigė M. Balčiūnas. — Vadyba yra mūsų Achilo kulnas. Lietuvos rinkoje sporto vadybos dėsniai yra sudėtingesni nei kitur, todėl manau, kad vadybininkas, sugebantis suktis mūsų šalyje, sugebės dirbti bet kur, jo veiklai atsivers labai tolimi horizontai. Mūsų turima infrastruktūra atveria nuostabias galimybes veiklai, reikia tik ryžtis, studijuoti LSU, eiti į sporto organizacijas ir dirbti. Lietuva yra tokia maža, kad net nesvarbu, kur eisi dirbti. Jei tik gerai dirbsi, tikrai būsi pastebėtas ir gausi galimybę žengti aukštyn. Jau dabar krepšinyje yra daug pavyzdžių, kai geri vadybininkai užima geras pareigas. Galiu paminėti Kaune sėkmingai besidarbuojantį „Aisčių-LSU“ direktorių Petrą Aleksonį, Marijampolėje puikiai sekasi Deividui Jurkšai, šį sąrašą galima tęsti ir tęsti“.
Anot pašnekovo, kol kas Lietuvoje su krepšiniu susijusių žmonių galvose per lėtai vyksta lūžis. Reikia kuo greičiau nuo sporto organizatorių, kurie vis dar imasi pernelyg plačios veiklos ir pareigų, pereiti prie sporto vadybininkų.
„Reikia suprasti žmones ir aplinką, tačiau norėtųsi, kad šis procesas vyktų greičiau“, — tvirtino M. Balčiūnas. — Ten, kur ateina naujos kartos, naujo mąstymo žmonės, viskas keičiasi, atsiveria didelės galimybės. Esu tikras, kad sporto vadyba Lietuvoje yra sunkiausia, bet ir daugiausia perspektyvų turinti sritis. Mes galime parengti labai universalius žmones, kurie ne tik išmanys rinkodarą, komunikaciją, teisę, bet bus ir geri savo sporto šakos žinovai, išmanantys treniruočių procesą, sporto šakos, klubo vystymą. Tokie asmenys gali pasiekti labai daug, o jų veikla tikrai neapsiribotų vien Lietuva. Visus krepšinio gerbėjus labiausiai kviečiu ir rekomenduoju rinktis sporto vadybos studijas ir darbą šioje srityje“.
Siūlykitės padirbėti iš idėjos
LKF elektroniniu paštu nuolat sulaukia užklausimų dėl darbo krepšinio srityje.
„Esu gavęs ne vieną tokio pobūdžio laišką“, — pasakojo LKF ryšiams su visuomene atstovas Dalius Matvejevas. — Žmonės rašo, kad labai myli krepšinį, todėl norėtų būti arčiau savo mėgstamo žaidimo ir užsiimti kokia nors veikla būtent šioje srityje. Kai kurie iš jų būna baigę studijas LSU ar Lietuvos edukologijos universitete. Tokie laiškai atkeliauja ir iš didžiųjų miestų, ir iš provincijos. Deja, beveik niekada negalime atsakyti, kad vienur ar kitur yra laisva darbo vieta ir reikia tik kreiptis. Visiems interesantams pasiūlau kreiptis į jiems artimiausius klubus ir iš pradžių padirbėti iš idėjos.
Niekas nepasiūlys apmokamo darbo vien todėl, kad mylite krepšinį, bet viskas bus kitaip, jei savo vertę įrodysite darbais. Daugumoje krepšinio klubų dirba minimalus žmonių skaičius, todėl bet kokia pagalba tikrai yra laukiama. Galima pasisiūlyti padirbėti vadybininku, trenerio asistentu, fizinio rengimo treneriu, atstovu spaudai, sukurti interneto tinklalapį, klubo ar komandos profilį kuriame nors socialiniame tinkle ir pan. Jei seksis ir žmogaus veikla bus klubui naudinga, netrukus jis gali sulaukti pasiūlymo įsidarbinti ir gauti už tą pačią veiklą atlyginimą. Jei nepasiūlys darbo tas pats klubas, atsiras kitas, kuris įvertins jūsų veiklą. Kaip sakė M. Balčiūnas, Lietuvos rinka per maža, kad gerai dirbantys žmonės liktų nepastebėti ir nesulauktų galimybių siekti daugiau“.
„Tokia yra pasaulinė tendencija, — pritarė LKF generalinis sekretorius. — Norint įgauti patirties, pademonstruoti savo gabumus, iš pradžių reikia pabūti savanoriu. Vėliau gauni pasiūlymą įsidarbinti ir jau tik nuo tavęs priklauso, kaip juo pasinaudosi ir kaip toli eisi“.
Projektai už aikštės ribų
Baigdamas pokalbį su „Mūsų krepšiniu“, M. Balčiūnas atkreipė dėmesį į dar vieną galimybę prisiliesti prie krepšinio ir iš to gauti naudos.
„Visame pasaulio profesionaliajame sporte ryškėja tendencija sportą vertinti kaip verslą. Mums reikia kuo daugiau žmonių, kurie matytų galimybes tokiu būdu vystyti verslą. Krepšinis yra Lietuvos fenomenas ir tuo galima naudotis. Krepšinio pasaulyje yra įsitvirtinę mūsų programuotojai, kuriantys tinklalapius tarptautinėms organizacijoms, užsienio šalių federacijoms. Visi matėme porą apie Lietuvos krepšinį sukurtų sėkmingų filmų. Tai yra sritys, tiesiogiai nesusijusios su krepšinio žaidimu, bet žmonėms suteikusios galimybę sėkmingai pasidarbuoti savo srityse. Krepšinis buvo atspirties taškas ir kuriant internetinę sporto televiziją sportotv.lt. Reikia žmonių, kurie matytų, kaip galima, panaudojant krepšinį, kurti naujus verslo modelius. Kuo daugiau žmonių krepšinį matys kaip platformą savo veiklai realizuoti – tuo bus geriau“, — sakė M. Balčiūnas.
Lietuvos sporto universitetas rengia 34 sporto šakų, tarp jų ir krepšinio, trenerius. Pasirinkę Treniravimo sistemų studijų programą, studentai įgis žinias ir gebėjimus, reikalingus darbui su sportininkų treniravimu susijusiose srityse. Studijų metu jiems bus suteiktos sportinio meistriškumo žinios, varžybų organizavimo įgūdžiai, mokoma nustatyti ir įvertinti sportininkų galias ir parengti treniruočių programas, gebės treniruoti įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkus.
Žinomus krepšininkus ir trenerius vilioja ir unikali Tarptautinės krepšinio trenerių magistro studijų programa. Ją rengia Lietuvos sporto ir Vusterio (Anglija) universitetai kartu su Lietuvos krepšinio federacija. Magistro studijas baigė krepšininkai Robertas Javtokas, Arvydas Macijauskas, Dainius Adomaitis, o jose žiniomis dalinasi žinomi Lietuvos ir užsienio krepšinio specialistai.
