Rugpjūtį atšventęs 16-ą gimtadienį, D. Giedraitis gruodžio pradžioje debiutavo Mezon-NKL pirmenybėse. Šiuo metu jis yra trečias jauniausias lygos krepšininkas, bet tai nesutrukdė jam du kartus tapti naudingiausiu antrosios pagal pajėgumą šalies krepšinio lygos žaidėju.
Per 17 rungtynių D. Giedraitis aikštėje vidutiniškai praleisdavo po 30 minučių, pelnydavo po 13,6 taško, atlikdavo po 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 3,2 kamuolio. Jo žaidimas padėjo Molėtų „Ežerūno“ komandai ne tik išvengti iškritimo iš Mezon-NKL pirmenybių, bet ir pasvajoti apie vietą atkrintamose varžybose.
„Ežerūnas“ į atkrintamas visgi neprasimušė ir vasario 25-ą dieną baigs savo sezoną, tačiau penkių pergalių serija tapo maloniu baigiamuoju akordu.
Dar malonesniu atradimu buvo pats D. Giedraitis. Prieš sezoną net jo treneris Tomas Keršis negalvojo, kad jaunajam gynėjui jau būtų laikas žaisti tokiame lygyje.
„Mano vizija prieš sezoną buvo tokia, kad jam užteks metų pažaisti Vilniaus mėgėjų krepšinio lygoje, – atskleidė T. Keršis. – Doviui sužaidus 6 ar 7 rungtynes aš pamačiau, kad kad jis jau galbūt išaugo tuos marškinėlius ir yra pasiruošęs eiti į rimtesnę lygą „apsiplunksnuoti“.
Treneris tuomet paskambino savo geram bičiuliui Gintautui Vileitai, kaip tik neseniai stojusiam prie „Ežerūno“ vairo, ir pakalbėjo apie galimybę priimti į komandą šešiolikmetį. Vyrai sutarė – tegul G. Vileita įvertina D. Giedraičio sugebėjimus bent treniruotėje ir tada sprendžia dėl žaidimo Mezon-NKL.
„Jau po 5 treniruotės minučių žinojau, kad Dovydas žais ir žais gerai, – šyptelėjo G. Vileita. – Po pirmos treniruotės visi komandos vyrai sakė, kad jis tiks.“
Dabar „Ežerūno“ treneris juokiasi, kad jo bičiulis T. Keršis jį apgavo. Žadėjęs, kad D. Giedraičiui pakaks 15 minučių, treneris nepasakė, kad 15 minučių reikės poilsiui, o ne žaidimui. D. Giedraitis greitai tapo pagrindiniu „Ežerūno“ įžaidėju ir aikštėje vidutiniškai praleidžia daugiau nei po pusvalandį.
Suprasdami, kad negali pernelyg nuvarginti jauno žaidėjo, vyrai sutarė, kad jis tris dienas skirs Molėtų komandai, tris dienas sportuos T. Keršio krepšinio mokykloje „Visi kartu“, o vieną dieną ilsėsis. T. Keršis tuo pačiu jaunajam krepšininkui sumažino krūvius ir savo treniruotėse, kad kuo didesnę naudą jam duotų žaidimas su vyrais.
Nors treneriai Dovydo žaidimui negaili pagyrimų, pats krepšininkas prisipažįsta, kad viskas nebuvo taip sklandu, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.
„Iš pradžių buvo baisu, – debiutą Mezon-NKL pirmenybėse prisiminė D. Giedraitis. – Maniau, jog mane apstumdys ir apdaužys, bus sunku žaisti. Bet kai pradėjau rungtyniauti, pastebėjau, kad galiu žaisti visai neblogai. Maniau, kad bus daug blogiau.“
Pritapti vyrų krepšinyje D .Giedraičiui padėjo tai, kad per vasarą jis suvyriškėjo. Iki tol buvęs gana liauno sudėjimo, D. Giedraitis tapo tvirtesnis ir tai padeda jam nesutrikti tarp vyresnių ir tvirtesnių žaidėjų.
Didžiausių krepšinio gerbėjų akiratyje D. Giedraitis buvo jau ne vienus metus. Jo tėvas Andrius XX a. pradžioje atstovavo legendinei Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai, kuri 2000 metais pirmą kartą iš LKL sosto išvertė Kauno „Žalgirį“. Tais pačiais metais A. Giedraitis su Lietuvos rinktine iškovojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą. Tų pačių metų rugpjūtį gimė ir Dovydas.
Matydamas tėvo pavyzdį, Dovydas nusprendė siekti aukštumų krepšinyje. Nors vaikystėje jis lankė ir tenisą, kuris, anot jo, sekėsi puikiai, galiausiai buvo nuspręsta susikoncentruoti ties viena sporto šaka. Panašu, kad sprendimas buvo teisingas.
„Viskas sekėsi gana lengvai, – paklaustas, kaip vaikystėje jis atrodydavo treniruotėse, atsakė D. Giedraitis. – Nebuvo kokių nors sunkesnių užduočių, kurių negalėčiau įgyvendinti. Kol kas viskas sekasi puikiai.“
Praėjusią vasarą D. Giedraitis apsivilko Lietuvos šešiolikmečių rinktinės marškinėlius ir Europos čempionate iškovojo sidabro medalį. Krepšininkas buvo išrinktas į simbolinį geriausių pirmenybių žaidėjų penketuką.
„Jis yra natūralus žaidėjas, – aiškina G. Vileita. – Sunku pasakyti, ar jis bus pirmas, ar antras, ar trečias numeris. Jis – žaidėjas, gerai jaučiasi su kamuoliu, bet, jei ir žaidžia be kamuolio, išlauks savo progos ir tinkamai pasinaudos situacija.“
Talentas ir genai būtų nieko verti, jeigu ne sunkus darbas. O Dovydas dirba daugiau nei daugelis jo bendraamžių. Jo diena prasideda 6 valandą ryto, 7 valandą jis jau būna sporto salėje, kur individualiai sportuoja su tėčiu, broliu ir keliais bendraamžiais. Po to – pamokos, o po jų – dar viena treniruotė.
Pašėlusi dienotvarkė, ar ne?
„Iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie tokios rutinos, tačiau dabar jau įpratau ir viskas sekasi gerai“, – nesiskundė D. Giedraitis.
Šestadienį jis baigs sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje, o jį supantiems žmonėms toliau teks galvoti apie jo ateitį. Likti Lietuvoje, vykti į užsienį ar pradėti ruoštis galimoms studijoms JAV? D. Giedraitis, jo šeima ir treneriai turės priimti sprendimą, tinkamiausią ateičiai. Pirmas žingsnelis vyrų krepšinio link žengtas, belieka laukti kitų.
