„Nors jau praėjo keturi sezonai, vis dar nėra iki galo aišku, kokį potencialą turi „Raptors“ aukštaūgis“, – akivaizdų faktą pabrėžė „Toronto Sun“ apžvalgininkas Ryanas Wolstatas.
Praėjusio sezono atkrintamosiose varžybose, iki tos nelemtos traumos, jau galėjome įsitikinti, kokia dominuojančia jėga po krepšiu Jonas gali tapti. Tačiau komandą palikus Bismackui Biyombo, J. Valančiūnas taps dar svarbesne „Raptors“ dalimi: išaugs ne tik jo žaidimo laikas, bet ir atsakomybės gynyboje.
„Lietuviui, kuris troško atsigauti po traumos ir dar labiau pasistūmėti į priekį žaidžiant olimpinėse žaidynėse, vasara buvo išties sunki. Valančiūnas tikriausiai sužaidė blogiausią FIBA turnyrą savo gyvenime, kovodamas su pražangų bėdomis, taiklumo nuosmukiu ir tikriausiai treneriu, kuris nevertino to, ką komandai gali duoti centras“, – apie JV žaidimą Rio de Žaneire atsiliepė apie „Raptors“ rašantis žurnalistas.
R. Wolstatas atskleidė, kad centras iš Lietuvos nenorėjo kalbėti apie praėjusią vasarą, tačiau sutiko, kad ir ikisezoninėse rungtynėse nieko įspūdingo nepademonstravo. 213 cm ūgio uteniškis per septynerias Kanados klubo draugiškas rungtynes aikštėje nepasirodė tik vieneriose – prieš Argentinos čempionus, kuomet Dwane'as Casey nusprendė pailsinti visus savo lyderius.
Centras iš Lietuvos ikisezoninio etapo metu ant parketo praleisdavo po 21 minutę, pelnydavo po 8,8 taško, atkovodavo po 7,5 kamuolio ir varžovams išrašydavo po 1 bloką.
„Valančiūnas dėl kamuolių kovojo aukščiausiu lygiu, bet didžioji dalis kitų statistinių rodiklių buvo patys blogiausi draugiškų rungtynių cikluose, skaičiuojant nuo jo debiutinio sezono“, – akcentavo reporteris.
„Ikisezoninės rungtynėse šiek tiek skiriasi, nes treneris bando naujus žaidėjus, naujus penketus. Buvo žaidimo ruožų, kuriais likau labai patenkintas, tačiau buvo ir tokių, kurių metu ėmiau mąstyti, kad turiu kažką keisti. Pasiruošimo ciklas ir yra reikalingas tam, kad pamatytume, kokiame žaidimo lygyje esame bei pasitaisytume tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Bet aš jaučiuosi pasirengęs, todėl – jokių nusiskundimų“, – mintimis dalijosi lietuvis.
Bet tiek komandos draugai, tiek treneris D. Casey aikštėje Joną tikisi išvysti tokį, koks jis buvo praėjusio sezono finišo tiesiojoje.
„Jo intensyvumas netgi padidėjęs. Žinau, kaip jis buvo nusivylęs, kai patyrė traumą kritiniu komandai momentu, kuomet mums jo labiausiai reikėjo. Ypač su tokiu žaidimu, kokį jis tuomet demonstravo“, – prisiminė DeMaras DeRozanas.
„Raptors“ lyderis, vasarą pasirašęs naują penkerių metų ir 139 mln. JAV dolerių vertės sutartį, pabrėžė, kad J. Valančiūnas turėtų nuimti dalį naštos nuo jo ir Kyle'o Lowry pečių. Tiesa, kad tai nutiktų, amerikiečiai privalo rasti būdų, kaip efektyviausiam komandos žaidėjui puolime kamuolius perduoti vis dažniau.
„Mes esame tie žaidėjai, kurie kontroliuoja kamuolį ir kuria atakas. Mes esame puolimo inkarai. Mes privalome prie savęs pritraukti gynėjus, kad Jonas galėtų rinkti lengvus taškus, – pareiškė D. DeRozanas. – Bet kai viskas apsivers aukštyn kojomis, jau jis privalės įtraukti visus į žaidimą. Bet jis tai sugeba...aš jau darausi per senas kiekvieną vakarą rinkti po 30 taškų.“
Daugelis vis dar lengvai pamiršta, kad J. Valančiūnui – dar tik 24-eri, o su kiekvienais metais jis tobulėja. Nors ir pamažu, bet žygiuoja į priekį.
„Jis vis dar bando sugrįžti į tą žaidimo lygį, – visiems neišdildomą įspūdį palikusį Jono žaidimą atkrintamosiose prisiminė D. Casey. – Jis patobulėjo vokaliai, kalba gynyboje, jau žino, kur turi būti gynyboje, o tai – didžiulis žingsnis. Tačiau nežinau, ar jis vis dar yra tame pačiame puolimo ritme – puolime atkovoti kamuoliai, du, trys kamuolio pamušimai į krepšį – toks jis buvo serijoje prieš „Pacers“. Iki tol aš tokio JV dar nebuvau matęs.“
Ką Jonas sugeba aikštėje bus galima įsitikinti jau šiąnakt, kuomet „Raptors“ namuose priims Detroito „Pistons“ komandą, o lietuviui teks grumtis su vienu geriausiu lygos centrų Andre Drummondu.
„Riba yra dangus, – paklaustas apie sportinę formą, šyptelėjo pats J. Valančiūnas. – Tobulėti galima kiekvieną dieną, todėl aš ir dirbu: kasdien treniruojuosi su Jacku Sikma ir kitais treneriais – šlifuoju savo judesius puolime ir bandau vis kažko išmokti gynyboje. Niekada nebūnu patenkintas savimi.“
Visgi atsakomybės, kuri per šią vasarą padidėjo dvigubai, centras iš Lietuvos nebijo.
„Tik duokite man minučių – aš pasiruošęs žengti ant parketo ir parodyti, ką galiu, – pareiškė Jonas. – Užtenka ikisezoninių rungtynių – pasiilgome tikrų kovų. Noriu sugrįžti ten, kur sustojau, todėl darysiu viską, kad žaisčiau tame pačiame lygyje ar net geriau.“
