D. Adomaitis atviras – šis sezonas sudėtingiausias jo karjeroje. Tačiau specialistas viltingai tikisi, kad jo jis neužbaigs tuščiomis. O viskas spręsis šeštadienio pavakarę, kai „Neptūnas“ sostinėje su „Lietuvos rytu“ stos į lemiamą mūšį dėl LKL bronzos.
Abi komandos šiemet išgyveno identiškas situacijas: klaipėdiečiai nuo komandos nušalino du, o vilniečiai net keturis amerikiečius. Bet dar skaudesnis smūgis D. Adomaičiui buvo Jimmy Barono sprendimas iš uostamiesčio persikelti į sostinę – būtent dabar buvęs jo auklėtinis skaudžiausiai baudžia „Neptūną“.
Tačiau kad ir koks sunkus bebūtų šis sezonas, daug laiko poilsiui vasarą skirti treneris negalės – jau liepos 21-ąją jis į Palangą sukvies 18 kandidatų į Lietuvos rinktinės dvyliktuką, kovosiantį Europos čempionate. Ir nors visų atsakymų iš šalies geriausiųjų specialistas dar nesulaukė, taškus ant i jis ketina sudėti po savaitės.
„Dar kantriai palaukime“, – gudriai šyptelėjo D. Adomaitis.
Netrukus jo nebekankins galvos skausmai dėl LKL kovų, o rūpesčiai dėl rinktinės taps kur kas malonesni. Tačiau visą vasarą trenerį persekios mintys dėl tolimesnės klubinės karjeros. Vasarą baigiasi sutartis su „Neptūnu“, tačiau kur pasuks jauno vairininko karjera – nežino net ir jis pats. Tačiau bent dėl vieno dalyko jis jau yra užtikrintas: prioritetas – Lietuvos rinktinė.
„Šiai dienai atmečiau kelis pasiūlymus, nes suprantu, kad priėmęs klubo kvietimą išvažiuoti dirbti į užsienį, aš negalėčiau šimtu procentų atsiduoti rinktinės trenerio darbui ir pasiruošti langams“, – ištikimybę naujoms pareigoms demonstravo D. Adomaitis.
Kitą pergalingų LKL mažojo finalo serijos rungtynių, išplėšusių lemiamą-penktąjį mūšį, rytą specialistas su Krepšinis.lt kalbėjosi apie varginantį sezoną, kitokį „Lietuvos ryto“ veidą, LKL pokyčius ir savo ateitį, kuri priklauso nuo FIBA ir Eurolygos karo baigties.
– Po trečiadienio pergalės prieš „Lietuvos rytą“ buvote labai laimingas. Vienas kolega netgi sakė, kad atrodėte laimingiausias per visą seriją. Tokios emocijos buvo dėl to, kad pavyko namuose sezoną užbaigti pergalingai? – Krepšinis.lt paklausė D. Adomaičio.
– Todėl, kad žaidėjai maksimaliai atsidavė rungtynėms. Ir tai matėsi. Taip pat dėl to, kad pavyko sezoną namuose užbaigti pergalingai ir taip atsidėkoti sirgaliams. Aišku, serija dabar yra 2-2, laukia pačios svarbiausios rungtynės, bet namuose labai norėjosi finišuoti su pergale ir atsidėkoti sirgaliams.
– Prieš seriją dėl bronzos visi kalbėjo, kad „Neptūnas“ laimės labai lengvai. Galbūt tas „Lietuvos ryto“ amerikiečių nušalinimas tapo savotiška „meškos paslauga“?
– Pirmiausia buvo labai neįvertinta pati situacija, nes tas pats Drew Gordonas žaidė su problemomis. O dabar rungtyniauja tie krepšininkai, kurie anksčiau žaisdavo mažiau minučių, todėl fiziškai jie yra labai geroje kondicijoje. Faktas, kad mūsų kondicija su kiekvienomis rungtynėmis prastėja. Dar prisidėjo įvairios žaidėjų traumos... Aš iš karto po to įvykio sakiau, kad tiek iš psichologinės, tiek iš krepšinio pusės mums tai yra labai nenaudinga.
– Ar kovoje dėl bronzos papildomai motyvacijos prideda faktas, kad rungtyniaujate prieš Rimą Kurtinaitį, su kuriuo grūmėtės ir rinkimuose į rinktinės trenerio postą? Galbūt asmeniškai norisi įrodyti, kad LKF atstovai pasirinko teisingai?
– Nemanau, kad reikia tai akcentuoti. Rimas Kurtinaitis yra tas žmogus, kurį visada gerbiau ir kuriuo visada žavėjausi. Ir kaip žaidėju, ir kaip treneriu, nes jis Lietuvos krepšiniui davė labai daug. O kažkokios papildomos motyvacijos tikrai nereikia, kai žaidi siekdamas iškovoti medalį. Svarbiausia yra pergalės, svarbiausia yra pasiekti tikslą.
– Ar „Neptūnui“, kuris praėjusiame sezone laimėjo bronzą Karaliaus Mindaugo taurės turnyre ir sidabrą LKL čempionate, būtų didelis smūgis šiemet likti be jokių apdovanojimų?
