„Tai – kasdienis procesas. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės“, – situaciją aiškino Migracijos departamento pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė.
Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą dvigubą pilietybę gali turėti tas, kuris kitos valstybės pasą įgijo vesdamas užsienietę. Tačiau 2004 metais su amerikiete Jeniffer susituokęs Ilgauskas šia galimybe nepasinaudojo.
Vis tik Žydrūnui Lietuvos pilietybė gali būti grąžinti. Dar praėjusių metų lapkritį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išimtiniais atvejais leisti dvigubą pilietybę:
„Vienas iš pakitimų yra numatytas, kad tiek išlaikyti Lietuvos pilietybę, tiek ją susigrąžinti galėtų asmenys, kurie yra nusipelnę Lietuvos valstybei. Tačiau kaip aš jau minėjau, tai yra tik projektas.“
Ž. Ilgauskas kartu su žmona augina du Lietuvoje įvaikintus berniukus. Vis tik jie gimtosios šalies pasų dar nepraras, nors ir turi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes.
„Vaikai turi teisę turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes iki tol, kol jiems sukaks 21-eri metai. Tiksliau iki 18, bet paliekami trys metai apsisprendimui, kurią pilietybę nori pasilikti“, – sakė D. Vežikauskaitė.
Ilgus metus už Atlanto gyvenantis Darius Kasparaitis taip pat turi amerikietišką pasą. Tiesa, antrą pilietybę jis įgijo dar tuomet, kai Lietuvos įstatymai numatė ne tokius griežtus reikalavimus ir apribojimus.
„Čia yra nesąmonė. Aš manau, kad visi lietuviai, gimę Lietuvoje turi turėti lietuvišką pasą. Juk vis dėl to ir aš, ir jis – mes gimėme Lietuvoje. Nors mes dirbame ir gyvename Amerikoje, bet mes vis tiek liekame lietuviai, – piktinosi sportininkas. – Aš amerikiečiu tapau, todėl kad man reikėjo Amerikoje gyventi ir kitokių sąlygų nebuvo. Aš turėjau tapti Amerikos piliečiu arba skraidyti kas pusę metų ir darytis vizas.“
D. Kasparaičio istorija su užsienio valstybių pilietybėmis – dar įdomesnė nei Ž. Ilgausko. Ledo ritulininkas ne tik turėjo Rusijos pilietybę, bet ir kartu su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komanda tapo 1992 metų olimpiniu čempionu. Su Rusijos rinktine olimpinėse žaidynėse jis taip yra iškovojęs ir sidabro bei bronzos medalius.
„Tais laikais, kai pasirinkau žaisti už Rusijos rinktinę, aš neturėjau galimybių žaisti kitoje šalyje. Mano svajonė buvo patekti į olimpiadą. Ir kai 19-mečio vaiko klausia, ko tu nori: ar nori žaisti olimpiadoje, ar važiuoti į Lietuvą, kur nėra ledo ritulio. Tai pasirinkimas buvo akivaizdus“, – prisiminė D. Kasparaitis.
Sportininko nuomone, užsienio valstybės pasas Lietuviškų šaknų nesunaikina. Nors Dariui jau 41-eri metai, jis neatsisako galimybė 2016-aisiais apsivilkti ir Lietuvos rinktinės marškinėlius.