– Tik tie klubai, kurie išsiskiria savo lygiu, sugebėjimu išlaikyti komandos branduolį, geriausius žaidėjus, žaidžia aukščiausiame lygyje su ilgalaike vizija, išsilaiko medalių kelyje. O „Neptūnas“ nėra tas klubas, kuris išsiskiria finansinėmis galimybėmis ar dar kažkuo. Taip, tikslai buvo iškelti labai aiškūs, bet pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, koks sezonas buvo. Man, kaip treneriui, jis vienareikšmiškai buvo pats sudėtingiausias.
Taip, liko svarbiausios rungtynėms, kurioms esame susikaupę, bet įvertinus bendrai – tikrai sudėtingiausias. Visą sezoną gyvenome nuo problemos iki problemos. Po Naujųjų metų, kai pavyko su traumomis, žaidėjų forma ir komplektacija pasiekti tai, ko norėjome, ir sugrįžo geras žaidimas – tada atsirado dar kitokių problemų. Labai sudėtingas sezonas, bet man tai neįkainojama patirtis.
– Visi kalba, kad LKL lygis sustiprėjo, bet Linas Kleiza mano, kad tiesiog „Lietuvos rytas“ susilpnėjo, todėl ir matome vis įdomesnę kovą ketvertuke. Kokia būtų jūsų pozicija?
– Aš manau, kad kažkur per vidurį. Yra komandos, kurios sustiprėjo, ir yra komandos, kurios susilpnėjo. Tie patys „Šiauliai“ – komanda, kurios tikslas visada būdavo patekti į ketvertuką. O „Lietuvos rytas“... Jie kažkur nepataikė – komplektacijoje ar dar kur. Sunku pasakyti, nes ne man vertinti kitus klubus.
Bet visi mato, kad „Lietkabelis“ tikrai sustiprėjo, manau, kad ir „Juventus“ sustiprėjo. Pirmiausia viskas atsiremia į finansines galimybes, ypač tų, kurie padarė žingsnį į priekį, nes jie gali pasirašyti sutartis su žaidėjais, esančiais laipteliu aukščiau. „Neptūno“ galimybės, nuo pirmų metų, kai atėjau dirbti, po truputį vis mažėjo. Bet turime tokį biudžetą, kokį turime – reikia tik su juo gerai dirbti.
– Praėjusius du sezonus laimėjote geriausio LKL metų trenerio vardą, nes tiek su „Juventus“, tiek su „Neptūnu“ pateikėte staigmenas. Ar ši tendencija reiškia, kad šiemet titulo nusipelnė „Lietkabelio“ galva Kazys Maksvytis?
– Aš nesu specialistas ar ekspertas, bet faktas, kad tiek LKL, tiek Eurolygoje ir Europos taurėje šiemet išsiskyrė dvi Lietuvos komandos – „Žalgiris“ su Šarūnu Jasikevičiumi ir „Lietkabelis“ su Kaziu Maksvyčiumi. Žiūrint LKL – „Žalgiris“ yra keliomis galvomis geresnis ir stipresnis už visus. Ką jie padarė Eurolygoje – fantastinis rezultatas, kad ir kaip visiems bebūtų gaila, jog nepateko į aštuntuką. Bet jis tikrai demonstravo solidų žaidimą, o tai yra labai didelis Š. Jasikevičiaus indėlis.
O „Lietkabelis“: taip, iššovė šį sezoną. Mušė visus klubo rekordus iš sportinės pusės – pateko į Karaliaus Mindaugo taurės ir LKL finalus. Nežinau, pagal ką reikėtų rinkti. Bet jeigu būtų du – duočiau ir vienam, ir kitam (juokiasi). Negali nesižavėti jų darbu.
– „Lietkabelio“ šuolis vos per vienerius metus galbūt suteikia vilčių, kad atsiras vis daugiau žmonių, investuojančių į LKL komandas? Juk panevėžiečiai parodė, kad su šiek tiek didesniais finansais galima pademonstruoti puikius rezultatus.
– Manau, kad yra gerai, kai ne viena komanda iššauna ar žaidžia gerai ir aukštame lygyje. Kai tokių komandų yra skirtinguose miestuose, skirtinguose regionuose, tai susidomėjimas krepšiniu išauga. Jūs pasižiūrėkite, kas darosi Panevėžyje – nuolat susirenka pilna arena. „Lietkabelis“ yra labai geras pavyzdys, kad kiti pasitemptų. Bet vis tiek svarbiausia, kad nebūtų daromos kliūtys sporte esantiems rėmėjams likti ir būtų sudaromos sąlygos ateiti naujiems. Juk viskas priklauso nuo rėmėjų.
Taip, savivaldybės krepšinį remia labai gerai, bet reikalingos ir rėmėjų lėšos. Be jų mes nieko nepasieksim. Tačiau jeigu patys darysime kliūtis jiems remti sportą... Pažiūrėkit, juk krepšinis yra šeimos sportas – Klaipėdoje rungtynės su „Lietuvos rytu“: 5,5 tūkst. žiūrovų ir kiek vaikų! Tai geriausia prevencija nuo vaiko buvimo gatvėje ir pasukimo klystkeliais. Kodėl mes pjauname šaką ant kurios sėdime? Sunkiai suprantama. Yra visokių gandų, bet tikiuosi, kad jie ir liks tik gandais bei praeis tyliai. Nes tai palies mus visus.
– Sakėte, kad šis sezonas „Neptūne“ jums buvo sunkiausias karjeroje. Tai atostogas tikriausiai suplanavote ganėtinai ilgas, kad spėtumėte atsipūsti iki rinktinės?
– Ne, tikrai ne (šypteli). Atostogų metu poilsis bus derinamas su intensyviu darbu.
– Tai prie galvos skausmų dėl LKL prisideda ir galvos skausmai dėl rinktinės?
– Buvo periodų, kai leido galimybės, kad susitikome su asistentais ir aptarėme visus savo planus. Susidėliojome užduotis, kas ką turi pasiruošti, o pasibaigus sezonui vėl turėsime susitikimą. Turime kuo įmanoma geriau pasiruošti pirmajai stovyklai, kad joje bereikėtų jau tik suderinti detales. O kalbant apie atostogas, tai planuoju praktiškai visą laiką skirti šeimai. Galbūt tik viena darbinė išvyka bus.
– Pats esate minėjęs, kad dabar gyvenate dvigubą gyvenimą. Bet kai vadovaujate „Neptūnui“, o kitoje barikadų pusėje žaidžia rinktinės kandidatas, kaip suderinate klubo ir rinktinės trenerio darbą?
– Rungtynių metu turi vieną tikslą, vieną kelią ir esi susikaupęs tik savo komandos žaidimui. Bet kai žiūri vaizdo peržiūras, taip, atkreipi dėmesį, kažką pasižymi – o, tam patinka tas, tam nepatinka anas. Tokias detales pasižymiu, tačiau tik vaizdo peržiūrų, o ne rungtynių metu.
– Išplėstiniame kandidatų sąraše buvo labai seniai nematytų ir primirštų veidų, kuriems jūsų atėjimas vėl suteikė vilties žaisti rinktinėje. Kokia buvo pačių krepšininkų reakcija, kai jie sulaukė jūsų skambučio? Galbūt padėkojo už suteiktą progą?
– Visi yra profesionalai, o Lietuvoje rinktinė yra vieta, kurioje visi nori dalyvauti. Visi nori atstovauti rinktinei. Todėl dėkoti ne man jie turi, o atsistoti prieš veidrodį ir patys sau padėkoti, kad dirba gerai savo darbą, yra pastebėti ir kviečiami. Kiekvienas turi maksimaliai atsiduoti ir visada būs pastebėtas.
– Visi laukia vasaros, nes visiems įdomu, kaip čia viskas bus. Pats tikriausiai irgi nekantraujate?
– Atvirai pasakius, kai susikaupi konkrečiam tikslui, kai susikaupi konkrečiam darbui ir procesui, tai negalvoji apie tai. Bet faktas, kad kartais tokių minčių būna, ypač kai stebi konkrečius kandidatus ar ankstesnes rinktinės rungtynes. Aišku, faktas, kad bus įdomu.
– O pats žinote, ką veiksite arba bent jau ką norėtumėte veikti po Europos čempionato?
– Nesinori dar nieko kalbėti. Norisi paprasčiausiai gerai pabaigti sezoną, o po to yra planas A ir planas B. Faktas, kad darbas rinktinėje yra didelė atsakomybė, į kurį aš žiūriu kaip prioritetą. Šiai dienai atmečiau kelis pasiūlymus, nes suprantu, kad priėmęs klubo kvietimą išvažiuoti dirbti į užsienį, aš negalėčiau šimtu procentų atsiduoti rinktinės trenerio darbui ir pasiruošti langams.
– Bet dėl FIBA ir Eurolygos konflikto juk nepavyks būti dviejose vietose vienu metu. Tai tarsi galimybės treniruoti Eurolygos ar Europos taurės komandas nebėra...
– Palaukime galutinio sprendimo, nes dabar daugiau klaustukų nei atsakymų. Reikia, kad Eurolyga aiškiai pateiktų savo galutinį verdiktą.
– Jūsų nuomone, kas atsitiks, kai prasidės visas šis chaosas dėl FIBA sugalvotų langų sezono metu?
– Sprendimas buvo priimtas, reikia prisitaikyti, bet gali ir pats krepšinis nukentėti. Langų tikslas – kad prieš savo sirgalius rinktinėse žaistų stipriausi krepšininkai. Tačiau reikia padaryti, kad jie galėtų atstovauti rinktinėms. Reikia rasti kompromisą.
– Kas iš šios situacijos išeis nugalėtojas? O galbūt tikrai pavyks priimti kompromisą?
– Aš labai tikiuosi, kad bus atsižvelgta į tai, jog visame šitame konflikte numeris vienas turi būti krepšinis ir krepšinio sirgaliai. Neturi būti kažkokių asmeniškumų, kas man nepatinka ir gyvenime. Labai tikiuosi, kad nugalės sveikas protas.
